JAV administracijai teks didelis „žalos kontrolės“ krūvis
Stebint Donaldo Trumpo ir jo būsimos komandos komentarus matyti ir šiokie tokie pokyčiai. Akivaizdu, kad už politinio isteblišmento ribų likęs prezidentas bus priverstas kažkiek derinti savo nuomonę su aplinkiniais.
„Turime įvertinti, kad iš esmės jis liko beveik vienas prieš visą tiek demokratų, tiek respublikonų partiją, tiek žvalgybą, net ir savo paties paskirtus administracijos pareigūnus. Akivaizdu, kad tas pozicijas reikia švelninti, nes būsimo prezidento diskursas prieštarauja visam likusiam Amerikos politikos, ar tų pačių analitikos centrų, diskursui,“ – pasakojo G. Česnakas.
Tačiau, jo nuomone, derėtų atsargiai vertinti, kiek gali pasikeisti būsimo prezidento žodžiai, nes nuoseklumo tarp jo žodžių ir darbų kol kas neaišku ar bus daug.
Lietuvai galima pasiguosti, kad bent jau „draugystės su Rusija“ klausimu D. Trumpas kol kas yra vienišas, o JAV administracijai šiais metais gali tekti dažniau nei įprasta „gesinti gaisrus“.
„Šiuo metu, akivaizdu, kad jis yra labai mažoje mažumoje Rusijos politikos atžvilgiu, – teigė politologas. – Tų įtampų ten bus tikrai nemažai ir prezidento kompanijai, kuri dirbs Baltuosiuose rūmuose, vykdys nuolatinį „damage control“, arba žalos kontrolės, politiką“.
Apkalta?
Būtent dėl aštrios trinties tarp būsimojo prezidento ir dabartinio politinio elito, o ypač, jeigu bent iš dalies pasitvirtins šią savaitę pareikšti kaltinimai dėl ryšių su Rusija, visiškai neatmestina yra ir apkaltos galimybė.
„Tada lyg ir viskas labai gražiai susiklostytų. Toks potencialus scenarijus, jeigu apkalta įvyksta ir prezidentu tampa Mike’as Spence’as, kuris yra labai priimtinas respublikonams, toks neokoncervatorius ir su arbatėlės partija pakankamai artimas. Lyg ir viskas susitvarko ir visi nurimsta,“ – svarstė vieną iš scenarijų G. Česnakas, tačiau pažymėjo, kad kol kas dar anksti spręsti, nes reikia sulaukti bent jau pirmųjų D. Trumpo žingsnių prezidento vaidmenyje.
JAV administracijos laukia išbandymų metai
JAV užsienio politikos klausimais Donaldo Trumpo ir jo administracijos klausimai iš esmės sutampa, išskyrus būtent Rusiją. Todėl dar reikės palaukti, kad įvertinti jų bendrą poziciją. O kol kas, tikėtina, reikia laukti tam tikrų įtampų pačios JAV administracijoje.
„Kol kas apie stabilumą kalbėti yra kiek ankstoka. Nors mes žinome Trumpo administracijos pareigūnų požymius po klausymų senate, tačiau mes neaišku, ar tie požymiai yra iki galo suderinti su būsimuoju prezidentu. Nes akivaizdu, kad jie kol kas išsiskiria,“ – teigė politologas Giedrius Česnakas.
Politologo nuomone, neaiškus ir pats prezidento vaidmuo, ar jis bus aktyvus prezidentas, ar bus linkęs užleisti poziciją, ar atsižvelgti į savo paskirtų pareigūnų pozicijas. „Tačiau kol kas, bent jau sprendžiant iš spaudos konferencijos, nuosaikesnis požiūris į Kremlių įsitvirtina, – tvirtino jis, perspėjęs, kad kol kas nemato preteksto įžvelgti D. Trumpo „bandymų sukčiauti ar gudrauti“ Rusijos atžvilgiu. – Pažiūrėkime, kaip veiks naujasis prezidentas ir pamatysime, kokios klostosi pozicijos“.
JAV galios stiprėjimas ir Rusijos grėsmė
Šie metai parodys JAV galios augimą Europoje ir visame pasaulyje, o Rusijos įtaka mažės, tikina ginkluotės ekspertas, pėstininkų mašinų „Boxer“, kurias pernai įsigijo Lietuvos kariuomenė, gamintojų atstovas Darius Antanaitis.
Jis pažymėjo, kad Rusijos karybos mašina rodo sankcijų nulemtus „taupymo“ signalus – atsisakyta gaminti tam tikras balistines raketas, taip pat susiduriama su problemomis gaminant naująjį tanką T-14 „Armata“. Tai taip pat dalinai susiję su tuo, kad Rusija nusprendė atnaujinti savo senus tankus „T-72“.
Tačiau ekspertas pažymėjo, kad Rusija ne tik ruošiasi karui, tačiau kariuomenę tam ruošia jau daugelį metų.
