Specialistai pateikia vienas dažniausiai daromų moterų klaidų, kurios vyresniame amžiuje ypač apsunkina sveikatą ir trukdo džiaugtis gyvenimu.
1. Manote, kad tokiame amžiuje sportas ne jums
Tiesa ta, kad nėra tokio amžiaus, kuomet bent minimalus sportas nesuteiktų naudos, o moterims, kurioms yra 50 metų ir daugiau sportuoti ne tik rekomenduojama, bet ir būtina.
„Energijos palaikymui, bendros sveikatos gerinimui 2-3 kartai per savaitę po 45-60 minučių, užsiimant žemo ar vidutinio intensyvumo fizine veikla pradedančiosioms – puikus pasirinkimas. Tam tinkamos žemo intensyvumo grupinės treniruotės, kaip pilatesas, kalanetika, kurių metu išmoksite sąmoningai pajausti savo kūną, kas yra labai svarbu vėliau pereinant prie didesnio intensyvumo treniruočių, pavyzdžiui, sportuojant su asmeniniu treneriu.
Sporto nauda šiuo atveju nenuginčijama: dirbant sėdimą ar monotonišką darbą neretai įgyjame raumenų disbalansą, dėl ko vėliau galime jausti nugaros, sąnarių ar net galvos skausmus. Sulėtėjusi medžiagų apykaita neretai iššaukia svorio didėjimą, energijos ir net geros nuotaikos stoką, o fizinė veikla suveikia kaip stebuklingas vaistas nuo minėtų problemų. Bent minimali mankšta ir darbas su savo kūno svoriu atneš akivaizdžių pokyčių jau po pirmo mėnesio, kurie net neabejoju, kad nustebins kiekvieną“, – sako trenerė Erika Burinskaitė.
2. Esate įsitikinusi, kad spartus svorio augimas – neišvengiamas
Tiesa, jog moteriai senstant keičiasi jos hormonų ir medžiagų apykaita, todėl vyresniame amžiuje riebalinis audinys didesnis. Vis dėlto, didžioji dalis moterų tai žinodamos ir su tuo susitaikydamos, ima nesirūpinti tinkama ir reguliaria mityba, kas, žinoma, itin paskatina svorio augimą.
Dietistė Rūta Symenaitė pasakoja, kas šiame amžiuje ypač svarbu stebėti savo kūno svorį bei liemens apimtį. Kūno masės indeksas (KMI) tik įvertina kūno svorį. KMI neturėtų būti didesnis nei 24,99, tačiau vyresniame amžiuje itin svarbus tampa ir visceralinių riebalų lygis organizme, kuris gaubia vidaus organus bei žarnyną.
„Šis rodiklis svarbus, kadangi kuo daugiau šių riebalų organizme, tuo labiau yra apkraunama širdies ir kitų organų veiklai. Nors šių riebalų lygį galima nustatyti specialiais aparatais, dar paprastesnis būdas – tiesiog pasimatuoti liemens apimtį. Taigi, moterų liemuo neturėtų būti didesnis nei 88 cm. Vėlgi, šioje situacijoje svarbu prisiminti, kad didelę įtaką priaugtiems kilogramams turi ir mityba“, – nurodo specialistė.
3. Netinkamai renkatės maisto produktus ir nesilaikote režimo
Žinant, jog vyresniame amžiuje fizinis aktyvumas kur kas pasyvesnis, į mityba būtina atkreipti dar didesnį dėmesį. Dietistė Rūta Symenaitė akcentuoja, kad vienas iš esminių mitybos principų yra mitybos režimas.
„Svorio nepriaugsime ir kur kas geriau jausimės, jei valgysime panašiomis valandomis, 2,5 – 3,5 val. intervalais bei nuolatos neužkandžiausime. Taip pat įrodyta, kad mažesnį kūno svorį turi tie, kurie valgo pusryčius. Pusryčių valgymas ne tik atstatys sumažėjusį cukraus lygį po nakties, tačiau ir suteiks energijos, sužadins žarnyną bei visą organizmą. Taip pat atvejais, kada pusryčių nesinori, galime įtarti medžiagų apykaitos disbalansą arba kaltinti vėlyvą bei gausią vakarienę“, – kalba dietistė.
Vis dėlto, pašnekovė priduria, kad vyresniame amžiuje dėl hormonų disbalanso sunku išlaikyti normalų kūno svorį, tačiau sveika ir reguliari mityba situaciją gali gerokai pagerinti, o alinančios dietos ar badavimas šiuo atveju tikrai ne išeitis.
„Pakankamas skaidulinių medžiagų vartojimas sumažins persivalgymo, nuolatinio užkandžiavimo riziką bei padės išvalyti žarnyną, pašalinti toksinus, mažinti cholesterolio lygį. Skaidulinių medžiagų gauname valgydami vaisius ir daržoves, tačiau taip pat pravartu kasdien vartoti ir įvairias sėklas, sėlenas, kurios veiks kaip žarnyno šluota bei aprūpins organizmą naudingais mineralais bei vitaminais.
Galima vartoti linų sėmenis, chia, kanapių, sezamų, moliūgų sėklas, miežių, kviečių, avižų sėlenas ar mišinį iš šių ingredientų. Taip kasdien organizmą aprūpinsite cinku, geležimi, vitaminu E, omega-3 riebiosiomis rūgštimis bei kitomis reikalingomis medžiagomis“, – patarimais dalinasi R. Symenaitė.
Kalbant apie kiaušinių vartojimą, specialistė teigia, kad yra nuomonių, jog kiaušinių būtina vengti dėl juose esančio didelio cholesterolio kiekio, tačiau suvalgius keletą kiaušinių per savaitę cholesterolio rodiklio nepabloginsime.
Kiaušinyje gausu aminorūgšties cholino, kuris trukdo cholesteroliui kauptis kraujagyslių sienelėse bei lecitino, kuris mažina neigiamą cholesterolio poveikį. Be to, būtent kiaušinio trynyje gausu vitamino D, kuris vyresniame amžiuje svarbus dėl savybės kalciui, fosforui išsilaikyti kauluose, dantyse bei saugo nuo osteoporozės. Taip pat šiame maiste yra ir kitų riebaluose tirpių A, E, K vitaminų, o vitaminas K yra svarbus vyresnio amžiaus asmenims dėl gebėjimo palaikyti kaulų stiprumą, skatinti atsinaujinimo procesus. Šio vitamino taip pat galima rasti špinatuose, kopūstuose, žaliuose žirneliuose, morkose ir pomidoruose.
