Ir tai jis ir toliau daro jam įprastu būdu – savo „Twitter“ paskyroje tam tikras žiniasklaidos priemones vadindamas netikromis.
„Fake news“ rašo D. Trumpas ir žinutėje pažymi CNN, ABC, New York Times, CBS ir NBC. Tai vienos didžiausių žiniasklaidos priemonių visoje Jungtinėse Amerikos valstijoje, ir tuo pačiu pasaulyje.
Tad ekspertų pasiteiravome, ar reikės prie tokios informacijos skleidimo priprasti? Ir ar tai nėra politikų būdas tiesiog nuo savęs nusukti jiems nepatinkančią informaciją?
Kova su žiniasklaida
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad žiniasklaidos priemonės paskelbimas „fake news“ yra tolimesnė D. Trumpo kova su jam nepalankia informacija. „Akivaizdu, kad Donaldas Trumpas yra paskelbęs karą ir jį sėkmingai tęsia su didžiosiomis žiniasklaidos priemonėmis. Kuris iš esmės vyksta nuo pat rinkiminės kampanijos pradžios ir vienas pagrindinių būdų, kuriuos jis pasirinko yra jo „Twitter“ paskyra, su kuria jis bendrauja su rinkėjais, tiesiogiai apeidamas žiniasklaidą. Be abejo, bus labai įdomu stebėti, kokiu mastu mes galėsime kalbėti apie „fake news“ iš prezidento pusės“, - prognozuoja pašnekovas.
Nors pats prezidentas kaltina žiniasklaidą netikromis naujienomis, pačiam, anot pašnekovo, formuluoti teiginius ir naujienas ne visada sekasi. „Tai tą kovą su žiniasklaida jis daro visais įmanomais būdais, bet ta „Twitter“ paskyra yra tapusi tokiu atsakymu į didžiųjų žiniasklaidos priemonių problemą, nes anot jo, priemonės perdaro naujienas. Bet, kai jis bando pats suformuluoti tam tikras žinias, yra akivaizdu, kad kyla problemų. Tiek dėl faktologijos, kuri ne visuomet atitinka realijas. Tiek dėl apskritai dėl amerikiečių pasiekiamumo“, - sako Linas Kojala.
Atskirties riba nėra aiški, o ir demokratijai kenkia
Tačiau nubrėžti, kas yra tos netikrosios naujienos kol kas nėra galima. Anot Lino Kojalos, jokių kriterijų joms nėra nurodyta. „Iš principo taip, tos ribos, kurios nurodo, kas yra „fake news“, tai jos yra neapibrėžtos. Ir daugeliu atvejų galima ginčytis, ar tikrai viena ar kita žinia, ar net jos pateikimo būdas iš tikrųjų yra melagingas ir priskirtas šitai kategorijai. Bet tai iš esmės atitinka visą D. Trumpo retoriką ir veikimo būdą. Kuris dažniausiai ir buvo grįstas labai aiškios priešpriešos sukūrimu. Ji gali būti sukuriama su žiniasklaida, tokia pat priešprieša buvo sukuriama su B. Obama, tradiciniu elitu ir panašiai. Turbūt tokia kuriama priešprieša, tai čia yra vienas iš jo veikimo būdu“, - tv3.lt naujienų portalui aiškina politologas.
Dar vieną problemą Linas Kojala įvardina ir galimą demokratijos mažėjimą. „Bėda ta, kad vis tik, laisva žiniasklaida ir gebėjimas kritikuoti ir ne visada palankios prezidentui informacijos pateikimas yra vienas iš demokratijos pamatų. Tai kai kas nerimauja, kad taip kalbėdamas prezidentas tą pamatą truputėlį silpnina. Dėl šito veiksmo D. Trumpui kritiką išsakė net ir jo bendrapartietis J. McCain, akcentuodamas, kad laisva žiniasklaida, kuri ne visuomet džiugins prezidentą. Jis turi su tuo susitaikyti. Tai tos ribos kol kas yra labai neapibrėžtos ir kol kas D. Trumpas visai nebando to padaryti. Ir kaip atrasti tą kriterijų, pagal kurį jis atskiria, kas yra draugiškos, o kas yra priešiškos“, - teigia pašnekovas.
