Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
PVM lengvata šildymui – vis dar neišspręstas klausimas valdančiajai koalicijai. Finansų ministerijos parengtas ir Vyriausybės pritarimo sulaukęs kitų metų biudžeto projektas Seimui pateiktas su 21 proc. PVM šildymui tarifu.
Tačiau Premjeras, iki tolei lengvatos naikinimą vadinęs socialiai teisingu sprendimu, tuo įtikinęs ir beveik visus socialdemokratus, ėmė ir pranešė, kad gavo ekspertų išvadas, kurios rodo, jog panaikinus lengvatą šildymo kainos kai kuriose savivaldybėse išaugs, todėl jų naikinti negalima. Jis siūlys koalicijai šią lengvatą pratęsti neribotam laikui.
Koalicijos partneriams toks Vyriausybės vadovo posūkis, reikia manyti, patiks, nes ir Darbo partija, ir „Tvarka ir teisingumas“ priešinosi PVM tarifo šildymui didinimui. Apie lengvatą, griaunančią biudžetą ir verčiančią Premjerą triskart keisti savo nuomonę „Savaitėje“ su socialdemokratų partijos ir Seimo vicepirmininku Algirdu Sysu.
– Jūs už tai, kad būtų panaikinta lengvata ar prieš?
– Aš – už, bet partijos sprendimas yra jau kitoks, tai mes vykdysim.
– O kas sugalvojo, kieno čia buvo idėja – jūsų, premjero, finansų ministro?
– Šita idėja kilusi prieš 14 metų...
– Taip, bet šiuo atveju?
– Kiekvienais metais, svarstant biudžetą... Biudžetą ruošia Finansų ministerija ir jai reikia subalansuoti ir pajamas, ir išlaidas. Pajamų sektoriuje mes turime mažiausią perskirstymą ES per biudžetą. Ir, aišku, tada ieškoma, iš kur sugraibyti.
– Tai finansų ministro čia buvo idėja?
– Taip. Iš Finansų ministerijos atėjo toks pasiūlymas, kad, jeigu mes norime vykdyti tam tikrus įsipareigojimus socialinėje srityje, pavyzdžiui, didinti atlyginimus mažas pajamas turintiems žmonėms, kompensuoti tai, ką mes pažadėjom ir pradėjom vykdyti, t.y. pensijas ir kita, mes turime turėti šaltinį.
– Ar šitas klausimas buvo derintas su koalicijos partneriais?
– Aš manau, kad mes pradėjome diskutuoti... galbūt reikėjo pristatyti šitą biudžetą frakcijose, išgirsti frakcijų nuomonę, Seimo narių, partijos narių, o tada eiti... O buvo kalbama Politinėje taryboje, aš pats dalyvavau. Buvo pateikta, didelės neigiamos reakcijos nebuvo. Taip, svarstysim, žiūrėsim. Daugiau diskutavome apie MMA didinimą nuo liepos 1 d., bet jau išėjus iš kabineto ir duodant pirmuosius interviu atsirado skirtingas traktavimas.
– Tai partneriai jūs lengvai „išdūrė“?
– Galima sakyti, kad ne išdūrė, o, manau, tokiais rimtais klausimais turėjo būti aiškiai fiksuota protokole, ką mes sutarėme, o ne taip: „tinka“? Visi: „valio, tinka“. Bet kai išėjo Seimo Pirmininkė ir pagalvojo, ką ji turės pasakyti savo partijos nariams, bičiuliams, ji pagalvojo: „o, mes gi nešnekėjome“. Tai geriau pasakyti, kad dar šitas klausimas neaptartas. Taip pasielgė ir „Tvarka ir teisingumas“.
– Tai čia savivaldybių rinkimai gali veikti?
– Aišku, tai labiausiai ir veikia. Ir aš puikiai suprantu. Teko bendrauti su savo bičiuliais, buvau susitikęs beveik su visais rajonų merais. Sakykime, santykis buvo 95 prieš 5. Visi pasisakė, kad ne laikas, nes visi bijojo ir bijo rinkimų. Žmonės kaip tik vasario mėnesį ir gautų tą pirmą sąskaitą už šildymą, o kovo 1 dieną – rinkimai. Tai nebuvo pagalvota. Aš manau, kad mūsų logistika minties ir pasiūlymų buvo šiek tiek sutrikusi.
– Finansų ministerija, rengdama tą projektą, vis tiek rėmėsi kažkokiais ekspertų skaičiavimais?
