a. anušauskas

Antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojai demonstravo, kaip dronai pritaikomi krašto gynybai. Dronų gamintojai pasakojo, kokie orlaiviai reikalingi Lietuvos kariuomenei: rodė ir žvalgybinius dronus, ir kamikadzes.  Dronai gali būti gaminami čia pat, Lietuvoje. Gamintojai pristatė visiškai naujus modelius ir tuos orlaivius, kurie jau parduodami užsienio šalims, įskaitant Europos valstybes ir Ukrainą.

Rusijos gynybos ministerijai paskelbus, kad kare Ukrainoje kovojo 130 lietuvių, o 50 iš jų žuvo, sureagavo ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Naujienų portalui tv3.lt ministras pakomentavo Rusijos pareiškimus. Šiuo metu A. Anušauskas yra Briuselyje. „Negaliu Rusijos duomenų patvirtinti, kaip ir Rusija negali patvirtinti, nes yra dezinformatorė ir informacinio karo dalyvė. Siūlau nepasimauti ant šio kabliuko“, – atsakė ministras.

Lietuvos moksleiviai įgis nacionalinio saugumo ir gynybos žinių dar mokyklos suole. Taip skelbia krašto apsaugos ir švietimo, mokslo ir sporto ministrai. Jų teigimu, vaikų ugdymas ir parengimas ekstremalioms situacijoms bei krašto gynybai yra prioritetinė valstybės užduotis. Pirmieji mokymai prasidės dar šių metų birželį 10-yje šalies mokyklų. Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošia projektą, skirtą gynybos įgūdžiams ugdyti dar mokykloje.

Kol Lietuvoje siaučia infliacija, gyventojai savo kailiu patiria, kaip kandžiojasi maisto produktų kainos. Šalies mastu apie 40 proc. gyventojų negali atsidėti pinigų juodai dienai, o senjorai būriuojasi prie nukainotų prekių lentynų. Specialistai įspėja – reikia ruoštis viskam, nes kainų augimas greitu metu nesiliaus. Kol Vyriausybė pamažu didina išmokas, pensijas ir kitas finansinės paramos priemones, ekspertai laikosi išvien: būtina didinti gyventojų pajamas.

Ukrainoje viešėjęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebi, kad karo metu reikia elgtis itin atsargiai skelbiant informaciją viešojoje erdvėje. Ministras pasakoja, kad karo metu jau pasitaikė situacija, kuomet socialiniuose tinkluose publikuota nuotrauka padėjo identifikuoti ir sunaikinti karinį dalinį. Dar praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras A. Anušauskas vyko į Ukrainą.

Kovą smuko Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, augo dalies šalies vadovų ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingas, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.   V. Matijošaitis iš trečios palankiausiai vertinamų politikų lentelės vietos atsidūrė devintoje. Kauno vadovą kovą palankiai vertino 26,9 proc. respondentų, neigiamai – 37,3 procento. Vasarį Kauno merą teigiamai vertino 39,8 proc., neigiamai – 24,4 proc. apklaustųjų.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl lėšų gynybai didinimo, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidžia, kad Lietuva už šiuos pinigus planuotų įsigyti naujos kovinės technikos. Sąraše – amerikiečių koviniai dronai, jei pavyks, būtų perkamas ir sraigtasparnis. Ketvirtadienį Seimas renkasi į posėdį. Vienas iš klausimų – lėšų gynybai didinimas iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Karinių stovyklų įrengimui reikės 40 mln.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sekmadienį pranešė, kad siūlys dar šiemet didinti Lietuvos gynybos biudžetą, taip pat prašys NATO sąjungininkių palikti šalyje dislokuotas papildomas pajėgas ilgesniam laikui. Apie tai jis paskelbė paaiškėjus, kad Rusijos kariai lieka Baltarusijoje ilgesniam laikui nei skelbta anksčiau, ir tebesitęsiant įtampai dėl galimos Maskvos invazijos į Ukrainą. „Aš siūlyčiau šių metų biudžete numatyti korekcijas“, – BNS sakė A. Anušauskas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją, skirtą didinti visuomenės atsparumą išorinėms grėsmėms bei užtikrinti tinkamą žmonių pasirengimą galimo karinio konflikto metu. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad pagrindinis šios strategijos tikslas yra „piliečių atsparumo ugdymas, neleidžiant potencialiam agresoriui, pavyzdžiui, įvykdyti jam reikalingų informacinių atakų, kibernetinių atakų“. „Tai yra daugybė aspektų.

