Antradienį Seime surengta speciali parlamentarų diskusija, skirta aptarti praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą. Prieš keletą savaičių premjero Sauliaus Skvernelio pristatytą dokumentą svarstė visi Seimo komitetai. Vyriausybės ataskaitai pritarė visi Seimo komitetai, išskyrus konservatorės Ingridos Šimonytės vadovaujamą Audito komitetą.
Po diskusijos, Seimui pristatytos dvi rezoliucijos: konservatorių pateikta rezoliucija, siūlanti nepritarti Vyriausybės ataskaitai, bei valdančiųjų dokumentas, siūlantis pritarti S. Skvernelio ministrų kabineto veiklos ataskaitai.
Parlamentarai atmetė opozicijos dokumentą ir priėmė valdančiųjų rezoliuciją, taip pritardami Vyriausybės ataskaitai.
Vyriausybė sau pakėlė uodegą
„Mes nežinotume, kaip gerai gyvename, jei kartas nuo karto nereikėtų švęsti Vyriausybės ataskaitos“, – iš Seimo tribūnos ironizavo I. Šimonytė.
Pasak jos, ataskaita niekaip nesusieja Vyriausybės disponuojamų išteklių su jos pačios išsikeltais tikslais.
„Ataskaita, kur Vyriausybės pasiekimams nepriskiriami tik natūralūs gamtos reiškiniai ir kur nerasi nė krislo savikritikos ar bent jau savirefleksijos. Valdžia giriasi, opozicija kritikuoja, lietuviai sako, kas katei pakels uodegą, jei ne ji pati“, – sakė konservatorių frakcijos atstovė.
Pasak I. Šimonytės, šiemet ataskaitos svarstymas vyksta įdomiu metu, nes ministerijos į dokumentą įtraukė tuos tikslus ir rezultatus, kurie buvo numatyti, kai apie koronavirusą ir jo sukeltą krizę niekas nežinojo. Jos teigimu, Seimas svarsto paveikslą, kurio nėra ir neaišku, ar jis buvo.
„Lietuvoje dažnai prieina berniukas ir paklausia kokio nors gražaus ir patogaus klausimo. O jeigu 9-10 metų mergaitė prieitų ir paklaustų, kaip Vyriausybės praėjusių metų darbai padėjo mums pasirengti netikėtumams?“ – kalbėjo I. Šimonytė.
Seimo narės tvirtinimu, Vyriausybės reformos neprisidėjo prie skurdo mažinimo, biudžetas ir sukauptas rezervas – silpni, o, I. Šimonytės nuomone, ūkį krizės metu ir vėl gelbėsime besiskolindami.
„Šiandien neabejotinai geriau nei 2008 metais. Tačiau reikia dėkoti ne Vyriausybei ar, bent jau, ne šitai. O toms, kurių dėka Lietuvoje įvestas euras. Bet tai, kad skola pigi, nereiškia, kad jos nėra“, – dėstė politikė.
I. Šimonytė abejojo, ar švietimo, sveikatos sistemos reformos prisidėjo prie šių sektorių gerovės.
„Tačiau matome ir toliau atkaklias pastangas, jei ne pro duris, tai pro kaminą vykdyti savo reformas, kurių nepavyko prastumti pro Seimą“, – kalbėjo Seimo narė.
I. Šimonytės nuomone, kol ataskaitoje nėra savikritikos, ypač kardinaliai pasikeitus situacijai, Vyriausybė pateikė ne ataskaitą, o „iškalbingų kalbų sakymą, apsikarsčius savo nusipieštais ordinais ir medaliais“.
Prisiėmė ne savo darbus?
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Vyriausybė gudriai giriasi visų Lietuvos žmonių nuopelnais, o ne savo darbais.
„Svetimų nuopelnų prisiėmimą, kaip ir svetimų darbų pasisavinimą, įprasta vadinti plagiatu. Dažnai plagiatai būna ir abejotinos kokybės. Gal sutapimas, bet ir šios Vyriausybės darbas taip pat kelia daug abejonių. Karantinas apnuogino visos šios kadencijos darbo broką“, – teigė politikė.
Jos nuomone, stringa visos pagrindinės reformos. Liberalės tvirtinimu, sveikatos sistema veikia tik dėl medikų atsidavimo, švietimo ir mokslo sistema, V. Čmilytės-Nielsen žodžiais, vos nepatyrė nokauto, kai ministras Algirdas Monkevičius svarstė nutraukti mokslo metus po dviejų karantino savaičių.