Lietuvos politikai nepajėgūs paskelbti karo žiniasklaidai
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala paklaustas apie Lietuvos situaciją ir pirmuosius bandymus mūsų šalies politiniame gyvenime, žiniasklaidą apkaltinti netikrumu, teigia, kad didžiausia grėsmė yra iš kaimyninių šalių. „Manau, kad Lietuvos žiniasklaida nėra tokioje situacijoje ir neturime mes tokių politikų, kurie galėtų iškelti tokio pobūdžio problemą. Jeigu kalbėtume apie „fake news“, kai turima omenyje informaciją ateinančią iš išorės, Rusijos valstybinių televizijos kanalų, ar kitų informacijos priemonių, kurios neretai yra linkusios manipuliuoti faktais. Tai manau, kad šita problema yra primesta per išorės grėsmės perspektyvas“, - sako pašnekovas.
„O jeigu kalbėtume apie Lietuvos vidų, tai taip, yra akivaizdu, kad politikai ne visuomet yra patenkinti tuo, ką rašo žiniasklaida, ar atskiri apžvalgininkai, bet manau, kad jie tos problemos nesugeba taip pateikti, kaip tai padaro D. Trumpas. Nes iš esmės, tai virto dar vienu šou, kai yra tiek daug kartų kartojamas „fake news“, tai tampa tokiu mobilizuojančiu sakiniu, tiems, kurie gal irgi nesidžiaugia žiniasklaida“, - samprotauja Linas Kojala.
Niekur nuo to nepabėgsi
Konservatorius Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas sako, kad labai lengvai „fake news“ galima manipuliuoti. „Jei kalbėčiau apie Donaldą Trumpą, man teko nagrinėti vieną, apie kalėjimo programos atnaujinimo atvejį ir jo dokumentą, kuris pasirodė visai net ne dokumentas, o tikrai netikra naujiena. Ji buvo sėkmingai paskleista ir netgi turėjo atgarsį tarp Europos politikų, kurie labai pasmerkė šią istoriją, Europarlamentas beveik rezoliuciją priėmė, kol paaiškėjo, kad čia absoliučiai teisybės nebuvo. Ir tai reiškia, kad paskleidus kažkokią fiktyvią žinią, galima manipuliuoti ir politikai užsikrauna savo pečius ir darbotvarkes netikrais darbais. Kurie šiek tiek net ir politikų santykius sujaukia. Iš kitos pusės, informacinė erdvė yra tokia, kad joje sąmoningai ir nesąmoningai visada yra netikrų ar pusiau tikrų naujienų. Niekas negali paneigti, kad tai, kas yra rašoma apie politikų veikimą, tai dalis tik yra dalis suformuotos žinomos informacijos. Ir nuo to niekur nepabėgsi“, - sako A. Anušauskas.
„Be abejo, kol nepaaiškėja tos naujienos tikrumas, neišlindus tikriems realiems faktams, arba priešingai, paaiškėjus jos netikrumui. Taip, gali ir politikai žongliruoti tą informacija“, - teigia Seimo narys.
Kompetencijos klausimas
Arvydas Anušauskas neslepia, kad netikros naujienos tėra dezinformacija. „Iš tikrųjų, jei kalbėsim apie apskritai visą informacinę erdvę, tai didžioji dalis politikų apie save informacinėje erdvėje surasti netikrų naujienų. Aš apie save tokios naujienas kolekcionuoju. Tai yra visokių ir netikrų anketų su mano pavarde, kuri nurodo, kokios institucijos agentas aš esu. Tai nėra naujas dalykas, nuo pat politinio darbo pradžios. Gal tai būtų patogiau vadinti dezinformacija“, - teigia pašnekovas.
Tačiau tam tikros grėsmės netikrų naujienų skelbime politikas nemato. „Kadangi mes nuolat susiduriam su tokia informacine erdve, kurioje yra visko tai čia yra kompetencijos ir analizės klausimas. Ir kiekvienas politikas ar žurnalistas turi mokėti tinkamai išanalizuoti tą informaciją, o ne ja manipuliuoti. Šiuo atveju aš nemanyčiau, kad čia yra tokia grėsmė, kurios negalima suvaldyti. Dezinformaciją tikrai galima atskirti nuo tikros informacijos“, - tv3.lt naujienų portalui teigė pašnekovas.
