„Dabar NATO doktrinos yra atgrasymas per nubaudimą. Kitaip tariant, yra planai, kaip ateiti į pagalbą ir atkariauti. Dėl to, mes ir sakome, kad reikia keisti doktriniškai ir eiti link atgrasymo per paneigimą. Turėti pajėgų tiek čia ant žemės, ant linijos, kaip Šaltojo karo metais, kad iš esmės paneigti bet kokias galimas priešo intencijas net bandyti testuoti penktąjį straipsnį.
Aš manau, kad gerbiamos Estijos premjerės politinės temperatūros kaitinimas tam ir skirtas, artėjant NATO viršūnių susitikimui. Nemanau, kad 180 dienų yra tas terminas apie kurį mes kalbame. Net tik, kad nemanau, bet ir žinau. Bet mes darome viską, kad ir pastiprinimo strategijos būtų kuo greitesnės ir efektyvesnės, kad reakcijos laikas būtų kuo trumpesnis“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, Lietuva NATO viršūnių susitikime sieks visai kitokios atgrasymo architektūros sukūrimo.
„Brigada, oro gynyba, galimybė priimti diviziją, ko ypač estai siekia. Bet šalia to vyksta ir NATO adaptacijos procesas, gynybos planų rengimas, kuriuose bus priskirtos brigados, priskirtos divizijos. Ne tik teoriškai išpaišyti planai, bet praktiškai priskirti pajėgumai, kurie daro pratybas, kurie atidirbinėja scenarijus“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Aš manau, kad [Estijos] premjerė tiesiog, artėjant NATO viršūnių susitikimui, pasako mūsų regiono saugumo rūpesčius“, – pridūrė jis.
Visgi L. Kasčiūnas pabrėžė, kad Estijos premjerės paminėtas terminas, per kurį NATO sąjungininkai išlaisvintų Baltijos šalis – 180 dienų, yra gerokai per didelis.
„Tikrai ne 180 dienų. Negaliu kalbėti apie konfidencialius NATO gynybos planus, bet aišku, kartais mažiau, tai yra dienų klausimas“, – teigė NSGK pirmininkas.
Estijos premjerės komentarai buvo pateikti prieš kitą antradienį Madride įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame aljansas aptars savo rytinio flango gynybos planus atsižvelgiant į Maskvos invaziją į Ukrainą. Bus kalbama, kaip geriau apginti Baltijos šalis.
Estija, Latvija ir Lietuva siekia, kad dabartinė strategija, pagal kurią kiekvienoje šalyje būna maždaug tūkstantis užsienio karių, kurie veikia kaip atgrasymo apsauga ir juos keičia toks pat būrys, būtų pakeista ir, kad NATO siektų apginti kiekvieną teritorijos centimetrą nuo pirmos dienos. Tai ypatingai svarbu matant žiaurumus Ukrainoje.
Komentuodama NATO planą „prarasti ir vėliau išlaisvinti“, ji sakė, kad žiaurumai, kuriuos vykdė Rusijos kariai Bučoje ar Irpinėje mieste, įvyko praėjus maždaug 80 dienų nuo invazijos pradžios.
Premjerė pridūrė, kad kalbėjosi su Estijoje dislokuotais užsienio kariais, daugiausia iš Jungtinės Karalystės ir jie jai pasakė, kad, atsižvelgiant į dabartinius planus, kariai bus sunaikinti, jei Rusija nutars pulti. „Jiems nepatinka mintis, kad jie turėtų mirti“, – sakė estų vyriausybės vadovė.
Paklaustas apie Kallas komentarus, NATO pareigūnas atsakė, kad Aljansas „turi planų atgrasyti nuo grėsmių ir apginti visus sąjungininkus, tačiau mes niekada nesigiliname į operatyvines detales. Generalinis sekretorius aiškiai pasakė, kad atgrasymo ir gynybos stiprinimas yra vienas iš svarbiausių kitos savaitės NATO viršūnių susitikimo sprendimų“.
Jis pridūrė: „Mes padarysime viską, kad galėtume apginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą bet kuriuo metu ir nuo bet kokios grėsmės. Pritaikysime NATO pajėgų struktūrą, kur bus daugiau pajėgų aukštoje kovinėje parengtyje. Taip pat turėsime daugiau NATO priešakinių pajėgų, kad sustiprintume kovines grupes rytuose“.
Estijos premjerė prašo, kad Estijai, Latvijai ir Lietuvai būtų skirta po 20–25 tūkst. NATO karių.
Tačiau tai nereiškia, kad visi šie kariai turi būti užsieniečiai arba turės būti nuolatos dislokuoti kiekvienoje šalyje. Tūkstančiai Estijos, Latvijos ir Lietuvos karių būtų įtraukti į galbūt brigadą – nuo 3000 iki 5000 karių – šalyje dislokuotų užsienio karių, kurie laikui bėgant padidės iki dviejų brigadų.
Berlynas pasiūlė Lietuvoje sukurti „tvirtą kovinę brigadą“, kuri papildytų dabartinį apie 1000 karių batalioną, tačiau kol kas dauguma karių būtų dislokuoti Vokietijoje ir galėtų greitai persikelti į Lietuvą, jei reikėtų. Kallas apie vadinamąjį vokišką modelį sakė: „Svarbiausia, kad galėtume apsiginti nuo pirmos dienos“.
Baltijos šalys taip pat prašo išplėsti esamą oro policijos misiją regione, leisi NATO orlaiviams prireikus numušti priešo lėktuvus.
Estijos premjerė pabrėžė, kad Estija yra „didžiausia Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO rėmėja“, tačiau teigė, kad mažai tikėtina, jog Turkijos sprendimas blokuoti jų narystės siekius bus išspręstas iki kitos savaitės viršūnių susitikimo.
