Pabrėždama situacijos rimtumą Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė konstatavo, kad nors kraujo poreikis grįžo į senas vėžes, jo duodančiųjų skaičius kritiškai sumažėjo.
„Šiandien norime kreiptis į visuomenę prašydami pagalbos. Kurie yra sveiki nelikite abejingi ir atvykite padovanoti kraujo. Situacija yra labai grėsminga dėl to, kad kraujo poreikis auga ir jis grįžo į priešpandeminį lygį, tačiau donorystė skaičiai krito daugiau nei du kartus. Ir priežastis labai paprasta – kaip visuomenė serga, taip ir donorai serga ar jiems tenka izoliuotis“, – komentavo medikė.
Ji atkreipė dėmesį, kad jei anksčiau įstaiga sulaukdavo apie 50 donorų per dieną, kai poreikis yra 60–70, tai dabar atvyksta apie 20 donorų per dieną:
„Tai tęsiasi jau antra savaitė ir daugiau laukti mes nebegalime ir labai prašome visuomenės pagalbos.“
Gydytoja turėjo žinutę ir tiems, kurie baiminasi duoti kraujo dėl to, kad yra pasiskiepę.
„Tuos, kurie bijo dėl skiepų, nes yra įvairių nuomonių, ar galima pasiskiepijus duoti kraujo, tai noriu patikinti, kad skiepai niekaip nesusiję su kraujo donorystės atidėjimu. Tad tiek skiepyti, tiek neskiepyti gali dovanoti kraujo. O po persirgimo COVID-19 turi praeiti 14 dienų nuo simptomų pabaigos“, – komentavo D. Remeikienė.
Būtinas per operaciją gelbstint gyvybę
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. dr. Linas Velička įspėjo, kad kritinis kraujo trūkumas gali nulemti ir operacijų eigą.
„Kraujagyslių chirurgai yra tiesiogiai susiję su kraujagyslėmis ir su kraujo netektimis. Ir paprastai sergant tokiomis ligomis kaip pilvo aortos aneurizma, kraujavimais, komplikacijomis po operacijos, tai yra susiję su labai masyviais nukraujavimais ir kraujo poreikis yra išties labai didelis.
Vienam pacientui gali tekti perpilti ir apie 3–4 litrus kraujo per vieną operaciją gelbstint gyvybę, tad natūralu, kad to kraujo mes visada turime turėti pasiruošę, nes nežinome, kada atvyks toks ligonis, sergantis ūmia kraujagysline liga ir jeigu taip atsitiktų, kad jis neturėtų kraujo, jo išgelbėti garantuotai nepavyktų“, – kalbėjo jis.
Kartu L. Velička pažymėjo, kad dėl pandeminių ribojimų atidėjus ne vieną planinę operaciją kaip ir atėjo laikas grąžinti „skolą“ ligoniams, todėl kraujo atsargų stygius tampa didele problema.
„Yra susikaupę tų ligonių, kuriuos reikėtų operuoti. (...) Jei galime tą daryti ir neturime kraujo planinėms operacijoms, tokiu atveju jos tiesiog yra stabdomos. Ir tie ligoniai negauna paslaugų. Reikia suprasti tuos sergančius, kenčiančius žmones, kuriems galų gale sušvito šviesos spindulėlis, kad atėjo ilgai lauktos operacijos laikas, bet pasakoma, kad jūsų operacija atidedama, nes nėra kraujo“, – komentavo gydytojas.
Jis pasakojo, kad jo vadovaujamame skyriuje kaip tik vakar buvo ligonis, kuriam įvyko ūmus kraujavimas ir tik donoro kraujas leido jam išgyventi. „Ir kad šiandien jis yra gyvas, turi padėkoti tiems žmonėms kurie kraujo davė“, – sakė L. Velička.
Gydytojas nurodė, kad skyriaus poreikis yra apie 40 litrų kraujo per metus. „Tai yra didžiuliai skaičiai. Bet yra skyrių , kurių kraujo poreikis yra dar didesnis“, – pridūrė medikas.
L. Velička teigė, kad jau yra buvę atvejų, kai planinė operacija atidedama neturint pakankamai atitinkamos grupės kraujo.
Gelbėja kraujuojančias gimdyves
Kalbėdama apie motinystė ir kraujo kainą Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė prof. dr. Meilė Minkauskienė pažymėjo, kad kartais gimdymo metu kyla didžiulė greito nukraujavimo tikimybė.
