Studentai – taip pat dirbantys žmonės, kai kurie sugeba suderinti net viso etato darbą su studijomis. O kaip gi su atostogomis? Į klausimą: „Ką daryti, jei darbdavys duoda tik dvi savaites, o žmogui priklauso kur kas daugiau?“ atsako VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Diana Žilinskaja.
Atsakymas:
Prasidėjus vasarai atostogų tema tapo ypač aktuali. Dažnas dirbantis žmogus nori, kad atostogas jam būtų suteiktos būtent vasara. Be to, kai kurie darbuotojai vasaros metu siekia išnaudoti visą jiems priklausantį kasmetinių atostogų laiką. Tokie darbuotojų interesai neretai susikerta su darbdavių, nenorinčių išleisti darbuotojų ilgesnių nei dviejų savaičių laikotarpio atostogų, interesais. Kaip suderinti priešingus darbo santykių šalių interesus? Atsakymą į šį klausimą galime rasti Lietuvos Respublikos Darbo kodekse (toliau – LR DK).
Teisė į kasmetines mokamas atostogas įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnyje: „Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas“. LR DK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Suteikti kasmetines atostogas darbuotojui yra besąlygiška darbdavio pareiga. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka reglamentuota LR DK 169 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio pirma dalimi už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu (DK 169 straipsnio 2 dalis). Darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šalių susitarimu. Tai reiškia, kad darbuotojui nepaliekama visiška laisvė pasirinkti kada išeiti atostogų. Darbuotojo pageidavimas visada turi būti suderintas su darbdaviu, atsižvelgiant į jo bei į kitų įmonės darbuotojų interesus. Tai savo praktikoje yra patvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „Reikalavimas susitarti dėl darbuotojo teisės į kasmetines atostogas įgyvendinimo tvarkos įstatyme įtvirtintas siekiant maksimaliai suderinti neretai besikertančius darbo sutarties šalių interesus (darbuotojo – pasirinkti atostogas norimos trukmės (pvz., dalimis) ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas)“. Darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl atostogų suteikimo eilės gali būti tiek rašytinis (įtvirtintas kolektyvinėje sutartyje, lokaliniame teisės akte), tiek žodinis. Sudarytas susitarimas tampa šalims privalomu ir negali būti vienašališkai pakeistas.
LR DK 172 straipsnyje įtvirtinta, kad darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Šioje normoje numatyta darbuotojo teisė prašyti, kad atostogos jam būtų suteiktos ne visos iš karto, o dalimis. Tačiau jei darbuotojas neprašo skaidyti atostogų laiką į dalis, darbdavys turi pareigą suteikti visas darbuotojui priklausančias atostogas. Tai reiškia, kad darbdavys neturi teisės vienašališkai suteikti kitokios trukmės nei sulygta ar reikalauti, kad darbuotojas rašytų prašymą suteikti ne 28 (minimalios kasmetinės atostogos), o 14 dienų kasmetines atostogas.
Kilus ginčui dėl kasmetinių atostogų suteikimo eilės ar jų trukmės, darbuotojas, vadovaujantis LR DK XIX skyriumi, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją, kurios sprendimą galima apskųsti teismui.
Šią publikaciją parengė viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Diana Žilinskaja. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.