Saugumo situacija regione yra įtempta, tačiau ar bus karas, priklausys nuo Rusijos režimo, teigia Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak ministro, šiuo metu Rusijos į Baltarusiją siunčiamos pajėgos yra apie tris–keturis kartus didesnės nei „Zapad“ pratybų metu. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. Anušauskas: iniciatyva yra Rusijos pusėje Situacija regione įtempta.

Rusijos galimybės panaudoti greta Ukrainos ar Baltarusijoje telkiamas karines pajėgas konfliktui sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Tai, ką matome per „Zapad“, ką matome pastaruoju metu – rusai iš tikrųjų geba permetinėti dideles pajėgas dideliais atstumais, geba koncentruoti tam tikrus pajėgumus, permesti juos pakankamai greitai.

Įtempta situacija prie rytinių Europos Sąjungos sienų reikalauja papildomų JAV pajėgų Europoje, trečiadienį pareiškė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Žingsnis, kuomet JAV permes papildomus pajėgumus į Europą, tikrai mūsų laukia, nes situacija to reikalauja“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė A. Anušauskas. Vakarų šalys baiminasi galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Maskva prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkusi iki 100 tūkst. karių.

Europos saugumas neatsiejamas nuo saugumo Ukrainoje, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministras šiomis dienomis dalyvauja neformaliame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime Prancūzijoje, jame diskutuojama, kokius sprendimus reikia priimti, reaguojant į situaciją prie Ukrainos sienų. „Europos saugumo negalima atsieti nuo saugumo Ukrainoje“, – pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Kaune antradienį susitikę Baltijos šalių ministrai išreiškė solidarumą Ukrainai ir sutarė, jog šalys yra pasiruošusios teikti Ukrainai reikiamą paramą. „Parama pati įvairiausia – ir karinė, ir nekarinė. (...) Bet kad parama bus suteikta, faktas“, – žurnalistams po susitikimo sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms, sako pirmojo užsienio vizito į Lietuvą atvykusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht), reaguodama į Maskvos šią savaitę paskelbtus reikalavimus dėl Aljanso plėtros ir aktyvumo Vidurio ir Rytų Europoje. „Turime aiškiai pasakyti Rusijai, kad ji neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms, kaip jos turėtų elgtis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva yra pasiruošusi padėti Ukrainai konflikte su Rusija, yra pasirengusi perduoti letalinę ginkluotę. Lietuvoje viešinti Vokietijos ministrė pabrėžia, kad Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sekmadienį susitiko su naująja Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht. Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija.

Lietuvoje ketinant nuo šio vidurnakčio mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, vidaus reikalų viceministras ir krašto apsaugos ministras neatmeta, kad migrantai gali keliauti ir link Lietuvos sienos, Lenkija jų neįleidžia, tai jie tikrai ieškos įvairių kelių. Nepaprastosios padėties įvedimas pagelbėtų mūsų šaliai apsisaugoti.

Seimas antradienį svarstys, ar Lietuvos pasienyje įvesti nepaprastąją padėtį. Vyriausybė jau pritarė šiam siūlymui, o dabar laukiama galutinio Seimo sprendimo. Kas pasikeis įvedus nepaprastąją padėtį? Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad yra reikalingas nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija įvedimas. „Jis tik minamaliai palies mūsų žmonių teises ir laisves“, – sakė G. Nausėda.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį išvyksta į Briuselį, kur dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime.  A. Anušauskas su ministrais diskutuos apie Aljanso atgrasymo ir gynybos politiką, bendradarbiavimą su Europos Sąjunga bei kitus tarptautinius saugumo ir gynybos klausimus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.  Susitikimas vyks vėl išaugus diplomatinei įtampai tarp NATO ir Rusijos.

Lietuvoje viešintys NATO kariniai atstovai iš 21 Aljansui priklausančios valstybės supažindinami su situacija prie NATO rytinės sienos, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Aljanso atstovų vizitas prasidėjo antradienį ir tęsis iki ketvirtadienio. Jie lankysis šalyje dislokuotuose Lietuvos ir kitų NATO šalių kariniuose vienetuose, susipažins su jų veikla ir struktūra.

