Sergantis miestas
Kad sveikata yra brangiausias žmogaus turtas, daugelis supranta tik ją praradęs. Nors Panevėžys laikomas žaliausiu miestu, kurio gyventojai bent jau šiltuoju metų laiku mielai automobilį iškeičia į dviratę transporto priemonę, to nepakanka, kad Aukštaitijos sostinės žmonių nekamuotų ligos.
Panevėžio savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, panevėžiečių sergamumas kvėpavimo sistemos, kraujotakos ir akių ligomis gerokai lenkia šalies vidurkį. Palyginti su Šiaulių miesto gyventojais, panevėžiečiai daug dažniau serga jungiamojo audinio, endokrininėmis, urogenitalinėmis ligomis.
Pasak Visuomenės sveikatos biuro direktorės Sonatos Steniulienės, objektyvių priežasčių, kurios galėtų paaiškinti tokį didelį Panevėžio miesto gyventojų sergamumą, nėra. Tačiau pagrindinės visuomenės problemos, skatinančios didelį sergamumą ir mirtingumą nuo kraujotakos sistemų ligų ir piktybinių navikų, yra mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, poilsio stoka, alkoholio vartojimas, rūkymas.
Ir nors įtikinti žmones pradėti gyventi sveikai vis dar yra sunkiai įveikiama užduotis, vis daugiau panevėžiečių stveria šiaurietiško ėjimo lazdas ar grupėmis mankštinasi po atviru dangumi.
„Panevėžiečių sergamumas – didžiulis, todėl mūsų tikslas ir yra, kad kuo daugiau gyventojų pasiektų informacija apie sveiką gyvenimo būdą, judėjimo svarbą. Apklausos rodo, kad panevėžiečiai labiausiai pageidautų fizinių užsiėmimų. Paskaitos mažiau populiarios, nebent jeigu kartu vyksta ir praktiniai užsiėmimai, pavyzdžiui, galima pasimatuoti kraujospūdį, kūno masės indeksą ir kitus dalykus“, – „Sekundei“ teigė S. Steniulienė.
Sudomino mankštos po atviru dangumi
Visuomenės sveikatos biuras įvairius fizinius užsiėmimus pirmiausia pradėjo organizuoti vyresnio amžiaus gyventojams, tačiau susidomėjimas jais buvo toks didelis, kad veiklos pradėtos skirstyti ne pagal amžių, o pagal judesio intensyvumą ir įvairovę.
„Stengiamės organizuoti tokius užsiėmimus, kurie būtų patrauklūs ir įdomūs daugumai. Pernai pavasarį mūsų pradėtos rengti senjorams mankštos sulaukė tokio dėmesio, kad net dabar žmonės skambina ir klausia, kada vėl bus kas nors panašaus. Vasarą kiekvieną savaitę buvo organizuojamos vis kitokios – rumbos, jogos, kalanetikos, pilateso ir kitos mankštos po atviru dangumi. Kiekvienas, atsižvelgdamas į savo fizinę būklę ir norus, galėjo rinktis mėgstamą sporto rūšį. Šių mankštų tikslas – kad kuo daugiau panevėžiečių „užsikabintų“ ir toliau savarankiškai sportuotų“, – pabrėžė S. Steniulienė.
Spalis kasmet skelbiamas sveikatos mėnesiu. Tada vyksta daug įvairių paskaitų, užsiėmimų, mankštų. Visuomenės sveikatos biuro vadovė džiaugiasi, kad pernai į kai kurias programas pavyko pritraukti nemažai darbingo amžiaus panevėžiečių. Įprasta, kad nemokamuose sporto užsiėmimuose aktyviai dalyvauja moksleiviai ir senjorai.
Pavyzdžiui, pernai vasarą taisyklingos laikysenos užsiėmimus su profesionalia kineziterapeute lankė apie šimtas vaikų. Tačiau darbingo amžiaus žmonių matyti mankštose – retenybė.
„Pernai spalį mankštas organizavome ir vandenyje. Mūsų visų nuostabai, čia apsilankė daug darbingo amžiaus panevėžiečių, jie mums iki tol buvo nepasiekiami.
Šviečiamoji veikla būtina, taip pat svarbu parodyti sporto rūšių ir mankštų įvairovę, kad žmogus galėtų atsirinkti jam tinkamą ir patinkamą fizinę veiklą“, – kalbėjo S. Steniulienė.
Vietoj cigaretės – sportas
Kad ir kiek būtų kalbama apie sporto ir judėjimo svarbą bei sveiką gyvenseną, bene svarbiausia – užkrečiamas teigiamas pavyzdys ir aplinka. Todėl drąsiai galima teigti, kad sveiko miesto vizija yra aktyviose bendruomenių rankose.
Rožyno bendruomenės pirmininkė Roma Šerplienė teigė, kad propaguoti sveiką gyvenseną yra jų bendruomenės vienas svarbiausių uždavinių. Tik sveikame kūne gali būti sveika siela.
„Mūsų bendruomenės pagrindinis tikslas – sveika gyvensena. Kaip aš sakau, be sveiko kūno nebus ir sveikos dūšios. Labai svarbu atitraukti jaunimą nuo rūkymo ir kitų žalingų įpročių, nuo sėdėjimo prie kompiuterio. O lengviausias kelias tai padaryti – sportinė veikla“, – sakė R. Šerplienė.
Bendruomenė yra parengusi ne vieną projektą, skatinantį savo narius aktyviai leisti laisvalaikį. Ir svarbiausia – įtraukiantį ir vaikus, ir jų tėvus, ir senelius.
Dar pernai Rožyno mokyklos stadione buvo įrengti du lauko treniruokliai, jais gali sportuoti ir mokyklos, ir Rožyno bendruomenė.
