„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) atlikto tyrimą, kiek savivaldybių ir valstybės valdomų įmonių vadovų turi ryšių su politinėmis partijomis.
TILS pateikia duomenis apie 214 dabartinius įmonių vadovus. Iš jų 51 dalyvavo rinkimuose, visi bandė patekti į savivaldybių tarybas, dar 17 dalyvavo Seimo rinkimuose. Į Seimą patekti nepavyko nė vienam dabartiniam įmonės vadovui, 23 nusišypsojo laimė savivaldos rinkimuose.
Daugiausiai įmonių vadovų ryšių turi socialdemokratais – 11 su šia partija dalyvavo rinkimuose. Antrojoje vietoje pagal sąsajų skaičių – valstiečiai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ne kartą keitė pavadinimą, su dabartiniais valdančiaisiais ar ankstesnėmis valstiečių partijomis ryšių turi 9 įmonių vadovai.
Po 6 įmonių vadovus turi ryšių su konservatoriais ir darbiečiais. 9 įmonėms vadovaujantys asmenys turi ryšių bent su viena dabartine ar anksčiau egzistavusia liberalų partija – Liberalų sąjūdžiu, Liberalų ir centro sąjunga ar Lietuvos liberalų sąjunga.
Pastebima, kad ryšių su politinėmis partijomis daugiau turi regionuose įsikūrusių įmonių vadovai, didmiesčiuose jų mažiau. Sostinėje „Regitros“ ir įmonės „Mūsų amatai“ direktoriai dalyvavo rinkimuose su liberalcentristais.
„Lietuvos kino“ direktorius Arūnas Stoškus rinkimuose dalyvavo ne su viena jėga – anksčiau rinkimuose dalyvavo su jau išnykusia „Naująja sąjunga“, praėjusiais metais bandė laimę su rinkimų komitetais – į savivaldybę bandė patekti su komitetu „Vilnius gali“, į Europos Parlamentą su Artūro Paulausko vadovaujamu komitetu „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“.
„Vilniaus šilumos tinklų“ direktorius Gerimantas Bakanas kartą savivaldos rinkimuose dalyvavo su jau nebeegzistuojančia Tėvynės liaudies partija. Ši politinė jėga vėliau prisijungė prie Lietuvos dešiniųjų sąjungos, o ši galiausiai pateko į Tėvynės sąjungos sudėtį.
Beveik ketverius metus „Kauno butų ūkiui“ vadovaujantis Marijus Zaborskas ne kartą į miesto tarybą bandė patekti su partija „Jaunąja Lietuva“, tiesa, nesėkmingai. „Kauno autobusams“ su pertraukomis jau 20 metų vadovaujantis Mindaugas Grigelis du kartus dalyvavo savivaldos rinkimuose. Vieną kartą su Centro ir tautininkų sąjungų koalicija „Vidurio kelias“, kitą su Lietuvos centro sąjunga.
Uostamiestyje ryšių su partijomis turi tik „Klaipėdos autobusų parko“ vadovas Vaidas Ramanauskas. Nuo 2017 m. rugpjūčio įmonei vadovaujantis V. Ramanauskas 2011 m. su socialdemokratais bandė laimę savivaldybių rinkimuose, tačiau į Klaipėdos miesto tarybą nepateko.
Daugiausiai direktorių socialdemokratų gretose
Daugiausiai ryšių su dabartiniais valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovais turi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). 11 įmonių vadovai yra susiję su socialdemokratais.
Partijos ryšiai daugiausiai siekia regionuose, kur socialdemokratai tradiciškai geriau pasirodo nei didmiesčiuose ir per vietos, ir per nacionalinius rinkimus. Didmiesčiuose ryšių su socialdemokratais turi tik jau minėtas V. Ramanauskas.
Regionuose, kuriuose merauja socialdemokratai, galime rasti ne vieną partietį.
Jonavos rajono meras, tiesa su pertraukomis, nuo 2011 m. yra socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius. „Jonavos paslaugų“ direktoriaus pareigas jau ketvirtus metus užima kitas socialdemokratas Edmundas Mulokas. Nuo 1997 m. Jonavos rajono savivaldybės taryboje LSDP atstovavęs E. Mulokas nuo 2008 iki 2015 metų vadovavo kitai rajono įmonei – „Jonavos autobusams“.
Jau 17 metų Utenos rajone šeimininkauja socialdemokratas Alvydas Katinas, o „Utenos šilumos tinklams“ daugiau nei metus vadovauja jo partietis Darius Šinkūnas, ne kartą su LSDP sąrašu patekęs į savivaldybės tarybą, o 2016 m. bandęs laimę ir Seimo rinkimuose.