Seimo narys, valstietis Dainius Gaižauskas ketvirtadienį Seime iškėlė klausimą, ar neteisėtų migrantų iš Baltarusijos krizė buvo Vyriausybės planas, nes jis esą girdėjo taip sakant krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską. „Išgirdome krašto apsaugos ministro pasisakymą vienoje iš laidų, kurioje ministras pasakė, kad migrantų įsileidimas buvo galimai jūsų programos ar strategijos dalis, kad gautume europinę paramą ne tik finansinę, bet ir politinę“, – Seime ketvirtadienį sakė D. Gaižauskas.

Rusija ir Baltarusija penktadienį pradėjo didžiules jungtines karines pratybas prie ES sienos „Zapad 2021“. Išaugus įtampai tarp Baltarusijos ir jos vakarinių kaimynių, pratybas atidžiai stebi NATO. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad situacija bendrąja prasme kelia įtampą, bet Lietuvai grėsmės dėl kažkokios invazijos nekyla. „Baimės atmosferos ir įtampos primetimas mūsų visuomenei iš kitos pusės yra labai siektinas tikslas.

Penktadienį į Lietuvą iš Afganistano parskraidinti šeši šios šalies piliečiai, pradedama lietuviams talkinusių afganistaniečių evakuacija. „Dabar atvežta Europos Sąjungos atstovybėje Kabule vairuotoju dirbusio asmens 6-ių asmenų šeima. Krašto apsaugos ministerijai pavesta pasirūpinti jų apgyvendinimu, apsauga, maitinimu. Tą mes ir padarėme. Kol kas ta informacija apie jų gyvenamą vietą nebus skelbiama.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Švedijos gynybos ministru Peteriu Hultqvistu (Peteriu Hultkvistu) aptarė situaciją Lietuvos pasienyje su Baltarusija, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Telekonferencinio skambučio metu A. Anušauskas taip pat padėkojo Švedijos kolegai už suteiktą paramą: čiužinius, elektros generatorius, vidaus šviestuvus ir dviaukštes lovas. „Esame dėkingi Švedijai už jos skirtą paramą. Vertiname, kad vienodai matome situacijos sudėtingumą.

Lietuvos kariams padėjusių afganistaniečių vertėjų atgabenimą į Lietuvą sunkina padėtis Kabulo oro uoste, tačiau tai bus bandoma spręsti artimiausiomis valandomis, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria išaugusią neteisėtą migraciją per Baltarusiją pripažino hibridine agresija. Rezoliucija konstatuojama, kad organizuoti nelegaliai sieną kertančių užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai naudojami padėčiai Lietuvoje destabilizuoti.

NATO pajėgoms paliekant Afganistaną, talibano kovotojams prireikė vos kelių dienų, kad į savo rankas susigrąžintų kone pusę šalies kontrolės. Tarp jų ir Goro provinciją, kurioje 20 metų tarnavo lietuvių kariai. Mūšių metu tūkstantis afganų karių buvo priversti sprukti į kaimyninį Tadžikistaną, o vietos žmonės baiminasi, kad talibai sostinėje bus jau už kelių mėnesių. „Jūs turite laikrodžius, mes turime laiko,“ – taip 2001 metais NATO pajėgoms žengus į Afganistaną pareiškė Talibanas.

Nelegalų srautas į mūsų šalį jau kelias dienas slopsta, praėjusią parą sulaikytas 31 sienos pažeidėjas. Bet Lietuvos-Baltarusios pasienyje šiandien patruliuoti kartu su pasieniečiais pradeda kariuomenė. Sienos apsaugos tarnybai padės šimtai karių savanorių. O iš Afganistano grįžę Lietuvos kariai ramina visuomenę – Artimųjų Rytų gyventojų nėra ko bijoti.

Kariuomenė pasienyje su Baltarusija penktadienį pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą. Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija, spygliuotos vielos užtvara – vadinama koncertina –  tiesiama siekiant suvaldyti pastaraisiais mėnesiais drastiškai išaugusį migrantų, patenkančių iš Baltarusijos, srautą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mano, kad saugumo padėtis mūsų regione pablogėjo, nes Rusija tyliai  ir ramiai didina karinį buvimą Baltarusijoje. Jeigu praėjusiais metais Baltarusijos priklausymas Rusijos įtakos sferai pademonstruotas bendrų karinių mokymų suaktyvėjimu, tai dabar Baltarusijoje rusai steigs mokomuosius centrus, o tai jau signalizuoja apie nuolatinį karinį buvimą šalies teritorijoje.