„Visų pirma reikia pasižiūrėti į Rusijos pajėgų išdėstymą pačioje Rusijos valstybėje. Ši šalis visada turėjo problemų su Kaukazu, tačiau dabar apie problemas Kaukaze ji nekalba. Ji susikoncentravo savo pajėgas Sirijoje, ten stato savo priešlėktuvinę gynybą, taip užbaigia savo priešlėktuvinį skydą, kurio įtakoje, beje, atsiranda ir Lietuva. Taip pat ir naujos divizijos, kurios kuriamos mūsų kryptimi irgi nieko gero nežada. Todėl Rusijos noras pademonstruoti, įtikinti ir parodyti, kad jeigu reikia – ji užkariaus,“ – tv3.lt pasakojo D. Antanaitis.
„Galbūt nesakysiu, kad tai galėtų būti tiesioginis konfliktas. Karas neprasideda tuoj pat, jis yra eskaluojamas. (Pradedant) nuo hibridinių grėsmių, eina ir eina, ir tada atsiranda draugiška pagalba iš Rusijos. Ir mūsų kryptis, Baltijos šalių kryptis, yra labai jautri ir trapi,“ – pridūrė ekspertas.
JAV ambicijos – viso demokratinio pasaulio ambicijos
Būsimojo JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono vienas iš pažadų buvo siekis sugrąžinti galią Artimuosiuose Rytuose. Tačiau šiuo metu regione yra sustiprėjęs Iranas, savo galią demonstruoja Rusija.
„Amerikos susilpnėjimas pasauliniu mastu, (nulėmė) daug karų pasaulyje, pradedant Ukraina ir baigiant karu Sirijoje. Todėl JAV jėgų arba pusiausvyros atstatymas yra ne tik JAV interesas ir reikalas, bet taip pat ir sąjungininkų, įskaitant ir Lietuvą. Jeigu norime turėti daugiau Amerikos Lietuvoje, tai ir Lietuvos turi būti daugiau Amerikoje. Jeigu norime ir prašome, kad JAV padėtų apsisaugoti nuo Rusijos, mes privalome padėti Amerikai padėti spręsti jos problemas. Todėl kalbant apie tik JAV ambicijas, tai yra viso demokratinio pasaulio ambicijos, kuris nori sugrįžti prie vėl normalaus ir prognozuojamo pasaulio,“ – teigė D. Antanaitis.
Rusijos kariuomenė yra parengta karui
Rusija artimiausiais metais šiek tiek planuoja sumažinti karinį biudžetą, tiesa „slaptos“ išlaidos, apie kurias nežino net šalies deputatai, didėja jau daugelį metų, ir šiais metais sudarys net penktadalį viso biudžeto. Nepaisant to, V. Putinas tikina, kad kariuomenės asignavimai gali būti ir mažinami, nes „pagrindiniai ir brangiausi jos atnaujinimo programos darbai jau atlikti, o dabar liko mažesnės vertės išlaidos“.
„Manau, Putinas yra visiškai teisus, – paklaustas dėl to, kaip vertinti tokius Kremliaus pareiškimus, pažymėjo D. Antanaitis. – Brangiausi dalykai yra kariniai įsigijimai. Ką darė Putino Rusija, tai ji ginklavosi jau daugelį metų. Ir praėjusiais metais daliniai baigė komplektuotis karinę techniką. Tas vadinamas „nebrangumas“, tai galima įsivaizduoti, kad kalbama apie personalą, nes Rusijos kariuomenėje personalas visada buvo pigiausia darbo jėga. Putinas šiuo atžvilgiu yra visai teisus, nes iš tiesų kariuomenė yra apginkluota, iš tiesų kariuomenė paruošta ir dalyvavo karo veiksmuose, iš tiesų Rusija išbandė viso pasaulio kantrybę ir pamatė, kad yra daug visokių raudonų linijų. Dabar beliko pigiausias dalykas – paskelbti visuotinę mobilizaciją ir surasti priešą Baltijos valstybėse.“
Praėjusiais metais Rusija palaikė „įšaldytą konfliktą“ Ukrainoje ir įsitraukė į aktyvius karo veiksmus Sirijoje. 2017-ųjų galimą agresijos kryptį nustatyti yra sudėtinga. Ekspertų teigimu, Kremliaus veiksmai turėtų būti santūresni, bent jau dėl sudėtingos ekonominės situacijos.
„Norėčiau tikėti, sprendžiant pagal ekonominę situaciją, į tokius agresyvius žygius leistis ji neturėtų. Tuo labiau, jeigu ji tikisi pagerinti santykius su JAV, ką dabar deklaruoja, tai nuosaikesnė politika jai būtų priimtinesnė,“ – teigė G. Česnakas, pridūręs, kad Rusijos nuosaikumą gali nulemti ir NATO stiprūs signalai Rytų Europoje.