„Mūsų gimdyvės kraujuoja labai greitai ir nukraujavimas gali būti iki 1,5 litro per 10 minučių. Taigi turime reaguoti labai greitai ir džiaugiamės, jog šalia turime kraujo centrą, nes pasaulyje per metus miršta apie 130 tūkst. gimdyvių dėl nukraujavimo. Aišku, tai dažniausiai nutinka besivystančiose šalyse, kur kraujo prieinamumas ribotas“, – sakė ji.
Gydytoja teigė, kad akušerija efektyvėja, mokama išvengti dalies kraujavimų, geriau juos valdyti, bet, kita vertus, pacientės sunkėja.
„Daugėja vyresnio amžiaus pacienčių, cezario pjūvio operacijų, pakartotinių cezario pjūvių, kurie vis sudėtingesni. Na, ir COVID-19 pandemija mums nepalanki, nes jau esant kartais sutrinka krešumas, kartais kraštutinai ir prasideda gausus pogimdyminis kraujavimas. Atmintyje iškyla nėščioji, kuri pas mus pateko sirgdama COVID-19, jos vaikelis dėl krešumo sutrikimų žuvo, ji neteko apie 4 litrus kraujo ir išgelbėti jos pačios gyvybei teko perpilti 29 vienetus kraujo ir jo pakaitalų“, – komentavo M. Minkauskienė.
Kraujo centras dar nemato pagrindo stipriai nerimauti
Tiesa, prieš tai Nacionalinio kraujo centro (NKC) vadovas Daumantas Gutauskas ramino, kad nors ligoninėse ir trūksta kraujo, pagrindo nerimauti nėra.
Jo teigimu, šiuo metu labiausiai trūksta pirmos neigiamos (0-) ir trečios neigiamos (B-) grupių kraujo.
„Visgi nėra pagrindo nerimauti, nes NKC visas gydymo įstaigas aprūpina reikiamų kraujo grupių komponentais“, – BNS komentavo įstaigos vadovas.
„Mūsų kolegos nuolat bendrauja su šalies gydymo įstaigų atstovais, atsakingais už kraujo atsargų koordinavimą, ir operatyviai reaguoja į išsakomus poreikius, organizuoja trūkstamų kraujo grupių pristatymą“, – pridūrė jis.
D. Gutauskas pabrėžė, kad šiuo metu kartais trūksta vienos grupės kraujo, o kitą dieną – kitos.
„Situacija yra kintanti, o ne stabili. Tai reiškia, kad nėra pagrindo nerimauti“, – tvirtino D. Gutauskas.
NKC duomenimis, kas mėnesį donorai Lietuvoje padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo.
Užpernai buvo daugiau nei 62 tūkst. donacijų, kurių metu surinkta per 28 tūkst. litrų kraujo. Pernai – daugiau nei 64 tūkst. donacijų, per kurias surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo.
Santaros klinikose atšaukiamos registracijos duoti kraujo
Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė BNS teigė, kad šiuo metu dėl išaugusio COVID-19 sergamumo padaugėjo registracijų duoti kraujo atšaukimų.
„Nenoriu apibendrinimų daryti, bet vis tiek yra žmonių, kurie serga lengvomis formomis, ypač paskiepytieji, arba neturi simptomų, bet jie turi izoliuotis, nes jie yra teigiami – jie negali išeiti iš namų“, – teigė medikė.
„Pavyzdžiui, užsiregistravo donacijai, o kitą dieną sužino, kad jis yra teigiamas arba turėjo didelį kontaktą su šeimos nariu ir jis turi saviizoliuotis (...) Tokių atšaukimų yra begalė“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, per dieną dėl to atšaukiama apie 20–30 registracijų duoti kraujo.
Pasak Santaros klinikų medikės, gruodį ir sausio pirmą savaitę kasdien būdavo apie 90–100 donacijų, o pastaruoju metu jų skaičius sumažėjęs iki 60–70.
„Jeigu išspaudžiam 80, tai čia jau labai gerai“, – tvirtino L. Kryžauskaitė.
Anot jos, šiuo metu Santaros klinikose labiausiai trūksta dažniausiai paplitusių kraujo grupių.
„Trūksta dažniausiai paplitusių kraujo grupių – pirmos teigiamos, antros teigiamos, bet realiai dabar poreikis yra visų kraujo grupių. Perpylimų yra labai padaugėję“, – sakė Santaros klinikų medikė.
Ji kviečia nesergančius ir saviizoliacijoje esančius žmones ateiti duoti kraujo.
„Jeigu žmogus jaučiasi gerai ir neturi peršalimo simptomų, nėra saviizoliacijoje, kviečiame ateiti“, – teigė L. Kryžauskaitė.