– Metų metus ta lengvata buvo ir labai lengva paskaičiuoti, kiek yra žmonių, kuriems tikrai reikia tos lengvatos. Tai tik 17 mln. iš tų 200 mln. litų. Reiškia, kad 180 mln. litų lengvatą gauna tie, kuriems pagal mūsų paramos įstatymus nepriklausytų tos lengvatos. Reikia tiesiai šviesiai apie tai kalbėti. Yra politinis sprendimas palikti, paliekame. Bet aš visada sakau: ar mūsų Prezidentė, ar premjeras, ar Seimo Pirmininkė negalėtų susimokėti už šildymą visą PVM?
– Jeigu visa Finansų ministerija sėdi ir skaičiuoja, nes tai jų tiesioginis darbas, ir tie skaičiavimai sudėti į biudžetą, tai, kas tie ekspertai, kurie po to, kai biudžetas buvo suskaičiuotas ir pateiktas, premjerui pateikė tokius skaičiavimus, kad vis dėlto šildymo kaina kils? Jūs žinote, kas tie ekspertai?
– Ne, nežinau, negalėčiau pasakyti. Bet yra ekspertai, kurie turbūt patarinėja finansų ministrui, yra ekspertai, kurie patarinėja premjerui, gal dar yra nepriklausomi.
– Bet tai tada chaosas valstybėje?
– Aš manau, kad iš dalies taip. Nes manau, kad tie paskaičiavimai ir tie nuogąstavimai bičiulių, kurie sakė, kad tikrai kai kuriose savivaldybėse dujų kainos kritimas neturi jokios įtakos, o turi įtaką PVM lengvatos panaikinimas, nes jie kūrena biokuru, buvo teisingi.
Ir ekspertai tai tiesiai šviesiai pasakė. Turėjo būti paskaičiavimai visais pjūviais ir tada priimamas sprendimas. Kartais premjeras nelabai gražia forma „pakišamas“ pasakyti vieną ar kitą žodį, o po to... Žinote, žvirblis išskrido ir tada jau sunku jį sugauti. Reikia aiškintis.
– O kaip tada, jūsų manymu, turi jaustis finansų ministras, kuris sudarė biudžetą, pateikė, visa ministerija sėdėjo, skaičiavo, ir tiesiog neįvertino, kad premjeras ateis ir pasakys: „ne, aš turiu kitus ekspertus“?
– Nežinau, nebuvau finansų ministras, man sunku jausti. Aš suprantu, kokį galvos skausmą turi mano bičiulis finansų ministras. Jis bando suderinti nesuderinamus dalykus. Ir aš tik galiu nulenkti galvą, nes tai yra labai sunku. Ir aš raginčiau savo bičiulį vis dėlto rimčiau žiūrėti į tai, ką mums rekomenduoja Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas. Mokestinę sistemą reikia žiūrėti. Mes negalėsime su tokiu pajamų perskirstymu padaryti tuos darbus, kuriuos mes pažadėjome Lietuvos žmonėms.
– Iš kur galima, jūsų manymu, paimti tuos trūkstamus 200 mln., o būtent tiek jų pritrūks, ir vykdyti savo įsipareigojimus?
– Tai, kas parašyta finansų ekspertų, kurie patarinėjo, kad reikia nesutikti, tai 50 mln. buvo planuojama skirti savivaldai, nes šita funkcija kompensacijų turėjo pereiti savivaldai. Manau, šitų pinigų perdavimas sustabdomas, kaip turbūt ir funkcijos perdavimas sustabdomas. Kiti šaltiniai buvo parašyti: valstybės valdymo išlaidų mažinimas ir valstybinių įmonių dividendai. Kaip sakoma, iš visų po siūlą, kažkam – džinsai.
– O ar gali taip būti, kad pensijų fondai bus paliesti?
– Kalbos yra ir tokios. Neslėpkime, kad mes kitais metais turėsim 500 mln. pasiskolinti, kad investuotume į ateitį. Čia tokie utopiniai projektai, mano galva. Mes negalime išspręsti einamųjų problemų, nes pensininkams mes dabar tik senatvės kompensaciją vykdome, o Konstitucinis Teismas (KT) pasisakė ir dėl dirbančių pensininkų. Reikia dar įstatymą priimti. KT pasisakė dėl darbo užmokesčio kompensavimo, kur irgi dar nėra net įstatymo. Tai viskas reikalauja pinigėlių ir labai nemažų.
– Jūs turite problemų su ta PVM lengvata...
– Tokia politikų dalia, kad reikia sugebėti suderinti nesuderinamus dalykus.
