Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sekmadienį susitiko su naująja Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht. Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija.
Anušauskas: negalima leisti Rusijai braižyti naujų raudonų linijų
Spaudos konferencijoje A. Anušauskas teigė, kad gynybos ir saugumo srityje Vokietija yra svarbi strateginė partnerė Lietuvai.
„Matydant, kas vyksta prie Ukrainos sienų, galiu tik įsivaizduoti, kaip turėtų jaustis mūsų visuomenė, jei jūsų čia nebūtų. Vokietijos ir kitų NATO sąjungininkų nuolatinis buvimas Lietuvoje yra pagridinis mūsų saugumo garantas, Vokietija investuoja į karinę infrastruktūrą Lietuvoje. Tai rodo tvirtą įsipareigojimą mūsų regiono saugumui“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Anušauskas.
Ministras teigia, kad Lietuva yra pasirengusi užtikrinti sąlygas, reikalingas Vokietijos ir kitų partnerių buvimui.
„Priimti sprendimai atkurti buvusį Rūdninkų karinį poligoną, nes jis yra būtinas ir mūsų kariuomenės parengčiai, ir sąjungininkų buvimui užtikrinti“, – sakė A. Anušauskas.
Su Vokietijos kolege A. Anušauskas aptarė saugumo situaciją regione.
„Sutarta, kad negalima leisti Rusijai braižyti naujų raudonų linijų, negalima leisti Europos dalinti į įtakos zonas, uždrausti šalims pasirinkti jų saugumo orientacijos.
Pabrėžiau, kad mes turime įdėti visas diplomatines pastangas Rusijos sukurtai krizei spręsti, tuo pačiu, diplomatija bus sėkminga tik tada, kai auka turės priemones apsiginti ir užtikrinti savo suverenumą“, – komentuoja A. Anušauskas.
Pasak ministro, Lietuva yra pasirengusi tai padaryti, įskaitant ir letalinės ginkluotės perdavimą Ukrainai. Vis dėlto plačiau pakomentuoti ministras negali.
„Tai yra daugiašalio susitarimo reikalas, nes įtraukiamos kelios valstybės. Tai ne tik ginkluotės davėja ir gavėja, bet ir gamintoja, ir tiekėja“, – sako A. Anušauskas.
Rusijos reikalavimai yra NATO skaldymas
Į Lietuvą atvykusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) sako, kad Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms.
„Turime aiškiai pasakyti Rusijai, kad ji neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms, kaip jos turėtų elgtis. Tai yra išvis nediskutuotinas klausimas“, – Rukloje sekmadienį žurnalistams sakė Ch. Lambrecht, komentuodama Rusijos šią savaitę paskelbtus reikalavimus dėl NATO plėtros ir aktyvumo Vidurio ir Rytų Europoje.
Lietuvos krašto apsaugos ministras A. Anušauskas teigė, kad „Rusijos reikalavimai yra NATO skaldymas, Rytų Europos apginamumo silpninimas ir JAV buvimo Europoje mažinimas ir eliminavimas“.
„Tokie reikalavimai nėra priimtini, jeigu mes galvojame apie savo šalių saugumą“, – sakė A. Anušauskas.
Rusija penktadienį paskelbė NATO bei Jungtinėms Valstijoms adresuotus saugumo reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad Aljansas negali priimti jokių naujų narių ir neturėtų steigti jokių karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
NATO adresuotame dokumente rašoma, kad Maskva ir Aljansas turėtų dėti pastangas „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, taip pat įsteigti karštąją liniją „skubiems kontaktams“.
Dokumente raginama nustatyti raketų dislokavimo apribojimus ir sakoma, kad NATO narės turėtų „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės (bloko) plėtros“.
Jungtinėms Valstijoms adresuotame saugumo sutarties projekte rašoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės šalies prisijungimą prie NATO.
Šios sąlygos paskelbtos Rusijai reikalaujant, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.
Lietuvoje lankosi Vokietijos gynybos ministrė
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvoje sekmadienį lankosi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht).
Tai yra pirmasis jos vizitas į užsienį, gruodį pradėjus darbą naujajai kairiųjų vadovaujamai Vokietijos vyriausybei.
Jonavos rajone, Rukloje, ministrė susitiko su čia tarnaujančiais Vokietijos kariais. Jie vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojam NATO tarptautiniam batalionui.
Šiuo metu vienete tarnauja apie 1,1 tūkst. karių, pusė jų yra iš Vokietijos.
„Tai yra reikšmingas Vokietijos įsipareigojimas Lietuvai ir visam NATO, stiprinant atgrasymo principą, todėl tampa ir aukšto lygio vizitų traukos centru“, – BNS prieš vizitą sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Ch. Lambert Rukloje taip pat susitiks su Lietuvos krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.
Ministrai aptarė saugumo situaciją regione, dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, kitus aktualius klausimus.
Vizitas vyks Vidurio ir Rytų Europoje tvyrant nerimui dėl Rusijos, pastaruoju metu sutelkusios dešimtis tūkstančių karių prie sienos su Ukraina.
„Nauja Vokietijos vyriausybė sieks pademonstruoti, kad solidarumas išliks tvirtas“, – teigė L. Kojala.
„Praktikoje, žinoma, aktualiausi bus konkretūs veiksmai, kuriuos trims skirtingoms valdančiosioms partijoms gali būti ne visada paprasta suderinti“, – pridūrė jis.
Ch. Lambrecht priklauso Vyriausybę po rudenį vykusių rinkimų ėmusiai formuoti socialdemokratų partijai.
Lietuva Vokietiją vadina viena pagrindinių sąjungininkių saugumo ir gynybos srityje. Lietuva iš Vokietijos perka karinę techniką ir įrangą už šimtus milijonų eurų, vokiečiai Lietuvoje investuoja į karinę infrastruktūrą.
Pastaruoju metu Lietuva tapo pagrindine Vokietijos partnere tarptautinėse operacijose Malyje ir Viduržemio jūroje.
