Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu.
Anušauskas: iniciatyva yra Rusijos pusėje
Situacija regione įtempta. Prie Ukrainos Rusija dislokuoja tūkstančius karių, o netoli Lietuvos, Baltarusijoje, vyksta karinės pratybos. Ministras sako, kad didelių kariuomenės pajėgumų pervedimas į Baltarusiją, iš esmės keičia saugumo situaciją regione.
„Kalbu ne tik apie Ukrainą, bet ir apie Lietuvą, jos saugumą, be abejo, ir mūsų kaimynų, Lenkijos saugumą. Saugumui iškyla nauji iššūkiai. Jeigu per Zapad pratybas daug akcentavome Rusijos pajėgų atsiradimą prie mūsų sienų, tai tos pajėgos, kurios siunčiamos dabar į Baltarusiją, yra tris–keturis kartus didesnės“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, situacija buvo aptarta, aptart ir galimi scenarijai, galimas atsakas.
„Jeigu mes diskutuodavome, ką reikia daryti per nelegalų hibridinę ataką dar pernai vasarą. Be abejonės, dabar nauji iššūkiai. Mes svarstome savo galimybes reaguoti, kalbamės su partneriais, sąjungininkais“, – sakė A. Anušauskas.
Ministras teigė, kad niekas negali pasakyti, ar regione kils karas. Pasak A. Anušausko, viskas priklausys nuo Kremliaus sprendimų.
„Iniciatyva yra jų pusėje, nė viena Rytų Europos valstybė, kuri tapo NATO nare, negrąsino ir negrąsina kaimyninėms valstybėms. Tiesą sakant, Rusija, priešingai, telkia kuo didesnes pajėgas mūsų regione.
Manau, kad dabartinė situacija reikalauja atsakymų tiek iš Rusijos pusės, kam tos pajėgos bus panaudotos ir kiek ilgai jos bus Baltarusijoje ar Ukrainoje, iš kitos pusės, reikalaujama atsakymo, kaip NATO ir Lietuva reaguos“, – sako A. Anušauskas.
Kalbama, kokie papildomi kariniai pajėgumai galėtų pasiekti Lietuvą. Ministro teigimu, NATO rengia planus. Vis dėlto pajėgumai kils priklausomai nuo situacijos regione.
Pasak A. Anušausko, bet koks pokytis prie Ukrainos sienos, bet koks konfliktas nulems didesnę NATO reakciją ir pajėgumus.
„Apie skaičius kalbėti anksti, reakcija turi būti adekvati“, – teigė ministras.
Kaip pavyzdį, kas galėtų iššaukti NATO reakciją, A. Anušauskas paminėjo karo lėktuvus. Ministras teigė, kad jei į Baltarusiją būtų atsiųsti karo lėktuvai, siekiant išvengti galimų provokacijų, karinės oro pajėgos regione taip pat būtų didinamos.
„Jeigu situaciją reikalautų dar papildomai kitų pajėgumų, jie irgi būtų taip pat skirti“, – sako A. Anušauskas.
Ministras teigia, kad Lietuva į galimas grėsmes reaguoja adekvačiai. Lietuvos kariuomenė taip pat yra pasirengusi reaguoti, tačiau konkretūs planai negali būti detalizuojami.
Jeigu iškiltų grėsmė Ukrainoje dirbančių lietuvių saugumui, Lietuva priimtų situaciją atitinkantį sprendimą, sako A. Anušauskas.
Nausėda: nerimą kelia Rusijos pajėgų telkimas ir prie Ukrainos, ir Baltarusijoje
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nerimą kelia Rusijos pajėgų telkimas ir prie Ukrainos, ir Baltarusijoje, situaciją pirmadienį aptaręs su Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu.
Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda su Ispanijos ministru pirmininku aptarė įtemptą saugumo situaciją regione ir Rusijos pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina ir Baltarusijoje.
Prezidentas pokalbio metu pabrėžė, kad saugumo situacija regione yra blogėjanti, įtampa prie sienos su Ukraina auga.
Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad geopolitinei įtampai augant yra itin svarbu nepriimti Rusijos primesto naratyvo apie buvusias sovietines šalis, interesų zonas, kontakto linijas, nepriimti Rusijos iššūkio visai Europos saugumo architektūrai.
„Esame dėkingi Ispanijai ir visiems sąjungininkams už rytinio NATO sparno stiprinimą. Vieningas ir solidarus veikimas grėsmių akivaizdoje – esminė sąjungininkių vertybė ir principas“, – sakė G. Nausėda.
Jis bei P. Sanchezas, be kita ko, sutarė nuolat keistis informacija ir situacijos vertinimu. Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.
Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į Europos Sąjungos kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Rusija reikalauja, kad NATO nesuteiktų narystės Ukrainai ir jokioms kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms, be to, nedislokuotų jose savo pajėgų bei ginkluotės.
Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO sąjungininkai pirmadienį paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.
