Nors šis smulkiųjų akcininkų sąrašas skelbtas prieš keletą metų ir sudaro vos apie 10 proc. „Air Lituanica“ kapitalo, tačiau jis gana ženkliai pasikeitęs ir jame galima įžvelgti ir korupcinius ryšius.
Savivaldybės įmonės prarado milijonus
Pirmiausia į akis krenta Vilniaus miesto savivaldybės įmonės - UAB „Vilniaus Vandenys“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB "Vilniaus vystymo kompanija“, kurios yra investavusios ir dabar prarado po 24 tūkst. 927 eurus.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius patvirtino, kad šios įmonės investavo į oro bendrovę ir prarado dideles sumas pinigų.
„Tai, kaip savivaldybės įmonės dalyvauja kitų įmonių veikloje, yra neatsakingo jų valdymo pavyzdžiai. Kaip tik šiuo metu ta tvarka keičiama, kad daugiau panašių pavyzdžių savivaldybės praktikoje nepasikartotų“, - tikino meras.
AB „Vilniaus šilumos tinklai“ yra ne tik akcininkė, tačiau ir „Air Lituanica“ laiduotoja suteikusi 306 tūkst. 119 eurų garantiją bei pati suteikus paskolas šiai bendrovei. Kaip teigia Vilniaus šilumos tinklų vadovas Arūnas Keserauskas jie išviso prarado virš 2 mln. eurų.
Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas anksčiau tv3.lt portalui yra teigęs, kad buvo susitikęs su Vilniaus šilumos tinklų vadovu ir kalbėjo apie šią suteiktą paskolą.
„Vadovas sakė, kad valdyba buvo įpareigota dar praeitoje kadencijoje paskolinti 2 mln. eurų. Daugiau komentarų direktorius negalėjo pasakyti, tik pasakė, kad tai buvo politinis buvusio mero sprendimas ir jis turėjo du pasirinkimus arba vykdyti arba išeiti iš darbo“, - tikino V. Benkunskas.
Tačiau dabar AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vadovas ginasi, kad niekas jo nespaudė ir tai buvo valdybos sprendimas, kurios didžioji dalis yra savivaldybės žmonės.
„Jokio spaudimo nebuvo. Tai buvo tarybos intencija (tarybos daugumą sudarė A. Zuoko koalicijia - red. past.) Ir didžiausia problema, kad daugiausia paskolinom. O tai buvo ne tai, kad Zuokas liepė ar neliepė. Tai buvo tarybos valia paskolinti pinigus ir buvo interesas, kad „Air Lituanica“ nebankrutuotų. Įsigyti akcijas priėmė valdyba. Valdyboje yra bent keturi savivaldybės žmonės akcininkas yra politikai, kurie nusprendžia“, teigė - Arūnas Keserauskas.
Tarp "Air Lituanica" akcininkų ir savivaldybės - korupciniai ryšiai
Seimo narys Kęstutis Masiulis teigė, kad esą tai yra abonentinė praktika, kurią ištobulino A. Zuoko koalicija.
„Vilnius turi virš šimto savivaldybei priklausančių įmonių, kurios turi turto. Tokios kaip „Grinda“ yra nuostolingos, bet jeigu gerai pažiūrėsim – jie valdo sklypą ar kitą nekilnoją turtą geroje ir prestižinėje vietoje. Tad šitos įmonės gali tapti akcininkėmis, imti kreditus iš banko ir užstatyti tą turtą. Kaip galima kitaip pavadinti šį veikimą, jeigu ne abonentiniu plėšikavimu“, - įrodinėjo K. Masiulis.
Seimo narys tikina, kad savivaldybės įmonių vadovai buvo spaudžiami investuoti ar kitaip finansuoti „Air Lituanica“ bendrovę.
„Aš esu girdėjęs iš jų pačių, kad Artūras Zuokas tiesiog išsukinėjo rankas ir liepė dalyvauti, liepė tai daryti, o direktoriai yra labai lengvai pakeičiami. Tai jeigu meras liepia, tai lieka tik atsistoti ir pasakyti klausau“, - tikino jis.
Dar didesnių galimų korupcinių ryšių galima įžvelgti tarp kitų oro linijų akcininkų. Privačios įmonės, tokios kaip UAB „Fegda“ ar UAB „Gatvių statyba“, kurios dažnai laimi Vilniaus savivaldybės skelbiamus viešuosius pirkimus taip pat yra investavusios į „Air Lituanica“.
UAB „Fegda“ atliko 2008 metais baigtą Vilniaus pietinį aplinkkelį, kurio vertė 262 mln. litų, dangos įrengimo ir rekonstrukcijos darbus tarptautiniame Vilniaus oro uoste ir šalies magistralėse.
