Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis antradienį Seime skaitė pranešimą „Skurdas ir pajamų nelygybė: tendencijos, prognozės ir priemonės“.
Reformų naudos nepamatavo
Ministras, remdamasis Statistikos departamento teikiama informacija, teigia, kad „praktiškai visi rodikliai, susiję su faktine žmonių situacija, su jų galėjimu išgyventi mūsų visuomenėje, gerėja“, Lietuvoje vis mažiau asmenų, patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį. Tiesa, ministras remiasi 2017 metų duomenimis.
„Vienintelis rodiklis, kuris nekrinta – santykinio skurdo riba. Santykinis skurdas apibrėžiamas per medianą. Tie, kurie turi mažiau nei 60 proc. medianos pajamų, yra santykinio skurdo riboje. Tai, kad pats skurdo lygis praktiškai nuo 2013 metų augo ir 2017 metais stabilizavosi – gera tendencija“, – Seime kalbėjo L. Kukuraitis.
Kaip dvi labiausiai skurstančias grupes L. Kukuraitis išskyrė vaikus nuo 0 iki 17 metų bei senjorus virš 65 metų, trečioji grupė – neįgalieji. Anot L. Kukuraičio, esminės valdančiųjų įgyvendintos reformos padėjo spręsti skurdo ir nelygybės klausimą, kaip ir kiek – neaišku.
„Mes galima tik prognozuoti, kaip šios reformos paveikė skurdo ir nelygybės lygį“, – pastebėjo L. Kukuraitis.
Prognozuoja istorines žemumas
Ministras prognozuoja, kad skurdo rizikos riba augs sparčiai – nuo 2017 iki 2019 metų bei nuo 2018 iki 2019 metų – po 13 proc.
„Tai reiškia, kad žmonių pajamos auga, todėl atitinkamai auga ir skurdo rizikos riba. Tarp 2018 ir 2019 metų skurdo rizikos riba augo 50 eurų“, – kalbėjo ministras.
Taip pat L. Kukuraitis prognozuoja, kad skurdas Lietuvoje turėtų kristi „istoriškai“.
„2018 metais turėtų istoriškai kirsti skurdas daugiau nei 2 proc. Turint galvoje augančią ekonomiką, tai yra ženklus pasiekimas santykinio skurdo srityje, nes absoliutus skurdas irgi krinta ženkliais tempais. Jeigu 2017 m. mes turime 11,1 proc. absoliutaus skurdo, tai 2018 m. buvo apie 6 proc., o 2019 m. – 5 proc. Lietuvos žmonių turėtų mažiau pajamų, negu reikia išgyventi šitoje visuomenėje.
Santykinis skurdas rodo mūsų tarpusavio pajamų santykius. 2018 m. 2 proc. sumažėja, o 2019 m. švelniai paauga beveik 1 proc. Tai rodo skirtingas politikas, kurias įgyvendino Vyriausybė tiek 2018, tiek 2019 metais. 2018 metais ne kartą buvo akcentuota, kad kuriamos priemonės, skirtos skurdžiausioms visuomenės grupėms remti. Tai tokios priemonės kaip pensijų indeksavimas, vaiko pinigai, valstybės remiamų pajamų dydžio didinimas, šalpos pensijos didinimas. Tai prisidėjo, kad santykinis skurdas kristų tam tikru istoriniu greičiu“, – tvirtino L. Kukuraitis.
Prašo sprendimų dėl nelygybės ir pensijų
Reaguodamas į L. Kukuraičio pranešimą, Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas ministro teiravosi, kokiais būdais valdantieji bandė spręsti nelygybės problemą Lietuvoje.
„Tų priemonių labai daug. Viena esminė – pensijos ir pensijų indeksavimas. Tai turi tiesioginį nelygybės mažinimo aspektą. Vaiko pinigai, kai yra ne tik universali išmoka, bet su pridėtine dalimi, taip pat turi išlyginamąją funkciją. Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas irgi yra nelygybės mažinimo instrumentas“, – sakė L. Kukuraitis.
Frakcijos „Lietuvos gerovei“ narys Algirdas Butkevičius teiravosi, ar ministerija neketina artimiausiu metu kompensuoti pensijų, ypač dirbusiems vidaus reikalų sistemoje.
„Kalbant apie valstybines pensijas, yra dvi problemos. Viena yra kompensavimo problema, kad yra 200 tūkst. žmonių, kuriems nekompensuota. O jeigu skaičiuoti tuos, kurie šiuo metu gyvena, išgyveno nuo krizės, tai yra apie 100 tūkst. žmonių, kuriems nekompensuota. Kita problema yra indeksavimo problema, kad pensijos nėra indeksuotos ir neauga kartu su metais. Tai abu klausimus reikėtų spręsti. Vyriausybė bent indeksavimo sprendimą pasiūlys, o dėl kompensavimo sprendimo reikia kalbėti Seime“, – siūlė L. Kukuraitis.
Skurdas mieste augo, kaime mažėjo
Skurdo rizikos lygis 2018 m. šalyje siekė 22,9 proc. ir, palyginti su 2017 m., nepasikeitė. 2018 m. apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, rodo naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys.
Šiuo metu labiausiai skursta 65 ir vyresnių asmenų amžiaus grupė. 2018 m. ji sudarė 37,7 proc. ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 4,3 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 13,8 proc., kituose miestuose – 27 proc.), kaime – 31,3 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2017 m., padidėjo 1,5 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 2,1 procentinio punkto, kituose miestuose – 0,9 procentinio punkto), o kaime – sumažėjo 3,1 procentinio punkto.