Populiariausias šalies politikas yra prezidentas Gitanas Nausėda, antroje vietoje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, prezidentą G. Nausėdą palankiai vertina 53,8 proc. apklaustųjų (nepalankiai – 26,1 proc.), Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen palankiai buvo vertinama 45,6 proc. apklaustųjų (33,2 proc. – nepalankiai). Trečia šioje apklausoje yra premjerė Ingrida Šimonytė su 42,6 proc.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prognozuoja, kad artimiausiu metu kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje ne mažės, o didės. Šios srities apsaugą dėl technologijos proveržio ministras laiko itin svarbia. „Turiu pasakyti, kad čia iššūkių ne tik nemažėjo, bet didėjo ir didės kiekvienais metais. Technologiniai proveržiai, dirbtinis intelektas ir visa kita tikrai keis situaciją šitoje srityje“, – Seime antradienį kalbėjo A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ministerija pasirengusi remti Lietuvos gynybos pramonės iniciatyvas, ypač aptarnaujant karinę techniką, tačiau pabrėžia, kad šioje srityje labai svarbus pačių verslininkų iniciatyvumas.

Šį vakarą specialioje laidoje „Karštai su tv3.lt” kalbėsime apie mažiau žinomus, bet ne mažiau svarbius sausio įvykius, vykusius dar iki sausio 13-osios, apie specialų Apsaugos skyrių, kodėl V. Landsbergiui reikėjo antrininko, apie iškastą požeminį tunelį po Parlamentu ir daugelį kitų įdomių dalykų. Laidos svečiai – Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija siūlo pratęsti judėjimo kontrolę tarp šalies savivaldybių iki sausio 31 dienos. Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, ribojimai bus pratęsti, nes teigiamų poslinkių kol kas nepakanka. „Susirinkome į Valstybės ekstremalių situacijų komisiją – deja teigiamų poslinkių pandeminėje situacijoje Lietuvoje dar nėra pakankamai, nors jos pagreitis šiek tiek sulėtėjo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su kandidatu į krašto apsaugos ministrus Arvydu Anušausku. Po susitikimo prezidentui teigiamą įspūdį padarė kandidato patirtis, bet užkliuvo jo anglų kalbos žinios. Pokalbio metu buvo aptarti strateginiai prioritetai krašto apsaugos srityje. Pirmiausia buvo kalbėta apie gynybos biudžeto didinimą iki 2,5 proc. BVP iki 2030 metų. „Visų pirma, nuoseklus gynybos biudžeto didinimas iki 2,5 proc.

Vasario pradžioje Seimo narys bei istorikas Arvydas Anušauskas su žmona Lina susilaukė pirmagimio. Šiandien politikas savo socialinių tinklų sekėjams atskleidė berniuko vardą. Pasidalijęs miela vaikelio akimirka jis rašė, jog sūnaus vardas – Martynas Leonas. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad apie vaikelio gimimą A. Anušauskas savo sekėjams pranešė taip pat „Facebook“ paskyroje.

Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas šiuo metu gyvena pačiomis gražiausiomis akimirkomis. Jo žmona Lina susilaukė pirmagimio. Žinia apie kūdikio gimimą A. Anušauskas pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje.

Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas pasidalino vienos moters laišku, jo teigimu, išsiųstu ir visiems parlamentarams, ir Prezidentūrai, ir Kauno tarybos nariams. Laiške Zita prisistačiusi moteris pasakoja apie „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančios įmonės „Baltic fish export“ darbuotojams mokamus menkus atlyginimus. Taip pat, anot moters, darbuotojai yra išnaudojami ir apgaudinėjami.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakydama savo paskutiniąją kalbą Seime naujai išrinktą šalies vadovą ne tik sveikino, bet ir perspėjo. Ji paslaptingai užsiminė, kad kelionėse į užsienį krepšyje vežiodavosi tam tikrus dokumentus, kurių galėjo prireikti pasikeitus situacijai valstybėje. Tiesa, kokie tai buvo dokumentai, prezidentė žurnalistams atskleisti nenorėjo, to tiksliai pasakyti negalėjo ir kalbinti politikai bei ekspertai, bet visi sutarė, kad prezidentės krovinio būta itin jautraus.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė valstietė Asta Kubilienė tikisi, kad vaikiško šampano draudimas Lietuvoje įsigalios jau lapkritį. Pasak jos, tokiam draudimui neprieštarauja nei Europos Komisija (EK), nei Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Tačiau tam nepritaria Vyriausybė bei kai kurie Seimo nariai, teigiantys, kad reikėtų imtis ne draudimų, o vaikų auklėjimo.

