Pasak ataskaitos autorių, taip nutiks dėl to, kad pasaulinė tvarka, susidariusi po Antrojo pasaulinio karo, griūva veikiama nacionalizmo ir antiglobalizmo.
„Šios tendencijos susidurs viename taške veikiamos beprecedenčio greičio, apsunkindamos valdymą ir bendradarbiavimą, keisdamos pačios valdžios prigimtį ir fundamentaliai pakeičiant globalųjį landšaftą,“ – cituojama sausio 9-ąją pristatyta agentūros ataskaita.
Bereikalingas įsitikinimas, kad konfliktų lygį gali reguliuoti materialinis poveikis, tik didina pačių konfliktų atsiradimo riziką, o šalių vertybių ir interesų skirtumai lemia tai, kad regioninės jėgos imsis „įtakos sferų dalybų“.
Rusijos ir Kinijos agresyvumas
Faktoriai, kurie formuoja „tamsią ir sudėtingą artimiausią ateitį“, JAV nacionalinės žvalgybos ataskaitoje yra išskirti į „vis agresyvėjančią“ Rusiją ir Kiniją, regioninius konfliktus, terorizmą, pajamų nelygybės augimą, klimato kaitą ir silpną ekonominį augimą.
„Reuters“ pažymi, kad ataskaitos autoriai sąmoningai vengia būsimos JAV politinės krypties vertinimo, tačiau analizėje daug dėmesio skiriama toms sritims, kurioms didelį dėmesį savo priešrinkiminės kampanijos metu skyrė Donaldas Trumpas, žadėdamas gerinti JAV ir Rusijos tarpusavio santykius, peržiūrėti ekonominius santykius su Kinija, sugrąžinti darbo vietas į JAV ir kovą su terorizmu.
Ataskaitoje pažymima, kad artimiausią dešimtmetį išaugs terorizmo, pasireiškiančio nedidelėmis žmonių grupėmis ir „vienišų vilkų“ išpuoliais, grėsmės lygis. Anot ekspertų, šie teroristai jau bus ginkluoti naujausiomis technologijomis ir idėjomis.
Globalizacija nulems antielitines nuotaikas
Susilpnėjusios žmogaus teisių ir tarptautinės teisės sritys kartu su tuo, kad Vakarų šalys „susikoncentravusios pačios į save“, leis Rusijai ir Kinijai mesti iššūkį amerikiečių įtaikai pasaulyje. Šios problemos, pasak ataskaitos autorių, neleis kilti tiesioginiam kariniam konfliktui, tačiau padidins „tikėtinų klaidų ir apsiskaičiavimų skaičių“.
Be to, globalizacija ir technologijų progresas padidins jau egzistuojantį socialinę ir ekonominę nelygybę tarp turtingųjų, kurie tampa vis turtingesniais, ir vargšų, kurių padėtis praktiškai nepasikeis. Vidurinės klasės žmonių kiekis vis mažės, todėl šie procesai nulems ir tolimesnį antiimigracinių ir antielitinių nuotaikų augimą.
Pozityvios ekonominės tendencijos ekonomikoje ataskaitos autorių yra vertinamos kaip trumpalaikės, iššauktos išskirtinai pasaulinių lyderių pastangomis, nukreiptomis į užsitęsusios ekonominės krizės pasekmių įveikimą.
Kita vertus, ataskaitos autoriai pažymi, jog „progreso paradoksą“ sudaro tai, kad tos tendencijos, kurios piešia šį niūrų ateities paveikslą, gali sukurti daug palankesnių prognozių ilgalaikėje perspektyvoje.