13 metų Kauno rajono savivaldybės mero pareigas eina Valerijus Makūnas, o nuo praėjusių metų liepos rajono „Komunalinių paslaugų centrui“ vadovauja socialdemokratas Vytautas Brazdauskas. 2019 m. jis bandė laimę savivaldybių tarybų rinkimuose, tačiau nesėkmingai. Nuo 2009 m. „Komunalinių paslaugų centrui“ vadovavo šeši asmenys, tik du iš jų neturėjo ryšių su socialdemokratų partija.
Kitame socialdemokratų bastione – Marijampolėje – partiečiai užima dviejų savivaldybės įmonių vadovo pareigas. Daugiau nei dešimtmetį „Marijampolės autobusų parkui“ vadovaujanti Dalytė Venčkauskienė 2011 m. bandė su partiniu sąrašu patekti į miesto tarybą, tačiau nesėkmingai.
Nuo 2018 m. „Sūduvos vandenims“ vadovaujantis Žydrūnas Čekauskas taip pat mėgino laimę vietos rinkimuose, tik 2015 m. Kaip ir D. Venčkauskienei, dabartiniam „Sūduvos vandenų“ vadovui rinkimų rezultatai susiklostė nesėkmingai.
Šeštus metus „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui“ vadovauja Algirdas Bagušinskas. Nuo 1997 m. iki 2015 m. jis buvo socialdemokratų atstovas miesto taryboje, o 2012 m. bandė laimę Seimo rinkimuose, tačiau kaip nepartinis kandidatas.
Nuo 2017 m. „Rokiškio autobusų parkui“ vadovauja Virginijus Matulka. Jis 2015 m. su socialdemokratų sąrašu dalyvavo savivaldybių rinkimuose, 2002 m. taip pat bandė laimę, tik su tuomet egzistavusia Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga.
Tauragėje, nors mero postą užima liberalas Dovydas Kaminskas, taryboje daugiausiai narių turi socialdemokratai. „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui“ nuo praėjusių metų rugpjūčio ėmė ilgametis socialdemokratas Virginijus Noreika.
Ne vieną kadenciją savivaldybės taryboje LSDP atstovavęs politikas, kartą laimę bandė ir Seimo rinkimuose, tačiau 2016 m. į parlamentą išrinktas nebuvo.
Panaši situacija ir Raseinių rajone. Nors mero pareigas eina konservatorius Andrius Bautronis, taryboje daugiausiai mandatų turi LSDP. Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio „Raseinių vandenims“ vadovauja socialdemokratas Vaclovas Simonavičius, prieš tai įmonei vadovavęs 2013–2016 m. V. Simonavičius du kartus bandė patekti į savivaldybės tarybą, abu kartus nesėkmingai.
Jau dvylika metų „Kuršėnų komunalinis ūkiui“ vadovauja socialdemokratas Vytautas Budrys. Nuo 1995 m. savo laimę rinkimuose jis bandė su pavadinimus keitusia Šiaulių rajone populiaria valstiečių partija, tačiau nuo 2011 m. rinkimuose dalyvauja po socialdemokratų vėliava.
Valstiečius įmonių direktoriai palieka
Iki 2016 m., kai Seimo rinkimuose nuvilnijo žalioji valstiečių banga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) buvo laikoma stipria regionine partija. Tai atsiskleidžia ir TILS tyrime, kuris rodo, kad devyni buvę ar esami valstiečių partijos nariai užima vadovaujančias pareigas savivaldybių įmonėse.
Be jau minėtų V. Matulkos ir V. Budrio, dar septyni dabartiniai savivaldybių įmonių vadovai turi ryšių su LVŽS.
Kazys Šapoka nuo 2019 m. vadovauja „Anykščių komunaliniam ūkiui“, nuo praėjusių metų jis ir valstiečių atstovas Anykščių rajono savivaldybėje. Tai ne pirma K. Šapokos atstovaujama partija, nes amžiaus pradžioje jis priklausė Lietuvos socialdemokratų sąjungai.
Panevėžio rajono savivaldybei jau 16 metų vadovauja valstietis Povilas Žagunis, o nuo 2019 m. vasario šiame rajone įsikūrusiai valstybinei bendrovei „Genetiniai ištekliai“ vadovauja kitas ilgametis LVŽS narys Audrius Zalatoris. Šis politikas prieš tai vadovavo kitai valstybės valdomai įmonei „Kiaulių veislininkystė“, nuo 2007 m. jis ir Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys.
„Ignalinos šilumos tinklams“ jau penktus metus vadovauja valstietis Mindaugas Lapėnas. Ignalinos rajonas buvo ilgametis valstiečių bastionas, 22 metus rajono savivaldybei vadovavo dabartinis europarlamentaras Bronis Ropė, vėliau kitas valstietis Henrikas Šiaudinis. Šiuo metu rajono meras yra socialdemokratas Jonas Rasikas, tačiau su valstiečiais rinkimuose dalyvavęs M. Lapėnas kol kas savo pareigas išlaikė.