Nuo gegužės įvažiuoti į kultūrinius draustinius su kilnojamaisiais vagonėliais gali nebepavykti. Seimas nusiteikęs uždrausti šiose vietose statyti bei naudoti vagonėlius. Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Saugomų teritorijų įstatymo pataisoms: už balsavo 95 Seimo nariai, prieš – trys, susilaikė 10. Dėl jų priėmimo Seimas turės balsuoti dar kartą.

Šiomis dienomis iškilmingai pagerbiamas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo kuklus, bet principingas partizanų vadas, ypač didelį dėmesį skyręs kovotojų drausmei, sako istorikas ir politikas Arvydas Anušauskas. A. Ramanauskas-Vanagas į ginkluotą pasipriešinimą sovietų okupacijai įsitraukė 1945 metų balandį. Partizaniniam judėjimui ypač pravertė jo karinis parengimas, įgytas karo mokykloje. Vėliau jis ėmė vadovauti vis stambesniems partizanų junginiams Dzūkijoje.

Nuo rugsėjo vaikų darželiuose ir mokyklose sveikesni valgiaraščiai toliau kaitina aistras. Nors tėvai pritaria, kad jų atžalos turi maitintis sveikiau, dalis tėvų mano, kad ribos atsisakant saldumynų, druskos, rūkytos mėsos ir kitų nesveikų maisto produktų buvo peržengtos. Esą sveiko maistas vaikams neskanus. Jie pirštu beda į Seimo narius, kurie vaikams įbrukę daržoves, patys Parlamento restoranuose šlamščia riebų ir nesveiką, tačiau daug kam skanų maistą.

Laimę loterijose bandantys lietuviai ateityje galės išlošti daugiau. Parlamentaras Arvydas Anušauskas siūlo, kad laimėjimų fondus turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. konkrečiame tiraže išplatintų bilietų nominalios vertės. Dabar reikalaujama, kad į fondą patektų ne mažiau kaip pusė lėšų už visus parduotus bilietus. „Laimėjimai turi būti išdėlioti tolygiau. Dabar gali įsigyti kad ir visus tiražo bilietukus ir jie visi bus nelaimingi“, – BNS sakė A. Anušauskas.

Kino ir teatro legendos Donato Banionio darbą KGB sovietų okupacijos atskleidęs Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras baigė valstybei neprisipažinusių agentų sąrašo viešinimą. Antradienį Genocido tyrimo centras paviešino pranešimą apie tai, kad skelbtas KGB žurnalas nėra klastotė, pats D. Banionis yra pasakojęs apie savo pranešimus KGB, rašoma išplatintame pranešime.

Pirmasis mėnesis, kai naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeimininkauja Baltuosiuose rūmuose, buvo pažymėtais keliais nesusipratimais, ne visada sėkmingu komandos formavimu, ir tolimesniu, bei gana intensyviu, prezidento karu su žiniasklaidą. Ir tai jis ir toliau daro jam įprastu būdu – savo „Twitter“ paskyroje tam tikras žiniasklaidos priemones vadindamas netikromis. „Fake news“ rašo D. Trumpas ir žinutėje pažymi CNN, ABC, New York Times, CBS ir NBC.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai Kęstutis Masiulis ir Arvydas Anušauskas nerimsta dėl sovietmetį menančio vadinamojo „raudonarmiečio“ skulptūros Alytaus rajone. Parlamentarai įsitikinę, kad sostinėje pašalinus daug aistrų kėlusias Žaliojo tilto skulptūras, sustoti nereikėtų. Tuo metu Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas ragina neskubėti ir atrėžia, kad tokios iniciatyvios politikams kyla tik prieš rinkimus.

„Lietuvos Geležinkeliai“ neseniai paviešino informaciją apie pergalingai pasibaigusias derybas su Rusijos „Kuzbaso kuro kompanija“, kuri mūsų šalį pasirinko tranzito į Kaliningradą taikiniu vietoje Baltarusijos. Ši bendrovė Rusijoje siejama su regione valdžią uzurpavusiu ir Kremliaus valdžios vertikalę taikančiu gubernatoriumi, o Lenkijoje 2014-aisiais buvo siejama su šalį sudrebinusiu pasiklausymo skandalu.