Banko „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, tokia pati dalis (46 proc.) teigia įtakos nejaučiantys, tačiau turintys dėl to nuogąstavimų.
„Daugiau nei mėnesį trunkanti Rusijos agresija Ukrainoje turėjo akivaizdžios įtakos gyventojų lūkesčiams dėl asmeninės finansinės situacijos ateities. Stebėdami smarkiau augančią infliaciją, neigiamą informacinį foną, žinias apie dėl sankcijų paveiktus verslus, beveik pusė lietuvių sako matantys karo įtaką šalies ekonomikai bei mano, kad jų pajamos gali mažėti“, – pranešime sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Anot apklausos, dėl savo ar savo šeimos finansinės padėties bent keletą kartų per mėnesį nerimą jaučia beveik du trečdaliai (63 proc.) šalies gyventojų.
„Tyrimo duomenys atskleidžia, kad karas Ukrainoje lietuvių lūkesčiams dėl asmeninių finansų turėjo didesnės neigiamos įtakos nei pasaulinė pandemija. Pandemijos metu bent keletą kartų per mėnesį nerimą dėl finansų teigė jautę 10 proc. punktų mažiau gyventojų nei šiuo metu“, – sakė J. Cvilikienė.
Beveik trečdalis šalies gyventojų (32 proc.) sutinka su teiginiu, kad planuodami įprastas kasdienes išlaidas jaudinasi dėl pragyvenimo. 2020 metais koronaviruso pandemijos metu šiam teiginiui pritariančių gyventojų buvo 25 proc.
Šiuo metu 8 proc. gyventojų sako nejaučiantys jokios įtakos savo finansams ir neturintys dėl to nuogąstavimų. Dažniausiai tai yra aukštesnio išsilavinimo bei didesnes pajamas gaunantys gyventojai.
