donorai

Dalis norinčiųjų dovanoti kraujo negali to padaryti dėl geležies stygiaus. Skaičiuojama, kad pernai tokių buvo 10 proc. donorų iš daugiau nei 40 tūkst. atvykusiųjų. Gydytojai savo ruožtu stebi nerimą keliančias tendencijas – geležies trūksta vis daugiau gyventojų. Ir vienas pagrindinių to kaltininkų – atsisakymas valgyti mėsą.

Antradienį prasideda Nacionalinio kraujo centro (NKC) turas po Lietuvą, kurio metu gyventojai bus kviečiami paaukoti kraujo bei susipažinti su sveikos gyvensenos principais. NKC turas „Gyvybės Kelionė 2024“ antradienį prasidės Mažeikiuose, o finišuos rugsėjo 17 d. Vilniuje, Katedros aikštėje. Pasak NKC direktoriaus Daumanto Gutausko, turo tikslas yra skleisti žinią apie kraujo donorystės svarbą bei tinkamą gyvenseną.

Už neatlygintiną pagalbą kitiems gali būti atsidėkota sulaukus senatvės, mat daug kraujo savanoriškai aukoję lietuviai gali gauti didesnes pensijas. 144,70 euro – štai kiek valstybinės pensijos, jei iki pensinio amžiaus spėtumėte paaukoti kraujo 40 kartų.

Kauno klinikų kraujo centras savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino pagalbos prašymu. Pranešime teigiama, jog kritiškai trūksta dviejų kraujo grupių – žmonės kviečiami tapti kraujo donorais. Prašo visų pagalbos „Kritiškai trūksta A ir 0 grupių kraujo. Prašome A ir 0 kraujo grupių donorų pagalbos ir kviečiame atvykti į Kauno klinikų kraujo centrą jau dabar! Būsime nuoširdžiai dėkingi visiems prisidėjusiems“, – rašoma pranešime.

Karinių oro pajėgų (KOP) orlaivis Nacionalinio transplantacijos biuro prašymu antradienį iš Varšuvos į Vilnių pergabeno donoro organą. Kaip teigiama kariuomenės išplatintame pranešime, antradienį apie 16 val. KOP transportinis lėktuvas C-27J „Spartan“ pakilo iš Zoknių oro uosto Šiauliuose ir kartu su medikų komanda išvyko į Varšuvą. Kartu su perimtu organu gydytojų komanda apie 22.25 val. nusileido Vilniuje.

Daugumą žmonių mano, kad superherojumi tapti galima tik fantastiniuose filmuose, būnant Betmenu ar Hariu Poteriu, tačiau herojumi tapti yra labai nesunku ir realiame gyvenime. Aušrinė Rukšėnaitė yra to pavyzdys – tapusi kaulų čiulpų donore ji tapo ir superheroje. Mergina tapti donorais ragina ir kitus: „Tai nieko nekainuoja!“ Šis ruduo Aušrinei prasidėjo kiek kitaip nei įprastai.

Kai kurie kraujo aukojantys lietuviai net nesusimąsto, kad už tai senatvėje gali gauti beveik pusantro šimto eurų didesnę pensiją. Jei tą padarėte bent 40 kartų, jums priklauso valstybinė antrojo laipsnio pensija, tačiau nesikreipę jos negausite. Nacionalinio kraujo centro Donorystės skyriaus Rinkodaros ir komunikacijos grupės vyriausioji vadybininkė Alina Versekėnienė įvardijo, kad į valstybinę antrojo laipsnio pensiją gali pretenduoti visi neatlygintini kraujo donorai.

Karinių oro pajėgų sraigtasparnis ketvirtadienį pergabeno donoro organą iš Kauno į Vilnių. Kaip informavo kariuomenė, ketvirtadienį buvo gautas Nacionalinio transplantacijos biuro prašymas skubiai pergabenti donoro organą. 12.55 val. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis MI-8 pasiekė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Donoro organų pergabenimas yra viena iš Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių.

