Penktadienį Vilniuje susikūrusi Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) iniciatyvinė grupė reikalauja valdžios, kad per artimiausius metus medikų atlyginimus padidinti 50 procentų. Tačiau, pasak premjero Sauliaus Skvernelio, tokių reikalavimų įgyvendinimas reikštų, kad didėtų privalomojo sveikatos draudimo mokestis.
Tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga iniciatyvinės grupės reikalavimus laiko vėjo gūsiu. Patys jie rytoj tarsis, kad per ateinančius tris metus darbo užmokestis didėtų iki 2500 eurų.
Analitikų vertinimu, jei būtų branginamos kai kurios sveikatos paslaugos, atsirastų papildomų pinigų ir medikų atlyginimams.
Atlyginimai skiriasi tarp pačių įstaigų
Valstybinė ligonių kasa (VLK) pateikia vidutinius 2017 metų pirmojo pusmečio gydytojų ir slaugytojų atlyginimus valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Pagal šiuos duomenimis vidutinis etatinis slaugytojų atlyginimas šalyje siekė 723 Eur neatskaičius mokesčių, o gydytojų – 1443 Eur.
Tiesa, pažvelgus į atskiras įstaigas situacija labai kinta. Skirtumai išryškėja ir tarp to, kiek realiai uždirba fizinis asmuo bei kiek apmokamas etatas. Pavyzdžiui, didžiausias etatinis atlyginimas mokamas VšĮ Onuškio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – 2787 Eur, bet vidutinis mėnesio darbo užmokestis fiziniam asmeniui siekia tik 1254 Eur. VšĮ Rūdiškių pirminės sveikatos priežiūros centre gydytojų etatinis vidutinis darbo užmokestis siekia 2135 Eur, o fiziniam asmeniui – 534 Eur.
Mažiausias etatinis vidutinis atlyginimas gydytojams neatskaičius mokesčių mokamas VšĮ Šiaulių paliatyviosios pagalbos ir slaugos centre – 397 Eur, o fiziniam asmeniui – 53 Eur. Gali būti ir atvirkščia situacija: VšĮ Laukuvos ambulatorijoje vidutinis etatinis darbo užmokestis siekia 921 Eur, bet fiziniam asmeniui – 1151 Eur.
Tokie skirtumai atsiranda dėl to, kad vienoje įstaigoje gydytojas gali dirbti tik 0,2 etato chirurgu ir 0,8 etato direktoriaus pavaduotoju. Taip pat gyventojai dirba keliais etatais skirtingose gydymo įstaigose.
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas prof. Liutauras Labanauskas tv3.lt sako, kad kol kas šiuo derybų etapu norima susitarti dėl atlyginimų didinimo, o kodėl kai kuriuose įstaigose vidutinis atlyginimas nesiekia šalies vidutinio atlyginimo medikams jau būtų aiškinamasi vėliau.
„Nustatyta tvarka kol kas gydymo įstaigose yra etatinis krūvis ir skaičiuojam viską už etatą. Reiškia kad tas fizinis asmuo dirba arba mažesniu, arba didesniu etatu. Dėl to ir skiriasi atlyginimai. Tuo mes kol kas nekvestionuojam. Mes norime, kad būtų pabrėžta, jog kalba eina apie vidutinį mokamą vidurkį. Nes kai kurie piktinasi, kad kartais gydymo įstaigų yra, kur jų vidutinis atlygis nesiekia šalies vidutinio atlyginimo medikams. Tada reikia aiškintis, kodėl tokioje įstaigoje taip yra. Bet gydymo įstaigų sutvarkymas bus kitame etape. Čia nebe valstybės reikalas, jie tiesiog tegu atiduoda pinigus ir mes galėsime viduje tvarkytis, o dabar viduje mums trūksta pinigų“, – sako L. Labanauskas.
Jis prideda, kad prašant 50 proc. padidinti atlyginimus reikia suprasti, kad žmonėms reikėtų didinti mokesčius. O to, pasak jo, nebus. Tad Lietuvos gydytojų asociacija priešingai nei naujai susibūręs Lietuvos medikų sąjūdis teikia siūlymą, atsižvelgusį valstybės turimus finansus, vidutinį darbo užmokestį per tris metus padidinti iki 2500 Eur.
Straipsnio apačioje pateikiame gydymo įstaigų TOP 30, kurios moka daugiausiai bei mažiausiai slaugytojams ir gydytojams.
