Aleksandra vaivorykštinius debesis užfiksavo antradienio vakarą apie 20 valandą Vilniaus rajone. Šis reiškinys buvo matomas apie pusvalandį.
Su portalo tv3.lt skaitytojais nuotraukomis pasidalijusi moteris sako, kad jai pirmą kartą teko matyti tokį grožį.
Paaiškino, kaip atsiranda vaivorykštiniai debesys
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas patvirtino, kad nuotraukose matomas reiškinys iš tikrųjų yra vaivorykštiniai debesys.
„Vaivorykštiniai debesys susidaro tada, kai smulkūs ledo kristalėliai atspindi šviesą ir šviesai lūžtant susidaro tokios spalvos. <...>
Reiškinio dažnumo tikriausiai neįmanoma nusakyti, nes jis gali neišsilaikyti ilgai – kristalėliai nebebus tinkamoje padėtyje ir spalvų neliks. Tačiau toks reiškinys nėra dažnas pas mus“, – naujienų portalui tv3.lt sakė jis.
Vaivorykštiniai debesys nėra labai dažnas reiškinys, bet dažniau gali pasitaikyti vėsesnio klimato šalyse, nes jo susidarymui reikalingi ledo kristalėliai.
„Pati vaivorykštė susidaro, kai lyja lietus ir lašai atspindi saulės šviesą. Šiuo atveju viskas panašiai, tačiau šiam reiškiniui susidaryti debesyse reikalingi šešiabrauniai ledo kristaliukai. Kai jų daug, šviesa lūžta tinkamai ir matomas toks reiškinys“, – nurodo dr. D. Valiukas.
Rūko lankas
Primename, kad trečiadienio rytą šilutiškė Ilona apsilankiusi Smiltynės pajūryje užfiksavo neeilinį reginį – virš jūros susidariusį rūko lanką.
„8:37 ryte pamačiau šitą keistą reiškinį. Jūros nesimatė visiškai. Buvo paskendusi rūke. Ryškiai baltas buvo tik lankas virš jos. Jis buvo gana didelis ir darėsi vis ryškesnis. Nebuvau mačius tokio reiškinio“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo Ilona.
Pasakė, kaip susidaro toks rūkas
Pasak Klaipėdos sinoptikų, tokie rūkai vasarą pasitaiko dažnai, nes vandens temperatūra yra žemesnė nei oro.
„Kai vanduo yra šaltas, o oras šiltas – vyksta garavimas. Tikriausiai esate pastebėję, kad šaltą rytą palei žemę susidaro tokia migla. Virš jūros lygiai toks pats reiškinys susidaro. Jis gali susidaryti ryte ir dieną, gali būti trumpalaikis ar net praslinkti pro pliažą.
<...> Rūkų formos irgi gali būti visokios, gali būti ir slenkanti, besikeičianti, užimti didesnę teritoriją. Kaip gamta sugalvojo, tokia forma ir bus. Galbūt toje vietoje yra šaltesnis vanduo“, – sako sinoptikai.
Tokio rūko atsiradimas nepriklauso ir nuo vasaros mėnesio. Jų pasitaiko ir birželį, ir liepą, ir rugpjūtį.
„Pavyzdžiui, jeigu bus anticiklonas, stiprus šiaurės rytų vėjas ir nupūs tą šiltesnį vandenį į jūrą, toks reiškinys gali pasitaikyti ir rugpjūtį. Esate pastebėję, kad vieną dieną vanduo jūroje 20 laipsnių šilumos, o kitą – jau geliantis“, – sako sinoptikai.