Praėjusią savaitę dviejų donorų organai buvo persodinti aštuoniems žmonėms, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Abu donorai buvo registruoti Kauno klinikose. Transplantacijai tiko vieno donoro širdis ir inkstai, kito – kepenys, inkstai ir ragenos. Operacijos buvo atliktos Kauno bei Vilniaus Santaros klinikose, donorinius organus gabeno Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose Kraujo centras užtikrina kraujo komponentų nuolatinį prieinamumą – 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Kasmet atliekama iki 25 000 kraujo donacijų – paruošiama daugiau nei 20 000 eritrocitų, apie 10 000 trombocitų vienetų. Kad būtų paruošiamas reikiamas kiekis kraujo komponentų, kasdien laukiama mažiausiai 100 donorų.

Pasitinkant Pasaulinę kraujo donorų dieną bei pirmojo kraujo perpylimo Lietuvoje šimtmetį, Nacionalinis kraujo centras (NKC) kviečia į donorystei skirtą renginį.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad praėjusią savaitę buvo užregistruoti 6 potencialūs donorai iš Lietuvos bei 3 donorinių organų siūlymai iš užsienio.

Praėjusią savaitę Kauno klinikose užregistruotas 10-asis šiemet efektyvus organų donoras, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Atlikus reikalingus tyrimus, medikai nustatė, kad organų transplantacijai yra tinkami abu donoro inkstai, abi ragenos, plaučiai ir kepenys. Pastarosios transplantuotos Santaros klinikose. Šis pacientas į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą pateko vos dieną anksčiau. Iš viso donoro organai viltį pasveikti suteikė šešiems recipientams.

29-erių Agnės iš Kauno rajono ligos istorija prasidėjo dar vaikystėje – dažnai kartodavosi šlapimo takų uždegimas, o kūno temperatūra būdavo kiek aukštesnė, nei įprasta. Kai Agnei buvo vos 7-eri, gydytojai nustatė, kad šiuos simptomus sukelia inkstų veiklos sutrikimas. Vis dėlto, ligai užkirsti kelią buvo per vėlu ir net pilnametystės nesulaukusiai Agnei buvo pripažintas lėtinis inkstų nepakankamumas. Nepraėjo nė dešimt metų ir Agnė buvo įrašyta į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.

Kauno klinikose pernai įvykdyta rekordiškai daug organų transplantacijų: septynios širdies ir 19 kepenų, antradienį pranešė įstaiga. Pasak jos, tai lėmė tiek pacientų artimųjų sprendimai, tiek profesionalus transplantacijos komandų darbas, tiek tobulėjančios technologijos, leidžiančios išsaugoti donorinių organų kokybę.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro. Donorystė tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra galima dviem atvejais: po smegenų mirties ir sustojus širdies veiklai bei nutrūkus kraujotakai. Anot Nacionalinio transplantacijos biuro, Lietuvoje neplakančios širdies donorystė įteisinta 2015 metų pabaigoje ir imta taikyti 2016 metais.

Organų donorystei nėra savaitgalių ar šventinių dienų – Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos koordinatoriai, kartu su organų donorystę Lietuvos ligoninėse koordinuojančiais gydytojais, kilnų darbą atlieka ištisus metus, o donorystės koordinavimo proceso nesustabdo net pūga ir patirta avarija. Kaip atrodo NTB transplantacijų koordinatoriaus darbas, išsamiau pasakojo NTB transplantacijų koordinatorė Kristina Grigaitė.

Praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Atlikę reikalingus tyrimus medikai nustatė, kad šis donoras gali padėti šešiems žmonėms. Organų transplantacijai tiko mirusiojo širdis, abu inkstai, ragenos ir kepenys. Tai jau 25 efektyvus organų donoras šiais metais.