„Visagino būstui“ daugiau nei metus vadovauja anksčiau liberalus, o dabar valstiečius miesto taryboje atstovaujantis Vytautas Šlaustas. Šiame poste jis pakeitė Visagino meru tapusį Erlandą Galaguz, kuris taip pat iš liberalų perbėgo į valstiečių gretas.
Kai kurie valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai iš valstiečių gretų perbėgo į kitas partijas arba apskritai nutraukė savo politinę veiklą.
Kartu su tuometine Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) laimę savivaldos rinkimuose bandė „Panevėžio autobusų parko“ direktorius Arnoldas Gražys, kuris vėliau rinkimuose nedalyvavo.
Į darbiečių gretas perėjo taip pat buvęs LVLS narys ir dabartinis įmonės „Šilutės veislininkystė“ vadovas Šarūnas Nenartavičius. Politinės veiklos nebetęsia ir dabartinis „Tauragės vandenų“ vadovas Eduardas Anulis, valstiečiams savivaldos rinkimuose atstovavęs nuo 1995 m.
Sąraše ir ne vienas liberalas
Ne vienas savivaldybės ar valstybės valdomų įmonių vadovas turi sąsajų su dabartinėmis ar jau į istorijos puslapius nugulusiomis liberalų partijomis.
Jau 15 metų „Elektrėnų komunaliniam ūkiui“ vadovauja Ričardas Leckas, priklausęs ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (LRLS), ir Liberalų ir centro sąjungai, ir Lietuvos centro sąjungai.
Iš Lietuvos centro sąjungos į Liberalų sąjūdį perbėgęs buvo ir „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro“ vadovas Tomas Vaitkevičius, kuris su LRLS 2012 m. bandė laimę Seimo rinkimuose.
Su buvusia Liberalų ir centro sąjunga sąsajų turi jau minėtas V. Šlaustas, devintus metus „Regitrai“ vadovaujantis Dalius Prevelis, trumpai įmonės „Mūsų amatų“ direktoriumi buvęs, kol vyko konkursas į šias pareigas, Gintaras Žandaravičius. D. Prevelis kartą laimę bandė savivaldybių rinkimuose, G. Žandaravičius ir vietos, ir Seimo rinkimuose.
Kartą į Šilutės rajono tarybą su Liberalų ir centro sąjunga patekti mėgino ir daugiau nei metus „Šilutės komunaliniam ūkiui“ vadovaujantis Kęstutis Ačas. Su liberalais sėkmė nenusišypsojo, tad K. Ačas perėjo į konservatorių gretas. Jis ir šiuo metu Šilutės rajono taryboje atstovauja Tėvynės sąjungą.
Dar trys įmonių vadovai turi ryšių su jau seniai iš politinio žemėlapio išnykusia Lietuvos liberalų sąjunga. Tai daugiau nei metus „Kretingos vandenims“ vadovaujantis Tomas Jurgutis, devintus metus „Kaišiadorių šilumos“ direktoriaus pareigas einantis Gintautas Paulauskas bei „Kėdainių vandenų“ direktorius Rimgaudas Praninskas.
Jedinskio brolis ir sąsajos su darbiečiais bei konservatoriais
TILS duomenimis, šeši įmonių direktoriai turi ryšių su Darbo partija. Tai ne kartą Seimo ir savivaldos rinkimuose dalyvavęs „Rokiškio komunalininko“ vadovas Vidmantas Maželis, jau minėtas „Šilutės veislininkystės“ vadovas Š. Nenartavičius, Kauno rajone įsikūrusios bendrovės „Mašinų bandymo stotis“ vadovas Paulius Kalina, „Ukmergės šilumos“ direktorius Vydas Paknys, „Jurbarko vandenų“ vadovas Darius Ragūnavičius, „Kelmės autobusų parko“ direktorius Arūnas Butkus.
Šeši vadovai turi ryšių su Tėvynes sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD). Be jau minėto K. Ačo, tai jau 17 metų „Klaipėdos atliekų tvarkymo centrui“ vadovaujantis Šarūnas Reikalas, praėjusių metų pabaigoje „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ direktoriumi tapęs Vidimantas Domarkas, „Palangos komunaliniam ūkiui“ diriguojantis Gediminas Vainevičius, „Palangos vandenų“ direktorius Virgilijus Beržanskis ir „Radviliškio šilumos“ direktorius Pranas Mickaitis.
Su pertvarkoma „Tvarkos ir teisingumo“ partija ryšių turi trys įmonių direktoriai, tiek pat su jau išnykusia „Naująja sąjunga“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Vienas jų – Seimo nario Zbignevo Jedinskio brolis ir „Nemenčinės komunalininko“ vadovas Vladislavas Jedinskis.
TILS analizė atlikta įvertinus duomenis iš 100 didžiausių šalies savivaldybių ir valstybių įmonių.