„Štai kokią realybę atskleidžia neva puikūs jūsų veiklos rezultatai“, – teigė liberalė.
V. Čmilytė-Nielsen siūlė valdantiesiems būti drąsiems.
„Ir pasakykite visuomenei, kad mums pasisekė vadovauti ekonominio pakilimo metais ir mes sugebėjome beveik nesugriauti dalykų“, – sakė liberalė.
Pasigedo dingusių ministrų
Mišriai Seimo narių grupei atstovaujanti Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad ir iki karantino paskelbimo, pusė Vyriausybės ministrų išėjo į prastovas.
„Ar jūs matote jų veiklą? Nėra jokios lyderystės, nėra reikalingų sprendimų“, – įsitikinusi A. Armonaitė.
Ji teigė, kad viešojoje erdvėje matomi nevienareikšmiai sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimai, nuskambėjo aplinkos apsaugos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimas dėl medžioklės lankais. Politikė atkreipė dėmesį, kad ekonominės krizės akivaizdoje, ekonomikos ir inovacijų ministro postas vis dar tuščias.
„Jo niekas net ir neieško“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Politikė pasigedo ir švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus lyderystės.
„Labai gaila, kad ministrai išėjo į prastovas“, – ironizavo A. Armonaitė.
Politikės nuomone, karantinas šiai Vyriausybei – dovana.
„Dabar esame visi nuo jų sprendimų priklausomi, <...> tarsi malonės laukiame, kada galėsime į renginį nueiti, kada galės verslas atsidaryti. Baudžiauninkai, o ne laisvi, kuriantys piliečiai šitai Vyriausybei yra reikalingi“, – įsitikinusi A. Armonaitė.
Siūlė matyti Vyriausybės pasiekimus
Valstiečių frakcijos atstovui Jonui Jaručiui susidarė įspūdis, kad valdantieji ir opozicija gyvena „skirtingose laiko dimensijose“.
Jo teigimu, nors dabar visiems aktualus koronavirusas, Seimas svarsto praėjusių metų, kai virusas ir jo sukelta grėsmė dar nebuvo aktualūs, ataskaitą.
„Opozicija kritikuoja, kad Vyriausybė neturėtų girtis už teigiamus nuopelnus ir vykstančius procesus. Jų nuomone, reikėtų tik už neigiamus dalykus prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo Seimo narys.
J. Jarutis prašė jam įvardinti nors vieną šalį, kurioje Vyriausybė nepasigirtų savo pasiekimais. Valstiečių frakcijos narys tarp Vyriausybės nuopelnų įvardijo padidėjusias pensijas, išaugusį darbo užmokestį, padidėjusias išmokas, tarp jų ir vaiko pinigus, sumažėjusį nedarbą, grįžtančius emigrantus.
Jo nuomone, Vyriausybės vykdo savo programą ir tenkina gyventojų lūkesčius.
Kitas valstietis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas siūlė į viską žiūrėti ne per emocijas, o vertinti skaičiais.
„Norėčiau paklausti kritikuojančių, parodykite nors vieną Vyriausybę, kuri buvo sukaupusi tokio dydžio rezervus. Nerasite nė vienos“, – įsitikinęs V. Ąžuolas.
Pasak jo, 2019 metais ekonomikos kilimas buvo didesnis nei prognozuotas, tą pažymėjo ir ekonomistai.
„Ar prie to prisidėjo Vyriausybė? Taip, prisidėjo“, – tikino politikas.
V. Ąžuolas taip pat akcentavo padidėjusias pensijas, vaiko pinigus, medikų, mokytojų ir ugniagesių atlyginimus.
„Ar Vyriausybė prie to prisidėjo? Žinoma. <...> Kritikuoti ir sakyti, kad viskas yra tik juoda, o balto nieko nėra, būtų iš tikrųjų neteisinga“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo valstietis.
Džiaugėsi savo pasiekimais
Premjeras S. Skvernelis prieš kelias savaites Seimo posėdyje pristatė Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą. Pasak jos, Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) per paskutinius metus sparčiai augo ir nuo 2016 iki 2019 metų padidėjo 12,5 procento (9,5 milijardo eurų).