Dovanojančiųjų žuvusių artimųjų širdį, plaučius, inkstus ar kitus organus vis dar katastrofiškai mažai. Nacionalinis transplantacijos biuras paskaičiavo, kad daugiau kaip ketvirtadalis tinkamų organų palaidojami į žemę. Jų taip ir nesulaukia kiekvieną dieną dėl įvairių ligų silpstantys pacientai. Specialistai tikisi, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ims veikti numanomo sutikimo donorystė, kai žmogus automatiškai taptų organų donoru po mirties ir giminės kištis negalės.

Kauno klinikų medikai nuogąstauja, kad teks stabdyti planines operacijas, mat donorinio kraujo atsargos pasiekė kritinę ribą. O jos pildosi sunkiai, mat donorų per pandemiją sumažėjo beveik 4 kartus. O kone kasdien pasitaiko ligonių, kuriems tenka sulašinti ir ne vieną maišelį kraujo. Kauno klinikų Kraujo centro vadovė rodo pustuštes lentynas, sparčiai senka taip reikalingos ligoniams kraujo atsargos. O kai kurių kraujo grupių belikę vos keli maišeliai.

Vasario 10 dieną, gavus Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašymą padėti pargabenti donoro organus, užduočiai atlikti pakeltas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8T. Orlaivis iš II-ojo Paieškos ir gelbėjimo posto Kaune vyksta į Latviją (Rygą), iš kur donoro organus parskraidins į Santaros klinikas Vilniuje.

Medikai įspėja, kad situacija dėl kraujo donorų Kauno klinikose darosi grėsminga. Donorystės skaičiams kritus daugiau nei du kartus net kyla grėsmė stabdyti planines operacijas. Pabrėždama situacijos rimtumą Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė konstatavo, kad nors kraujo poreikis grįžo į senas vėžes, jo duodančiųjų skaičius kritiškai sumažėjo. „Šiandien norime kreiptis į visuomenę prašydami pagalbos. Kurie yra sveiki nelikite abejingi ir atvykite padovanoti kraujo.

Organų donorystė – sritis, kurioje itin svarbus komandinis darbas, efektyvi koordinacija ir komunikacija. Tam, kad transplantacijos procesai vyktų sklandžiai yra reikalingos ne tik profesionalių medikų ir koordinatorių komandos, bet svarbus ir kitų įstaigų įsitraukimas į procesą. Neretai norint viską atlikti sėkmingai, prireikia kariuomenės, pasieniečių, policijos ir greitosios pagalbos profesionalų. Kęstutis Šimkus jau 30 metų dirba greitosios pagalbos automobilio vairuotoju.

Kauno klinikose šiemet atlikta 16 kepenų transplantacijų – daugiausiai tokių operacijų per metus iki šiol. Šią savaitę atlikta šešioliktoji kepenų transplantaciją, kuri pacientei, sergančiai reta kepenų liga, tapo vienintele viltimi pasveikti.  Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas teigia, kad tai – rekordinis kepenų transplantacijų skaičius per metus ligoninės istorijoje.

Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos ministerijos (NTB) užsakyta gyventojų apklausa parodė, kad vis daugiau lietuvių palaiko organų donorystę. 72 proc. tyrimo dalyvių atsakė pritariantys organų donorystei, o 54 proc. apklaustųjų atsakė, kad jų apsisprendimą tapti organų donoru lemtų donorystės prasmės suvokimas. „Spinter“ lapkričio mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 72 proc.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie sveikatos ministerijos praneša, kad šis savaitgalis šalies transplantologams itin darbingas – penktadienį, rugpjūčio 20 d., buvo registruoti trys donorai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose registruoti du donorai – 54 ir 55 metų amžiaus vyrai, o Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – 62 metų amžiaus donoras.

