Nuo tų dienų, kai su valstiečių partija į Seimą patekęs Stasys Jakeliūnas ėmėsi tirti 2009-2012 metų krizės kaltuosius, praėjo beveik dveji metai. Arba – pusė kadencijos. Nors oficialiai tyrimas baigtas dar spalį, išvados parlamento salėje pristatomos tik šiandien, iki naujų rinkimų likus vos penkiems mėnesiams. Per tą laiką pats Jakeliūnas spėjo iš Seimo nario tapti europarlamentaru. Tačiau pristatyti išvadas prie tribūnos leista būtent jam, o ne jį pakeitusiam naujam Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui.
„Vienas žmogus, dirbęs viename iš didžiausių Europos bankų, sakė, linksma būdavo, kai Lietuvos Vyriausybė ateidavo. Už kiek pasiūlomos buvo palūkanos, už tiek būdavo ir skolinamasi“, – sako tyrimo iniciatorius Stasys Jakeliūnas.
Lietuva anuomet skolinosi ir už devynis procentus siekusias palūkanas, tiesa, šalis dar net nebuvo euro zonos narė. Konservatoriai Jakeliūno kalbų nenori nė girdėti, štai tuometė finansų ministrė Ingrida Šimonytė palieka salę. Po kelių minučių savo vietose besėdi vos keletas opozicijos narių.
Jakeliūnas Kubiliaus Vyriausybę kaltina per praėjusią krizę nesiskolinus iš Tarptautinio valiutos fondo, o dėl to Lietuva esą prarado daugiau kaip du milijardus eurų. Kaltina jis ir skandinavų bankus, kad šie, gelbėdami savo kailį, sukėlė palūkanas, o dėl to vidutinė būstą pirkusi šeima esą galėjo jiems permokėti po 10 tūkstančių eurų.
Jakeliūno vadovautas komitetas prieš porą metų į posėdžius kvietėsi ir į prezidentus dar tik besitaikiusį Nausėdą, ir Šimonytę su Kubiliumi, ir esą komercinių bankų neprižiūrėjusį Vitą Vasiliauską. Lietuvos bankas, beje, ir šiandien išplatino pranešimą, kad informacija Jakeliūno tyrime pateikiama selektyviai, o patys vertinimai klaidingi ir klaidinantys. Tai kartoja ir dešinieji.
„Jūs užsiimate archeologiniais kasinėjimais. Jūs pasižiūrėkite, kaip šitai Vyriausybei sekasi padėti verslui“, – pasakoja konservatorius Mykolas Majauskas.
Pats tuometės Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius Jakeliūno išvadas vadina juokingomis.
„Tie priekaištai, kuriuos girdėjom tame Jakeliūno komisijos tyrime mums, kad mes praskolinom Lietuvą, žymiai labiau tinka dabartinei valdžiai. Nes skola šiandien gali užaugti žymiai daugiau negu užaugo santykinai per praeitą krizę“, – teigia buvęs premjeras Andrius Kubilius.
Opozicija kartoja, kad būtent dabar, prieš rinkimus, pristatomos išvados turi vieną tikslą.
„Valstiečiai-žalieji nėra užtikrinti savo rinkimų rezultatais ir bando kokiu nors būdu į kovą įtraukti kokius instrumentus, kurie jiems turėtų pagelbėti. Komiškai atrodo“, – kalbėjo konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Jakeliūnas atkerta, kad anksčiau pristatyti dokumentą sutrukdė koronaviruso aplinkybės. Jeigu Seimas po dar dviejų balsavimų palaimins išvadas, europarlamentaras žada kreiptis į prokurorus, kad šie įvertintų kaltuosius dėl krizės.
„Prokuratūrai – dėl skolinimo inicijuoti tyrimą, ar buvo pažeistas viešasis interesas ir padaryta žala. Dėl VILIBOR atnaujinti tyrimą taip pat prokuratūrai“, – sako tyrimo iniciatorius Stasys Jakeliūnas.
Tiesa, ketinimai kur kas švelnesni nei Jakeliūnas žadėjo iš pradžių. Išvadose neliko kaltųjų pavardžių, nebekalbama ir apie ketinimus didesnes palūkanas mokėjusiems asmenims kažkokiu būdu kompensuoti praradimus, nors ekspertai tokius pažadus iškart vadino paistalais. Taigi, šimtas puslapių išvadų panašūs į paprasčiausią vadovėlinę analizę.
„Pamokos ateičiai, kad tokių klaidų, jeigu jos padarytos, nebūtų daroma“, – pasakoja Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Siunčiamas emocinis, abstraktus signalas – mes gaudome kaltuosius, baudžiame priešus, visą tą supuvusį, sugedusį, konservatorišką-prezidentinį-Grybauskaitinį elitą, kuris kaltas dėl jūsų vargų, kuris kartu su skandinaviškais bankais jus apiplėšė – mes jį prigriebsime. Tai čia populistinis, emocinis žaidimas“, – teigia apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Seimas per pirmą balsavimą valdančiųjų balsais išvadoms pritarė. Toliau jas svarstyti Seimas planuoja kitą savaitę.
