Šia žinia G. Nausėda pasidalijo savo „Twitter“ paskyroje.
„Vykstame į Kyjivą su tvirta politinės paramos ir karinės pagalbos žinia.
Heading to Kyiv with a strong message of political support and military assistance.
— Gitanas Nausėda (@GitanasNauseda) April 13, 2022
Lithuania 🇱🇹 will continue backing Ukraine's 🇺🇦 fight for its sovereignty and freedom.
Разом до перемоги! pic.twitter.com/WLb5yR5W69
Lietuva ir toliau rems Ukrainos kovą už jos suverenitetą ir laisvę.
Kartu į pergalę!“, – anglų kalba rašo prezidentas.
Kaip BNS sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas, daugiau informacijos apie vizitą dėl saugumo kol kas nėra skelbiama. Plačiau apie vizitą Prezidentūra žada informuoti vėliau.
Pasak G. Nausėdos patarėjo, Ukrainoje prezidentas lankosi su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais Andrzejumi Duda, Egilu Levitu ir Alaru Kariu.
Planavo vykti ir Vokietijos prezidentas, tačiau Kyjivas jo vizito nepageidauja
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį sakė pasisiūlęs aplankyti Rusijos puolamą Ukrainą kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais, bet sulaukęs Kyjivo atsakymo, kad jo viešnagė nepageidaujama.
Šio akibrokšto sulaukęs F.-W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, Vokietijoje ir užsienyje yra kritikuojamas dėl daug metų vykdytą santykių su Maskva gerinimo politiką, kuri, kaip jis pats vėliau pripažino, buvo klaidinga.
Kalbėdamas per vizitą Varšuvoje F.-W. Steinmeieris sakė planavęs šią savaitę nuvažiuoti į Kyjivą kartu su Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais, kad „pasiųstų stiprų signalą apie Europos bendrą solidarumą su Ukraina.
„Buvau pasiruošęs tai padaryti, bet akivaizdu – ir privalau į tai atkreipti dėmesį – kad tai Kyjive nebuvo pageidaujama“, – žurnalistams sakė formalus Vokietijos vadovas.
Vokietijos dienraštis „Bild“ citavo vieną neįvardytą ukrainiečių diplomatą, esą pareiškusį: „Mes čia visi žinome Steinmeierio glaudžius ryšius su Rusija... Šiuo metu jis nėra pageidaujamas Kyjive. Pamatysime, ar tai pasikeis.“
Šis Berlynui apmaudus signalas buvo pasiųstas, kai Vokietijos kancleris yra kritikuojamas iki šiol pats nenuvykęs į Ukrainą – kitaip negu Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ar Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Socialdemokratas F.-W. Steinmeieris, Vokietijos prezidento pareigas einantis jau antrą kadenciją, dirbo užsienio reikalų ministru ankstesnės kanclerės Angelos Merkel dviejose vyriausybėse. Jis jau seniai yra žinomas kaip Maskvai palankus veikėjas.
F.-W. Steinmeieris buvo vienas iškiliausių principo „Wandel durch Handel“ (Pokyčiai per prekybą) šalininkas. Pagal šią koncepciją, glaudūs prekybos ryšiai gali padėti paskatinti demokratines reformas.
F.-W. Steinmeieris taip pat palaikė kontroversišką rusiškų dujų importo vamzdyno „Nord Stream 2“ projektą, dabar užblokuotą dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.
Vokietijos prezidentas neseniai pripažino, kad jo nuolaidžiavimas Rusijos vadovui Vladimirui Putinui buvo klaidinga politika.
„Tebeturėjau vilties, kad Vladimirui Putinui dar yra likę racionalumo“, – duodamas interviu savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė jis.
„Nemaniau, kad Rusijos prezidentas visiškai sugriauti savo šalį politiškai, ekonomiškai ir morališkai, siekdamas imperinės iliuzijos“, – kalbėjo F.-W. Steinmeieris.
Visgi politikas pridūrė, kad jo paties palaikymas „Nord Stream 2“ projektui „aiškiai buvo klaida“.
Antradienį kalbėdamas Varšuvoje greta Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos F.-W. Steinmeieris pripažino, kad „negali būti jokio grįžimo prie įprastų santykių su Putino Rusija“, taip pat pridūrė, kad Vakarai privalės priimti šio konflikto kainą.
Jis kaltino Rusiją vykdant Ukrainoje „karo nusikaltimus“ ir ragino Maskvą sudaryti galimybę evakuoti gyventojus iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio.
