Anušauskas apie Estijos premjerės žodžius: politikai nežino visų detalių

Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagal dabartinius Aljanso gynybos planus trims Baltijos valstybėms yra numatyta leisti jas užimti prieš išlaisvinant po 180 dienų. Nuo karo Ukrainoje pradžios praėjo daugiau nei 100 dienų, taigi, pasak Estijos premjerės: „Jei palygintume Ukrainos ir Baltijos šalių dydžius, tai reikštų visišką šalių ir mūsų kultūros sunaikinimą“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kasčiūnas neigia Estijos premjerės žodžius, kad NATO Baltijos šalis išlaisvintų tik po pusmečio

Estijos premjerė: jei Rusija pultų, NATO Baltijos šalis išlaisvintų tik po pusės metų

Seimas balsuos dėl pataisų, spartinančių atsinaujinančios energetikos plėtrą   

„Žvelgiant į dabartinę padėtį, Rusijos agresiją Ukrainoje, tai gynybiniai planai yra keičiami. Ir jų keitimas greičiausiai pasibaigs kitų metų vasarą. Procesas nėra paprastas, nes gynybiniai planai susiję su konkrečiais pajėgumais. Keičiama visa sistema. Jei anksčiau pajėgumai buvo skiriami visam rytiniam flangui, pavyzdžiui, viena brigada visam rytiniam flangui, tai dabar brigados, divizijos ir didesni pajėgumai yra segmentuojami pagal regionus. Pavyzdžiui, mes esame atskirame regione ir šiam regionui yra priskirti pajėgumai visą laiką ir vykdytų gynybines užduotis. Tai esmė to būsimo pakeitimo“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

„Estijos premjerė, sakyčiau, žino dalį detalių, politikai paprastai dalies detalių nežino. O iš karinės pusės galima atkreipti dėmesį, kad kai vyksta karas, visada vyksta dalinių judėjimas, kažkas traukiasi, kažkas puola. Ukrainiečius puolė, jie traukėsi, paskui ukrainiečiai puolė, po 30 d. atsiėmė savo teritorijas. Tai čia dažniausiai kare neišvengiami dalykai. Tačiau dėl vieno dalyko, kuris yra akcentuojamas prieš Madrido susitikimą, aš visiškai sutinku ir niekas neprieštarauja, kad NATO pajėgumai regione realiu laiku turėtų būti didesni“, – kalbėjo ministras.

Jis teigė, kad apie gynybos planus geriausia išvis nekalbėti.

„Politikai ne tiek žino, kiek kariškiai, o kariškiai yra priversti apie juos nekalbėti, nes negali apie juos kalbėti“, – sakė A. Anušauskas.

Estijos premjerės komentarai buvo pateikti prieš kitą antradienį Madride įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame aljansas aptars savo rytinio flango gynybos planus atsižvelgiant į Maskvos invaziją į Ukrainą. Bus kalbama, kaip geriau apginti Baltijos šalis.

Estija, Latvija ir Lietuva siekia, kad dabartinė strategija, pagal kurią kiekvienoje šalyje būna maždaug tūkstantis užsienio karių, kurie veikia kaip atgrasymo apsauga ir juos keičia toks pat būrys, būtų pakeista ir, kad NATO siektų apginti kiekvieną teritorijos centimetrą nuo pirmos dienos. Tai ypatingai svarbu matant žiaurumus Ukrainoje. 

Komentuodama NATO planą „prarasti ir vėliau išlaisvinti“, ji sakė, kad žiaurumai, kuriuos vykdė Rusijos kariai Bučoje ar Irpinėje mieste, įvyko praėjus maždaug 80 dienų nuo invazijos pradžios. 

Premjerė pridūrė, kad kalbėjosi su Estijoje dislokuotais užsienio kariais, daugiausia iš Jungtinės Karalystės ir jie jai pasakė, kad, atsižvelgiant į dabartinius planus, kariai bus sunaikinti, jei Rusija nutars pulti.  „Jiems nepatinka mintis, kad jie turėtų mirti“, –  sakė estų vyriausybės vadovė.

Paklaustas apie Kallas komentarus, NATO pareigūnas atsakė, kad Aljansas „turi planų atgrasyti nuo grėsmių ir apginti visus sąjungininkus, tačiau mes niekada nesigiliname į operatyvines detales. Generalinis sekretorius aiškiai pasakė, kad atgrasymo ir gynybos stiprinimas yra vienas iš svarbiausių kitos savaitės NATO viršūnių susitikimo sprendimų“. 

Jis pridūrė: „Mes padarysime viską, kad galėtume apginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą bet kuriuo metu ir nuo bet kokios grėsmės. Pritaikysime NATO pajėgų struktūrą, kur bus daugiau pajėgų aukštoje kovinėje parengtyje. Taip pat turėsime daugiau NATO priešakinių pajėgų, kad sustiprintume kovines grupes rytuose“.

Estijos premjerė prašo, kad Estijai, Latvijai ir Lietuvai būtų skirta po 20–25 tūkst. NATO karių.

Tačiau tai nereiškia, kad visi šie kariai turi būti užsieniečiai arba turės būti nuolatos dislokuoti kiekvienoje šalyje. Tūkstančiai Estijos, Latvijos ir Lietuvos karių būtų įtraukti į galbūt brigadą – nuo 3000 iki 5000 karių – šalyje dislokuotų užsienio karių, kurie laikui bėgant padidės iki dviejų brigadų.

Berlynas pasiūlė Lietuvoje sukurti „tvirtą kovinę brigadą“, kuri papildytų dabartinį apie 1000 karių batalioną, tačiau kol kas dauguma karių būtų dislokuoti Vokietijoje ir galėtų greitai persikelti į Lietuvą, jei reikėtų.  Kallas apie vadinamąjį vokišką modelį sakė:  „Svarbiausia, kad galėtume apsiginti nuo pirmos dienos“.

Baltijos šalys taip pat prašo išplėsti esamą oro policijos misiją regione, leisi NATO orlaiviams prireikus numušti priešo lėktuvus.

Estijos premjerė pabrėžė,  kad Estija yra „didžiausia Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO rėmėja“, tačiau teigė, kad mažai tikėtina, jog Turkijos sprendimas blokuoti jų narystės siekius bus išspręstas iki kitos savaitės viršūnių susitikimo.