Ataskaitoje teigiama, kad per praėjusius kelerius metus ši Vyriausybė sukaupė valstybės finansų rezervą, kuris sudarė beveik 1,4 mlrd. eurų. Premjero tvirtinimu, dabar šis rezervas skiriamas viruso sukeltoms pasekmėms mažinti.
„Galiu užtikrintai pasakyti – šis sprendimas leido Lietuvai pasirengti krizei geriausiai nei kada anksčiau per tris dešimtmečius“, – tvirtino S. Skvernelis.
Pasak S. Skvernelio, pernai vidutinė senatvės pensija padidėjo trečdaliu – nuo 255 eurų 2016 m. iki 344 eurų 2019 m., nuo 238 iki 257 eurų padidinta priemokų riba mažų pensijų gavėjams, nuo 99 iki 140 eurų padidintos šalpos pensijų „grindys“ neįgaliesiems.
Pernai priimti sprendimai lėmė, kad nuo sausio 1-osios minimalioji alga bruto siekia jau 607 eurus. Per 4 metus minimalioji alga į rankas padidėjo beveik 150 eurų – nuo 296 eurų iki 437 eurų šiais metais.
Ministras Pirmininkas džiaugėsi visų politinių jėgų paremtu sprendimu dėl valstybės investicijų į šeimų gerovę, tai leido padidinti vaiko pinigus iki 60 eurų per mėnesį ir praplėsti gavėjų ratą – dabar vaiko pinigus gauna pusė milijono Lietuvos vaikų.
Papildomos 40 eurų išmokos skirtos neįgaliems vaikams bei gausiose ar nepasiturinčiose šeimose augantiems vaikams – jas gauna apie 130 tūkst. vaikų. Nemokamas maitinimas skirtas priešmokyklinukams ir pirmokams.
„Didinti dirbančių asmenų pajamas – tai dar vienas mūsų tikslas, kurio nuosekliai siekėme ir toliau sieksime. Nuo 2016-ųjų vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo net 38 procentais ir praėjusių metų pabaigoje siekė 1,318 eurų. Greta to, mažėjo ir nedarbo lygis – pernai jis buvo 6,3 proc.“, – sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, 2019-ieji mūsų istorijoje išskirtiniai tuo, kad pernai į Lietuvą atvyko daugiau žmonių, nei išvyko. Atvykusių žmonių buvo beveik 11 tūkst. daugiau nei emigravusių, daugiau nei pusė atvažiavusiųjų – grįžtantys emigravę tautiečiai, pajutę Lietuvos galimybių mastą ir čia sukurtas sąlygas dirbti bei auginti vaikus.
Sveikatos priežiūros srityje 2019 m. buvo siekiama gerinti šeimos gydytojo paslaugų kokybę ir prieinamumą, didėjo tam skirta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų dalis. Palyginti su 2018 m., 2019 m. ši dalis padidėjo 37,6 mln. eurų.
„Šiandien kaip niekada pamatėme, kokie svarbūs ir nepakeičiami yra mūsų sveikatos priežiūros įstaigų profesionalai. Todėl malonu pabrėžti, kad pernai gydytojų vidutinis darbo užmokestis, palyginti su 2018 m., padidėjo 13 proc. ir dabar atitinkamai į rankas siekia 1,627 eurus gydytojams (2,689 eurus neatskaičius mokesčių) ir 865 eurus slaugytojams (1,356 eurus neatskaičius mokesčių).
Šiomis savaitėmis greta nuoširdžios visų padėkos per koronaviruso pandemiją medikams skyrėme priedus už darbą ir numatėme spartesnį atlyginimų didinimą. Tam skirta apie 130 mln. eurų“, – pažymėjo Ministras Pirmininkas.
Ypač svarbūs sprendimai priimti dėl švietimo darbuotojų atlyginimų: maždaug 26 proc. padidėjo mokytojų vidutinis darbo užmokestis, palyginti su 2018 metais.
Taip pat, lyginant su 2018 metais, 16 proc. padidintas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, net 83 proc. padidinta doktorantams teikiama parama. Didėjo studijų prieinamumas: už studijas nemokančių studentų dalis padidėjo 12 procentų ir pernai siekė 66 procentus visų studijuojančiųjų.
„Jau šiemet tikimės esamo teisinio reglamentavimo priemonėmis įgyvendinti nemokamo bakalauro idėją ir suteikti nemokamas studijas maksimaliai visiems, kurie įgyvendins konkursinio balo reikalavimus. Numatoma, kad nuo rugsėjo nemokamai studijuos daugiau kaip 16,5 tūkst. studentų, t. y. 5 tūkstančiais studentų daugiau nei pernai“, – sakė S. Skvernelis.