R. Šerplienės svajonėse – įsigyti dar kelis tokius treniruoklius ir bendruomenės nariams nupirkti keletą komplektų šiaurietiško ėjimo lazdų.
„Matau, kad prie tų treniruoklių vaikai kaip vabalai prilipę. Dar norėčiau, kad įsigytume šiaurietiškų lazdų. Mane sužavėjo, kaip Norvegijoje senjorai kartu su savo anūkais keliauja po apylinkes. Manau, kad kiekvienas judesys – žingsnis sveiko gyvenimo link, ypač kai mūsų visuomenė taip sparčiai sensta. Bet koks užimtumas ir gera nuotaika bei teigiamos emocijos – raktas į sveiką ir visavertį gyvenimą“, – įsitikinusi R. Šerplienė.
Ilgaamžiškumo paslaptis – judėjimas
Moksliškai įrodyta, kad vienas pagrindinių sveikos gyvensenos veiksnių yra visavertis maistas, judėjimas ir aplinka, kurioje gyvena žmogus.
Tik labai maža dalis priklauso nuo genetikos. Tikriausiai niekas nesiginčys, kad kaimo žmonėms gyventi sveikiau yra geresnės sąlygos: grynas oras, galimybė užsiauginti ekologiškų daržovių, valgyti sveikus mėsos ir pieno produktus. Tačiau Naujamiesčio bendruomenės nariai sveiką gyvenseną supranta daug plačiau.
Pasak Naujamiesčio seniūno pavaduotojo Juozo Kliorio, keletas aktyvių moterų rytą pradeda mankšta, o vakarus leidžia aktyviai žingsniuodamos su šiaurietiškomis lazdomis. Todėl jų bendruomenėje – daug ilgaamžių.
„Informacijos apie sveiką gyvenseną yra labai daug, tereikia noro ją priimti. Mūsų bendruomenėje daug 70–90 metų sulaukusių senjorų, jos sveikos kaip agurkėliai. Aišku, gal tam įtakos turi ir genetika, stiprus imunitetas, tačiau ne ką mažiau svarbus ir judėjimas. Juk mūsų kaime rytą senjoros pradeda mankšta, o vakarais, po darbų, net žiemą su lazdomis žingsniuoja po kaimą“, – pasakojo J. Klioris.
Jo iniciatyva Naujamiesčio bendruomenės nariams rengiami įvairūs seminarai, mokymai apie sveiką gyvenseną, susitikimai su žolininkais ir sveikuoliais. Jau antrus metus organizuojamos sveikuoliškų patiekalų šventės.
„Sveiku gyvenimo būdu dabar labiausiai domisi jaunos šeimos su mažais vaikais ir senjorai, o jaunimas – tik su retomis išimtimis. Bet džiugu, kad vis daugiau jaunimo užsikrečia noru gyventi sveikai.
Pamenu, prieš porą metų į Naujamiestį buvo atvažiavęs Dainius Kepenis, Sveikuolių sąjungos pirmininkas. Jis mūsų mokiniams vedė mankštą, per ją vaikai suprakaitavo, o jam nenukrito nė prakaito lašelis. Tokie pavyzdžiai labai veikia jaunimą. Aišku, tam įtakos turi ir tai, kad ir Naujamiesčio mokykla, ir darželis yra tapę savotiškais sveikos gyvensenos centrais“, – sakė J. Klioris.
Skatina ekologišką ūkininkavimą
Naujamiesčio bendruomenės nariai ne tik aktyviai sportuoja, bet ir skiria ypatingą dėmesį ekologiškam maistui, vaistažolėms. J. Kliorio teigimu, daug įtakos renkantis sveiką gyvenimo būdą yra padariusi ir garsi žolininkė Jadvyga Balvočiūtė.
Naujamiesčio bendruomenės nariai jos ūkyje lankėsi du kartus, o kasmet liepos 26-ąją, per Šv. Onos atlaidus, į Naujamiestį atvyksta žolininkės kolegos ir vietos gyventojus supažindina su žolelėmis, kurios auga visai šalia laukuose ir pievose, papasakoja, kaip reikėtų gydyti jomis vienas ar kitas ligas.
„Iš žolininkės J. Balvočiūtės ūkio parsivežėme daug žinių ir kai kurių augalų bei vaistažolių daigų. Džiugu, kad šie ekologijos skiepai prigijo ir jaunimo namuose. Žolininkė moka užkrėsti geru pavyzdžiu.
Mūsų bendruomenės nariai visada gali gauti vertingų patarimų ir konsultacijų, kaip gydyti vieną ar kitą ligą, kaip paruošti vaistažolių arbatą. Mūsų kraštas turtingas gydomųjų žolių, tik ne visada sugebame pasinaudoti šiuo turtu“, – įsitikinęs J. Klioris.
Naujamiesčio gyventojai aktyviai domisi ir ekologišku ūkininkavimu. Pasak seniūno pavaduotojo, bendruomenės nariams sudaryta galimybė iš Sodininkystės ir daržininkystės instituto įsigyti ekologiškų sėklų ir daigų, kad ant jų stalo būtų tik sveiki produktai. J. Kliorio nuomone, sveika gyvensena pamažu įgauna pagreitį, tačiau tam reikia ne tik aktyvių bendruomenių, bet ir tam tikrų valdžios sprendimų.
„Judėjimas vyksta, bet jam būtinos paskatos. Kodėl mūsų vaikai turi graužti lenkiškas morkas ar obuolius, jeigu mes patys galime užauginti daug sveikesnių ekologiškų daržovių ir vaisių, bet tam reikia jau valdžios sprendimų“, – mano J. Klioris.
Lina DRANSEIKAITĖ
