„Visame pasaulyje atsirado labai didelis gydymo poreikis dėl uoslės praradimo, kurį sukėlė Covid-19“, – sakė profesorius Carlas Philpottas iš Rytų Anglijos universiteto. Žmogaus uoslė yra daug silpnesnė nei daugumos kitų gyvūnų, tačiau mums ji vis tiek svarbi ir reikalinga tiek malonumo patyrimui, tiek suvokimui apie gresiantį pavojų, tokį kaip dūmai. Nenuostabu, kad uoslę praradę žmonės labai nori ją atgauti.
„Maždaug kas penktas žmogus, patyręs uoslės praradimą dėl Covid-19, praneša, kad uoslė nesugrįžo į normalų lygį praėjus aštuonioms savaitėms po susirgimo“, – tęsė C. Phillpottas.
Daugelis gydytojų manė, kad šią problemą galima išspręsti su kortikosteroidais. Kortikosteroidai yra naudojami uždegimui mažinti, padeda astma sergančių asmenų kvėpavimo takams, todėl gali pasirodyti, kad jie yra puikus problemos sprendimas. Nepaisant nustatytų šalutinių poveikių, tokių kaip aukštas kraujospūdis ir nuotaikos svyravimai, kortikosteroidai buvo laikomi pakankamai saugiais, kad juos būtų galima skirti.
Tai nereiškia, kad jie yra pajėgūs kovoti su dabartine būkle. C. Phillpottas ieškojo kortikosteroidų veiksmingumo uoslės atstatymui tyrimų. Tarptautiniame alergijos ir rinologijos forume jis ir bendraautoriai priėjo išvadą: „Jų naudingumą patvirtinantys įrodymai yra menki“. Naudingumas daugiausia pagrįstas uoslės funkcijos sutrikimų su žmonėmis ir gyvūnais tyrimais, nes bandymai su koronavirusu nebuvo atlikti.
Laimei, yra alternatyva. C. Philppottas rekomenduoja keletą mėnesių bent du kartus per dieną uosti keturis skirtingus stiprius kvapus – „treniruoti uoslę“.
„Tai pasirodė kaip pigi, paprasta ir šalutinio poveikio neturinti gydymo galimybė pacientams, kurie uoslę prarado dėl įvairių priežasčių, tarp kurių – ir užsikrėtimas koronavirusu“, – teigė C. Phillpottas.
Dar nebuvo laiko nuodugniai ištirti, kaip veikia šis uoslės treniravimas, tačiau C. Phillpottas savo sėkmę sieja su „neuroplastika“ – smegenų gebėjimu panaudoti neuronus, kurie pakeistų pažeistus. Autoriai mano, kad uoslės praradimas yra „tikėtinas dviejų atskirų patologinių procesų rezultatas.
Pirma, obstrukcinis uždegiminis procesas, blokuojantis kvapų prieigą ankstyvoje ligos stadijoje; antra, neurosensorinis poinfekcinis uoslės praradimas“.
Uždegimas turėtų pasireikši savaime, o uoslės treniruotės gali išspręsti neurosensorines problemas.
Atsižvelgiant į tai, kad kvapas grįžta savaime mažiausiai 90 procentų atvejų, ir tai galima pagreitinti treniruojant uoslę, C. Philpottas ir bendraautoriai mano, kad kortikosteroidų keliama rizika daugeliu atvejų yra didesnė už naudą. Tačiau gali būti išimčių, kai priežastis gali būti tai, su kuo kovoja šios klasės vaistai, pavyzdžiui, lėtiniu sinusitu. Tais atvejais nosies purškalai gali būti geriausias būdas vartoti vaistus, teigia autoriai.
