Gydytojų peticijoje reikalauja nuo sausio 1 dienos visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimai būtų padidinti 30 procentų, o per artimiausius metus – 50 procentų. 2020 metais tikimasi, jog medikų algos pasieks vidutinį ES šalių atlyginimą. Lietuvos medikų sąjūdžio apskaičiavimais, peticijoje nurodytas medikų atlyginimų didinimas atsieitų beveik 210 milijonų eurų.
Kalbos apie gydytojų algų kėlimą - neteisingos
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu gydytojai vidutiniškai uždirba atskaičiavus mokesčius, apie 1 140 eurų, slaugytojai apie 590 eurų.
Anot medikų, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, reaguodamas į peticiją priminė, kad paskutinį kartą Lietuvoje gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis buvo didinamas vidutiniškai 8 procentais liepos pradžioje ir tiek pat – pernai. Tačiau medikų atstovai sako, jog ši informacija netiksli.
„Paskutinis eskalavimas, kad atlyginimas buvo keltas 8 procentais yra neteisingas. Kadangi finansų buvo skirta tik 4 procentams, o įstaigos neturėjo sąlygų iš savo resursų algas pekelti 8 procentais. Tad kai kurios visai nekėlė ir ta paskleista informacija apie algų didinimą tik sukiršino visuomenę. Labai mažai įstaigų iš savo resursų kėlė 8 procentais. O visuomenei deklaruojama, kad medikų atlyginimai kilo,“ - situaciją komentavo medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos "Solidarumas" vadovė Jolanta Keburienė.
Iškreiptų faktų esą yra ir šakinėje sutartyje, kuri neva turėjo taip pat iš dalies pagerinti medikų atlyginimus.
„Pati šakinė sutartis skamba gražiai, turėjom ženkliai pagerinti medikų padėtį. Pavyzdžiui, už nenumatytą pagal grafiką išėjimą į darbą, bus mokama pusantro karto daugiau, už budėjimą poilsio ir šventinėmis dienomis irgi buvo sutartyje parašyta, kad bus mokama dvigubai, bet pinigų šitai sutarčiai vykdyti niekas neskyrė. Kai dabar kalbame su vyr. gydytojais, jie klausia: iš ko taip mokėti? Sako, jeigu taip pradėsime mokėti, nebeliks lėšų iš ko gydyti pacientus, nes papildomų pinigų jie negavo. Ir vėl gaunasi konfliktas ir ta šakinė sutartis netenka savo gerosios pusės,“ - kalbėjo J. Keburienė.
Kas uždirba mažiausiai?
Tuo tarpu esami medikai bei rezidentai, socialinėje erdvėje dalijasi algalapiais, sarkastiškai rungdamiesi, kuris uždirba mažiau Štai Šakiuose dirbančios medikės dukra, sako neturinti ko slėpti – esą mamos darbovietėje atlyginimai nuo liepos 1 dienos nekilo.
„Šakių PSPC darbuotojai jau kelis mėnesius kovoja dėl atlyginimo ir jis nėra pakeltas nuo liepos 1 dienos. Tikrai nėra lengva kovoti už tai, kas priklauso. Aš pati dirbu medike Klaipėdoje, gaudavau 1100 eurų. Prieš mėnesį išsireikalavome, kad pakeltų iki 1300 eurų. bet gaunasi, kad eini prašau ir reikalauji direktoriaus, Tai nėra smagu. Tas pats ir mano mamai medikei. Tik jų poliklinikoje jau daug metų reikalai nejuda,” - kalbėjo medikė.
Medikų peticijoje daug neaiškumų
Pasirašyti medikų inicijuotą peticiją skuba ne visi. Neva joje daug neaiškumų.
„Visų pirma neaiškios sąvokos. Reikalaujama kelti atlyginimą sveikatos įstaigos darbuotojams. Juk ten ir slaugytojai dirba, ir valytojai. Be to, neaišku kaip tą 30 procentų atlyginimo kelti: nuo ko skaičiuoti? Nuo bendro vidurkio ar nuo kiekvieno asmens atlyginimo? Svarbu žinoti, kas tą atlyginimą moka. Juk tai pačios gydymo įstaigos, o ne Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau atlyginimus reikalaujama kelti ministerijos. Tai juk adresatas ne visai tas,“ - kalbėjo Lietuvos pacientų forumo vicepirmininkas Šarūnas Narbutas.
Esą pacientų bendruomenė nėra prieš atlyginimų didinimą, tačiau reikia žiūrėti kokios yra galimybės, o ne reikalauti kelti algas čia ir dabar. Taip esą nukentės kitos žmonių grupės, šiuo atveju – pacientai.
„Tai daryti reikia sistemingai, o ne čia ir dabar. Todėl kai sako visi pakelkim medikams atlyginimus, vadinasi pacientai nepajaus pinigų padidėjimo biudžete. Nes nepaisant planų, medikų algos tapo valstybės prioritetu per kelias savaites ir pacientų bendruomenė vėl atstumiama, nes pinigų gydytojams reikia duoti čia ir dabar,“ - sakė Š. Narbutas.
Pakėlus medikams algas nukentės pacientai
Esą nesąžininga šiuo atveju ir tai, kad kone dešimtmetį pacientai negauna jiems būtinų kompensuojamų medicininių priemonių ar vaistų. Vis atsakoma, kad tam nėra lėšų.
„Klausimas keliamas dėl šlapimo nelaikymo, kai valstybė kompensuoja tik po vieną sauskelnę per dieną, o kitos Europos valstybės, kad ir 3. Mes kalbam, kad reikia kelių milijonų, kurių valstybė sako neturinti. Apie specialius ortopedinius batus vaikams ar neįgaliesiems, kurių reikia laukti po 9 mėnesius. Tai kol pagamina basutes jau ir žiema ateina. Ir tokiems paprastiems dalykams, o ne prabangos prekėms ar geriausiems vaistams – nėra lėšų jau daugiau kaip 10 metų. Gerbiam medikus, tačiau vienos gal ir garsiai kalbančios grupės interesai neturėtų nusverti pacientų,“ - tikino Š. Narbutas.
Tuo tarpu medikai sako, jog baigę darbą ir pravėrę namų duris jie taip pat tampa pacientais. Bet šiuo metu esą visiems reikia suremti pečius ir pakovoti už gydytojus, nes ilgainiui tų pacientų nebebus kam gydyti.
„Tol kol dirbu esu medikas, kai įeinu į namus esu pacientas. Visiems reikia suklusti ir pakovoti už tą mediką, nes tuoj nebus kas gydo arba nežinia kokia kalba turėsim kalbėti su mediku: turkas jis bus ar baltarusis, ar dar koks. Šiuo metu daug universitete studentų iš užsienio, kurie mielai čia liktų. Tačiau skiriasi kultūros, jie daug ko nesupras ir puikiai išmokę kalbą. Turime susiimti ir stabdyti emigraciją, čia nereikia grandiozinių tikslų kelti, kad sugrįžtų emigrantai, reikia bent jau kontroliuoti situaciją, emigraciją,“ - teigė J. Keburienė.
Į sąjūdį susibūrę šalies medikai taip pat pareiškė reikalavimą nedelsiant priimti dokumentus, ribojančius maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, nustatyti minimalią pacientų konsultacijos trukmę, sustabdyti finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines klaidas, jeigu pacientams nebuvo padaryta žala jų sveikatai ar gyvybei.