Praėjusių metų gruodį 32-ejų Karolis ir 28-erių Raminta išgyveno skaudžiausią savo gyvenimo įvykį – užgeso jų vos 11-os mėnesių sūnelio gyvybę. Netekę vaikelio, tėvai ryžosi kilniam žygdarbiui – jie nusprendė padovanoti savo sūnaus organus ir taip įamžinti jo atminimą bei padėti sunkiai sergantiems vaikams gauti antrą šansą gyventi.

Gruodžio 21-ąją, pirmadienį, trijose šalies ligoninėse užfiksuoti trys organų donorai. Neišmatuojamos vertės išankstinės kalėdinės dovanos – taip galima įvardinti transplantacijų operacijas, kurios atliktos inkstų ir ragenų laukusiems recipientams.  Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai pirmadienį koordinavo net tris potencialių donorų atvejus.

Vienas donoras, palikdamas šį pasaulį, gali išgelbėti net 7 žmonių gyvybes. Donoro kortelę galima įsigyti gyvai arba internetu užpildžius Asmens sutikimo, kad jo audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti, formą. Ši kortelė – tai simbolinis patvirtinimas, kad savanoriškai ir neatlygintinai sutinkate po savo mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantuoti. Svarbiausia apie šį savo sprendimą pasikalbėti su savo artimaisiais.

Kauno klinikų Kraujo centras kreipiasi į žmones ir prašo pagalbos. Šiandien itin trūksta dviejų grupių kraujo donorų. „Kauno klinikų Kraujo centre senka kraujo atsargos. Kviečiami visi kraujo donorai! Skubiai reikalingas B+ (III grupės) ir 0- (I grupės) kraujas! Prašome dalintis informacija“, – rašoma Kauno klinikų Kraujo centro „Facebook“ puslapyje. Saugome jus ir personalą: Reguliuojame srautus, todėl prašome dėl vizito iš anksto skambinti tel.

Kauno medikai sunerimę – dėl kraujo trūkumo mieste susidarė kritinė situacija. Todėl gydytojai prašo atvažiuoti visus galinčius paaukoti kraujo ir taip prisidėti prie gyvybių išsaugojimo. „Labai skubiai kviečiame A (II gr.) grupę turinčius donorus. Situacija tapo itin kritinė. Prašome dalintis informacija“, – rašoma Kauno klinikų Kraujo centro „Facebook“ puslapyje. Donorai priimami: I, III, V 8-18 val.; II, IV 9-19 val.; VI 9-14 val.

Kauno klinikų Kraujo centras kreipiasi į visus geros valios žmones ir prašo paaukoti kraujo. „Per naktį situacija tapo itin kritinė“, – sako jie. „Labai skubiai kviečiame A (II gr.) grupę turinčius donorus. Per naktį situacija tapo itin kritinė. Gelbėjant gyvybes ir teikiant kitas sveikatos priežiūros paslaugas, donorų kraujas tampa gyvybiškai svarbus.

Šiandien Justina džiaugiasi vaikų juoku, pokštais ir menkais rūpesčiais namuose. Matydama vaikų šypsenas, moteris supranta, kad to galėjo neišvysti. Prieš du metus, laukiantis antrojo vaiko, jai buvo diagnozuota reta nėštumo patologija – placentos pirmeiga ir įaugimas. „Vieną naktį pasijutau keistai, pajutau, kad po manimi šlapia ir šilta. Su vyru pagalvojome, kad nubėgo vandenys, tačiau įjungus šviesą pamatėme, kad po manimi kraujas, kuris bėgo tarsi fontanas.

Po savaitgalio medikai kreipiasi į Lietuvos žmones – šalyje itin trūksta kraujo donorų. Medikai kviečia visus geros valios žmones prisidėti prie pagalbos ir paaukoti taip reikalingo kraujo. „Labai trūksta O RhD- ir A RhD+ kraujo grupių donorų. Kiekviena diena mums atneša naujų iššūkių. Deja, po savaitgalio jų padaugėjo – šiandien herojais kviečiame tapti tuos, kurie turi O RhD- (pirmą neigiamą) ir A RhD+ (antrą teigiamą) kraujo grupes.