Greta formaliojo švietimo, daug darbo įdėta stiprinant žmonių lavinimąsi per kultūrą.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad visuomenė ir toliau skatinama aktyviau dalyvauti kultūrinėje-meninėje veikloje: kultūros pasu pradėjo naudotis visi Lietuvos vaikai; kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį galima nemokamai lankytis muziejuose; tęsiamas „Lietuvos kultūros sostinės“ projektas.
2019 metais ir toliau buvo skiriamas didelis dėmesys profesionaliajai kultūrai regionuose. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuoti beveik pusė tūkstančio projektų pritraukė beveik 1,5 milijono lankytojų į profesionaliojo meno renginius ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir kitose Lietuvos vietovėse. Po ne vienų metų diskusijų Seimui buvo pateiktas Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas, kurio šis sektorius laukė dešimtmečius.
Siekiant didinti viešojo saugumo paslaugų prieinamumą ir kokybę, 2019 metais, palyginti su 2016 metais, policijos pareigūnų, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis padidėjo nuo 47 iki 77 procentų, pasieniečių – nuo 54 iki 75 procentų.
Kalbėdamas apie dar vieną šios Vyriausybės veiklos prioritetą – darnią ir konkurencingą ekonomikos plėtrą, S. Skvernelis pasidžiaugė, kad pagal verslo aplinkos indeksą „Doing Business“ Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 11 vietą tarp 190 šalių. Tarp visų 27 Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užima 4 vietą: „Pernai sparčiai augo pažangių technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų projektų skaičius. Vien juos įgyvendinant 2019 m. sukurta daugiau nei 5 tūkst. darbo vietų, įsteigta net 420 naujų startuolių. Pernai mūsų šalyje pagaliau gimė pirmasis vienaragis, t. y. pirmasis daugiau nei 1 milijardu eurų vertinamas startuolis. Tikiuosi, kad tai įkvėps ne vieną mūsų verslininką ir šiuo nelengvu laikotarpiu.“
Energetikos srityje, pasak premjero, Vyriausybė priėmė sprendimą dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo išlaikymo Lietuvos rankose ilgalaikėje perspektyvoje: „Tai pagrindinis kainų konkurencingumą užtikrinantis instrumentas, jau nuo šių metų leidžiantis sutaupyti 26 milijonus eurų už infrastruktūrą ir taip mažinti dujų kainas vartotojams.“
Tarp svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų – mažosios energetikos plėtra ir atsakingas energijos vartojimas. 2019–2020 metais daugiau nei 15 tūkst. gyventojų kreipėsi ir gavo paramą saulės elektrinėms įsirengti ar šildymo katilams pasikeisti. Tam valstybė skirs daugiau nei 30 mln. eurų.
Gerų rodiklių pasiekta ir transporto sektoriuje. Jo bendroji pridėtinė vertė pasiekė daugiau nei 5 milijardus eurų – 8 proc. daugiau nei 2018 metais. 16 procentų daugiau nei 2018 m. padidėjo transporto paslaugų eksportas. Lietuvos oro uostai keleivių srautą išaugino 4 proc., krovinių – beveik 7 proc. Vilniaus oro uostas pirmą kartą perkopė 5 milijonų keleivių ribą. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas trečius metus iš eilės yra lyderis tarp Baltijos valstybių uostų.
Pažanga pasiekta ir mažinant ekonomikos šešėlį, pasak premjero, iš šešėlio „ištraukti“ planuoti 200 mln. eurų. 2019 metų korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai buvo skirta 35 vieta 180 šalių sąraše – mūsų rezultatai pagerėjo pirmą kartą per 5 metus: „Prie kovos su šešėliu prisidėjo tokios priemonės kaip sujungtos darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos, vienkartinis atleidimas nuo sankcijų, sumokant „pamirštus“ mokesčius, taip pat tęstos didžiulės reformos valstybės įmonių sektoriuje.“
Visos šalies politinės partijos sutarė dėl to, kad šalies saugumas yra vienas svarbiausių prioritetų, todėl per šios Vyriausybės kadenciją pirmąkart pasiektas 2 procentų nuo BVP finansavimas mūsų krašto apsaugai.