Tuo tarpu ar UAB „Gatvių statyba“ rekonstravo Maironio, Ateities, Užupio, Vrublevskio, Arsenalo, Didžiosios, Žygimantų, Ozo gatves, bei Užupio Angelo, Karaliaus Mindaugo ir Rotušės aikštes.
Buvęs Vilniaus vicemeras K. Masiulis tikina, kad tokie ryšiai meta korupcinį šešėlį ir pasakoja, kad Artūras Zuokas ir anksčiau yra spaudęs įvairias įmones mainais už laimėtą konkursą atsilyginti.
„Aš pagal savo patirtį ir pagal ilgalaikį bendravimą su A. Zuoku teismuose, aš tai įžvelgčiau korupcinį šešėlį. Be abejo, jeigu įmonės laimi konkursus, jos būna neretai įvairiais būdais prispaudžiamos. Aš esu matęs kaip tokie dalykai yra daromi, kada taryba nutaria, jog leidžiama kažką vystyti, bet pareikalauja ko kito. Lygiai taip pat gali būti pasakymas: žiūrėkite, nusipirkite akcijų. Spaudimo procesas yra lygiai toks pats. Aišku įrodyti būtų labai sunku, nebent patys įmonių vadovai imtų ir paaiškintų, bet jie slėps ir neaiškins, nes tai yra minkštoji korupcija, kai abi pusės yra baudžiamos. Tai iš jų paaiškinimų nesulauksi, o Zuokas išpūtęs akis sakys, kad dar kartą už gerus darbus gali susilaukti bylos“, - įrodinėjo Seimo narys.
Tėvynės sąjungos narys šioje situacijoje įžvelgia tam tikrų panašumų su vadinama abonento byla ir privatizuotu Lietuvos kino teatru.
„Rubikono skandalas, kuris skambėjo daug ankstėliau tai jis vienas prie vieno yra panašus, nes mechanizmai panašūs. Žiūrėkite, kaip buvo privatizuotas Lietuvos kino teatras. Pirmiausia miestas neva prasiskolino, tada neva negali grąžinti skolų, o tada nelabai suvokiamomis kainomis įvertintas „nebereikalingas“ ir už skolas atiduodamas tam skolintojui,“ – pasakojo Kęstutis Masiulis
Įdomių investuotojų į avialinijų bendrovę „Air Lituanica“ netrūksta, tarp jų ir Lietuvos krepšinio federacija, kuri yra įsigijusi vieną akciją už 24 tūkst. 927 eurų.
Pateikiame visą smulkiųjų akcininkų sąrašą:
- UAB „Air Vilnius Group“ – 10 000 litų
- Laxford Investments Limited – 86 000 litų
- Danutė Mallart – 86 000 litų
- Alain Mallart – 86 000 litų
- UAB „Hoptrans holding“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „Axis Technologies“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės Arvi“ – 86 000 litų
- Antanas Guoga – 86 000 litų
- Dmitrij Buriak – 86 000 litų
- UAB „Vičiūnų grupė“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „MG BALTIC INVESTMENT“ – 86 000 litų
- Akcinė bendrovė „Hanner“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „LIETUVOS RYTAS“ – 86 000 litų
- „SBA“ – 86 000 litų
- UAB „Modus Grupė“ – 86 000 litų
- UAB „Management and Accounting Services“ – 172 000 litų
- UAB IDW – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „VILNIAUS VANDENYS“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „MINERA“ – 172 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „BALTISCHES HAUS“ – 86 000 litų
- Akcinė bendrovė „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“ – 86 000 litų
- Jonas Garbaravičius – 86 000 litų
- „Enercom Capital“, UAB – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „BALTIC OPTICAL DISC“ – 86 000 litų
- Dolerite Holdings Ltd – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „Investinicio turto valdymas“ – 172 000 litų
- Akcinė bendrovė „Kauno Tiltai“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „Įžvalga“ – 258 000 litų
- Asociacija Lietuvos Krepšinio federacija – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „Alfa idėjos“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“ – 86 000 litų
- Erikas Vainikonis – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „Fegda“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „SEVEN Entertainment“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „OGMIOS CENTRAS“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „ADMINICULUM“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „Gatvių statyba“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „LORDS LB ASSET MANAGEMENT“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „Martas ir partneriai“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „Ioco“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „Krašto spauda“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „KRISTIANA“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „MEDIASHOP“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „Schage Real Estate“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „AmberAlliance“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „Pavasaris“ – 86 000 litų
- Uždaroji akcinė bendrovė „Bosana“ – 86 000 litų
- Igor Leontjev – 172 000 litų
Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti išsamų tyrimą dėl bendrovės „Air Lituanica“ kapitalo formavimo teisėtumo.