Maždaug keturios dešimtys koronavirusu persirgusių žmonių sutiko būti donorais ir paaukojo kraujo plazmos Santaros klinikų Kraujo centre, siekiant efektyviau gydyti šia infekcine liga sergančius žmonės. „Tai yra tikrai dar nedaug, turint omeny tai, kad pasveikusių jau yra apie šešis šimtus, o kraujo donorus aukoti kviečiame nuo balandžio 10 dienos“, – BNS sakė centro atstovė Lina Kryžauskaitė.

Tarptautiniai donorai pažadėjo skirti 1,15 mlrd. eurų Albanijai, nukentėjusiai nuo pernai smogusio smarkaus žemės drebėjimo, pranešė Europos Komisija. Ši suma – daugiau kaip dvigubai didesnė negu Tirana tikėjosi gauti. „Gera žinia Albanijos žmonėms: viršijome savo tikslą Albanijos atstatymui ir pasiekėme iš viso 1,15 mlrd. eurų, įskaitant 400 mln.

Praėjusiais metais organų donorais tapo apie 3,5 tūkst. žmonių – tai didžiausias skaičius per visą nepriklausomybės laikotarpį, teigia Nacionalinis transplantacijos biuras. Jo skaičiavimu, 2019 metais organų donorais tapo 3536 žmonės, tai beveik trečdaliu daugiau nei užpernai, kai tą padarė 2772 asmenys.  Anot Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėjos Rasos Pekarskienės, tokį pokytį galima sieti su visuomenės sąmoningumu bei dažnesniu temos viešinimu.

Ką tik išlydėtų metų statistika teikia vilties, kad organų donorystės situacija Lietuvoje nors ir po truputį, bet gerėja. Nacionalinis transplantacijos biuras, išanalizavęs gautą 2019 m. statistiką,  informuoja, kad praėjusiais metais Lietuvoje atlikta daugiau transplantacijų, negu 2018 metais. Nors organų transplantacijos pradėtos prie 5 dešimtmečius, kiekvienais metais vis įvyksta kažkas, ko niekada nebuvo anksčiau. Taip ir praėjusiais metais tokių įvykių buvo.

Kauno klinikos į 2020-uosius įžengė perkopusios 500 inkstų persodinimo operacijų, o metams besibaigiant ligoninėje vos per 3 paras buvo atliktos septynios organų transplantacijos. Išskirtine tapo ir Naujųjų metu naktis: Kauno klinikų medikai sraigtasparniu iš Latvijos atskraidino inkstus dviem laukiantiems pacientams ir suteikė viltį naujam gyvenimui. „Gruodžio 31-osios rytą sulaukus skambučio, kad Latvijoje yra donoro inkstai, Urologijos klinikos komanda jau po kelių valandų skrido į Liepoją.

Naujųjų metų išvakarėse Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis iš Latvijos į Lietuvą atgabeno donoro inkstus.  Nacionalinis transplantacijos biuro atstovė Rasa Pekarskienė BNS pranešė, kad atskraidinti donoro inkstai.  „Dabar dar vyksta tyrimai ir transplantacijos. Viltis pasveikti bus suteikta dviems Lietuvos žmonėms“, – BNS teigė ji.   Krašto apsaugos ministerija trečiadienį praneša, kad gruodžio 31-osios pavakarę, apie  16.45 val.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Nacionalinio transplantacijos biuro budintis koordinatorius organizavo tarptautinį donorinių organų pervežimą. Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniu iš donorinės ligoninės Latvijoje buvo atskraidinti du inkstai. Pirmadienį apie 16.30 val. budintis koordinatorius sulaukė latvių pranešimo, kad jie Lietuvai siūlo donorinius inkstus.