Atlyginimus didinti padidinus paslaugų įkainius
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti analitikai mato galimybių didinti medikams algas, tačiau tuomet reikėtų peržvelgti turimus finansus. Gali būti, kad tai reikštų kai kurių paslaugų įkainių didinimą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas (LLRI) Žilvinas Šilėnas taip pat kelia klausimą, ar nėra sveikatos apsaugos sektoriuje analogiška situacija, kai švietimo sektoriuje – kai kuriuose rajonuose daugiau pinigų skiriama pastatų išlaikymui nei mokytojų atlyginimams. Jei tokia situacija yra ir medicinos sektoriuje, turimus finansus reikėtų paskirstyti kitaip.
Pasak Ž. Šilėno, didinti bendrai sveikatos draudimo mokestį būtų netinkamas sprendimas, nes šis ir taip ganėtinai aukštas dirbantiems pagal darbo sutartis. Papildomų pajamų būtų galima paimti skatinant žmones labiau dalyvauti privačiame sveikatos draudime.
„Vienintelis būdas – įvesti papildomas priemokas už sveikatos paslaugas. Radikaliai gal situacijos nepakeistų, bet pritrauktų daugiau pinigų į sveikatos sistemą. Galėtų bazinė paslauga būti apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, bet jei nori geresnių vaistų ar sąlygų, kad būtų sukurta sistema, jog galėtum pats primokėti. Antras dalykas, būtų galima skatinti žmones savanoriškai draustis privačiame sveikatos draudime. Ten būtų galima sudaryti palankias sąlygas, pavyzdžiui, nepamokestinti gyventojų pajamų mokesčiu ar „Sodra“. Tada sveikatos apsaugos sistema būtų finansuojama ne tik iš privalomai surenkamų pinigų, bet ir privačių“, – mano analitikas Ž. Šilėnas.
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas taipogi mano, kad kalbėti apie įkainių įvedimą – logiška. Jis svarsto, kad dalis paslaugų galėtų būti valstybės apmokamos, kita dalis ne, nepriklausomai nuo to eini į viešą ar privačią kliniką.
„Dabar kurioziška ar kvaila situacija, kad iš esmės valstybė prisiėmusi labai daug paslaugų užtikrinti nemokamai – šveitimą, sveikatą, nors mokesčių nuo BVP surenka mažiausiai visoje ES. Tai matematiškai neįmanoma nesurinkti mokesčių ir kompensuoti daugybę sričių šimtu procentų.
Valstybė turėtų pagalvoti, kad sudarytų vienodas paslaugas ir privatiems paslaugų teikėjams, ir viešiems. Tad galėtų dalis paslaugų būti mokamos, nesvarbu į kokią įstaigą eini. O kitą dalį teikiamų paslaugų finansuoti iš ligonių kasų.
Logiška būtų, kad socialiai remtinos grupės mokėtų mažiau ar iš viso nemokėtų. Arba galima sugalvoti, kad tie, kurie sveiką gyvensenos būdą propaguoja, mokėtų mažiau. Nes išeina, taip, kad sveikai gyvenantys dabar išlaiko tuos, kurie geria, rūko ir nesveikai gyvena“, – savo siūlymus pateikia ekonomistas.
30–50 proc. kelti algą – nerealu
Ekonomistas R. Grajauskas įvertina, kad reikalavimas per metus 50 proc. pakelti atlyginimus nėra realus, nes viešuosius finansus reikia planuoti atsakingai. Be to, nors jos sutinka, kad medikai uždirba mažai, kelia klausimą, ar tai būtų teisinga prie kitus biudžetinėse įstaigose dirbančius žmones.
„Tai jiems turbūt turėtų tie atlyginimai kilti panašiai, kaip ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų. Tai kažkodėl išskirti vieną socialinę grupę gal būtų nevisai teisinga. Turime kitų socialinių grupių, kurios vargsta dar labiau. Pavyzdžiui mokytojai, pensininkai, kurie gyvena ties skurdo riba. Vieną grupę išskirti neatrodytų nei ekonomiškai, nei socialiai pagrįsta.
Planuojant viešuosius finansus galima numatyti, kad medikams augtų 30–50 proc. atlyginimai, bet per kažkokį skaičių metų, o ne staiga. Reikia atsižvelgti į realijas, jei būtų ekstremali situacija ir tragiškai trūktų medikų, negalėtume pagydyti ligonių, ar kokia specifinė unikali situacija, tada apie tokias netipines priemones didinant atlyginimus būtų galima kalbėti“, – tikina jis.
Pasak ekonomisto, apskritai viešojo sektoriaus darbuotojai uždirba mažai ir nors medikai – svarbi grupė, kitos taip pat kažkuo svarbios.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad paskutinį kartą Lietuvoje gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis buvo didinamas vidutiniškai 8 proc. prieš 4 mėnesius – liepos pradžioje ir tiek pat – pernai. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje yra svarstoma dėl dalies Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų kitais metais skyrimo būtent medikų algoms didinti. Kiek konkrečiai jos kils kitais metais – kol kas sudėtinga pasakyti.
