Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys, nuo difterijos ir stabligės skiepijami valstybės lėšomis. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės bet ir nuo difterijos.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, kad šiemet iki lapkričio mėnesio jau užregistruoti du užsikrėtimo stablige atvejai (Prienų ir Anykščių rajonuose) iš jų vienas – mirties. Stablige užsikrėtė moterys, dirbdamos šiltnamyje. Lietuvoje kasmet registruojami vidutiniškai trys šios ligos atvejai, iš jų 1–2 baigiasi mirtimi. Dažniausiai užsikrečiama dirbant sodo darbus. Daugumos užsikrėtusiųjų skiepijimo būklė būna nežinoma, ar po paskutiniojo skiepijimo difterijos, stabligės vakcina būna praėję daugiau kaip 10 metų.
Atnaujinti apsaugą – kas 10 metų
Skiepai – viena efektyviausių stabligės profilaktikos priemonių. Lietuvoje valstybės lėšomis nuo stabligės (stabligė skiepijama kartu su difterijos, poliomielito, kokliušo ir kitų komponentų turinčia vakcina) skiepijami kūdikiai ir vaikai, sustiprinančios stabligės dozės (revakcinacija) atliekami – 6-7 metų vaikams ir 15-16 metų paaugliams (skiepijama kartu su difterijos komponentą turinčia vakcina), tačiau apsauginis antikūnų nuo stabligės lygis organizme išlieka ne ilgiau kaip 10 metų. Atsižvelgiant į tai, reikalingos palaikomosios vakcinos dozės kas 10 metų tam, kad būtų išlaikyta patikima apsaugą nuo minėtos infekcijos. Todėl 26 metų asmuo turėtų pasiskiepyti palaikomąja doze ir taip kas 10 metų.
Užkratas plinta per užterštą žaizdą
Kaip informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai, stabligė – sunki, dažnai mirtina infekcinė liga, paplitusi visame pasaulyje. Ligos sukėlėjas – Clostridium tetani sporas sudaranti lazdelė. Bakterijos sporos plačiai paplitusios dirvožemyje, įvairių gyvūnų fekalijose, taip pat gali būti aptinkamos tiesiog ant odos paviršiaus. Užsikrečiama per užterštą žaizdą (matoma ar nematoma, gili ar paviršinė). Stabligė gali pasireikšti po operacijų, nudegimų, gilių durtinių žaizdų, traiškytų žaizdų, gyvūnų įkandimų. Stablige neužsikrečiama nuo ligonio.
Slaptasis ligos periodas – 3–21 diena, vidutiniškai – 8 dienos. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato dozės ir patekimo vietos. Trumpesnis inkubacinis periodas dažniausiai susijęs su sunkesne ligos eiga. Didžiausią riziką susirgti stablige turi asmenys, vyresni nei 60 metų ir praeityje neskiepyti stabligės vakcina.
Ligonį kamuoja raumenų spazmai
Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė Eglė Savickienė primena, kad pirmieji stabligės požymiai – trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje. Ligos sukėlėjas patekęs į žaizdas pradeda daugintis ir gaminti toksinus. Pagrindinis toksino išplitimo kelias – per nervines skaidulas, taip pat toksinas gali plisti limfiniais takais ir per kraujotaką. Toksinui pasiekus centrinę nervų sistemą, didėja skersaruožių raumenų tonusas, dažniausiai pradedant kramtomaisiais ir kaklo raumenimis.
Per kelias dienas raumenų spazmai gali išplisti po visą kūną. Spazmai labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Ligai progresuojant, priepuoliai dažnėja, būna ilgesni ir skausmingesni.