Išgyvendami netektį ir nepamatuojamą skausmą, gedėdami mylimo žmogaus, artimieji dovanoja gyvenimą kitiems. Taip galima apibūdinti organų donorystės procesą – kai vienam žmogui mirus, viltis gyventi suteikiama net ne vienam, o keliems žmonėms. „Po tokių laidų, kaip „Lietuvos Garbė”, Nacionalinis transplantacijos biuras sulaukė didelio skaičiaus žmonių, apsisprendusių donorystei po mirties.

Padėti kitam – kiekvieno doro žmogaus pareiga. Vieni renkasi prisidėti prie paramos projektų, kiti – dalinasi savo gerumu anonimiškai, o štai dar kiti – aukoja savo paties kraują. Tikriausiai apie šią veiklą niekas kitas geriau negalėtų papasakoti nei vilniečių Gaučų šeimyna. Vilniečiai 34-erių Karolis Gaučas ir 35-erių Laima Gaučienė iš kitų porų išsiskiria savo geranoriškumu.

Seimo narys Mykolas Majauskas siūlo keisti šiuo metu Lietuvoje galiojančią donorystės tvarką. Pagal siūlomą „numanomo sutikimo" donorystės modelį, kiekvienas asmuo būtų laikomas donoru, nebent jis būtų pareiškęs kitokią valią arba po žmogaus mirties su donoryste nesutiktų jo artimieji. Seimo narys įsitikinęs, jog pakeitus modelį, būtų išgelbėta daug gyvybių. Tam prieštarauja Nacionalinio transplantacijos biuro atstovai.

Sekmadienio naktį Vilniaus ir Kauno ligoninėse atliktos penkios transplantacijos, vieno donoro organus sraigtasparnis gabeno iš Rygos, kitas donoras atsirado vienoje iš Vilniaus ligoninių. „Transplantacijos yra baigtos. Kadangi jos visos yra sudėtingos ir labai sudėtingos tai, aišku, šiuo metu visi recipientai yra reanimacijos skyriuose, jų būklė yra stabili“, – LRT radijui sakė Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotoja Audronė Būziuvienė.

Per dvidešimtmetį didžiojoje Britanijoje gimė daugiau nei 40 tūkst. vaikų, kurių motinos buvo apvaisintos dirbtiniu būdu, panaudojant donorų spermą, kiaušinėlius ar embrionus. Nors tai – biologija, žmones, kurių gyvybę užmegzti padėjo vienas ir tas pats žmogus, pasirodo, gali justi ir dvasinį ryšį. Tai įrodė anglai Georgia ir Jackas. Du geriausi bičiuliai tik po ilgametės draugystės sužinojo esantys brolis ir sesuo. Abiejų, ir Georgios ir Jacko gyvybės užsimezgė dirbtinai apvaisinant.

Ar šiomis dienomis pastebėjote – kai kurių įstaigų, įmonių, kavinukių pavadinimuose ant pastatų trūksta raidžių? Ar teko pamatyti firmų, kompanijų internetiniame tinklalapyje logotipų, rubrikų pavadinimuose išimtas raides? Ar skaitėte artimųjų, bičiulių, draugų „Facebook“ asmeninėse paskyrose nesuprantamus tekstus, ar pastebėjote garisų asmenų socialiniuose tinkluose žinutes, pranešimus, parašytus keistoka, kalba, ar keliaudami po Lietuvą pravažiavote kelio ženklą-rodyklę, vedančią į „neatpažint...

Dažnas tikriausiai esame girdėję sakant, kad reanimatologai – prie mirties įpratę gydytojai. Šis teiginys teisingas tik vieninteliu aspektu – šiame skyriuje mirtis yra dažna. Kauno klinikų gydytojas Tomas Tamošuitis sako: sėkmingas donorystės procesas įmanomas tuomet, kai jame dalyvaujantys gydytojai reanimatologai patys tiki kilnia organų donorystės idėja ir šiame procese dalyvauja iš pašaukimo.