Donorų kraujo komponentais aprūpinami VUL Santaros klinikų, Nacionalinio vėžio instituto, Klaipėdos Jūrininkų ligoninės bei kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientai.
Kraujo centro įkūrimo priežastis – transplantacijos
„Kraujo centras Santaros klinikose buvo įkurtas pradėjus atlikti kamieninių kraujodaros ląstelių (kaulų čiulpų) transplantacijas, – pasakoja Santaros klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė. – Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre gydomiems pacientams reikėjo užtikrinti nuolatinį kraujo komponentų prieinamumą, o ypač trombocitų, nes po kaulų čiulpų transplantacijų trombocitų kiekis kritiškai sumažėja ir tuo metu būtina skirti donoro trombocitus.
„Svarbu ir tai, jog trombocitų koncentratai galioja 5 dienas. Jų surinkti, laikyti pastovias atsargas ir patenkinti poreikį – taip pat didelis iššūkis. Per vieną dieną pacientams gydyti sunaudojama iki 50 vienetų koncentrato,“ – aiškina Kraujo centro vedėja L. Kryžauskaitė. Taigi sudėtingos operacijos, organų ir kaulų čiulpų transplantacijos be kraujo donorystės tiesiog neįmanomos“. Augant įvairų transplantacijų skaičiui, didėjo ir kraujo komponentų poreikis, todėl Kraujo centro veikla turėjo plėstis – užtikrinti augantį kraujo komponentų poreikį ir nuolatinį jų tiekimą galima buvo tik klinikose turint aktyvų Kraujo centrą.
Kraujo centre sulaukiamų donorų kraujo komponentams paruošti skiriamas ypatingas dėmesys, nes jie skiriami specialių poreikių pacientams gydyti. „Ir po kaulų čiulpų bei organų transplantacijos, imunosupresuotiems pacientams, kurių imuninė sistema yra nuslopinta, neišnešiotiems naujagimiams, vaikams. Pastaroji pacientų grupė – taip pat ypač jautri, nes jiems būtini kraujo komponentai turi būti labai švieži, papildomai ištirti bei specifiškai paruošti ir paskirstyti ypač mažomis dozėmis“, – sako Kraujo centro vedėja L. Kryžauskaitė.
Kraują filtruoja pasitelkiant specialias technologijas
Kraujo komponentams paruošti naudojamos technologijos, kuriomis siekiama kokybės ir saugumo. Nuo 2015 m. Lietuvoje visi eritrocitų ir trombocitų komponentai specialiai filtruojami, siekiant pašalinti likutinius leukocitus. Kraujo komponente esantys donoro leukocitai gali sukelti nepageidaujamų transfuzinių reakcijų pacientui, todėl labai svarbu jų skaičių maksimaliai sumažinti.
Pasak L. Kryžauskaitės, Kraujo centre kraujo komponentai papildomai švitinami radioaktyvia spinduliuote, siekiant sunaikinti likutinius leukocitus, vadinamą limfocitų frakciją, kuri patekusi į be imuniteto esantį paciento organizmą, gali pakenkti kaulų čiulpams, virškinamajam traktui, regėjimui, odai ir gydymas nebus sėkmingas, gali baigtis net paciento mirtimi. Todėl šios komplikacijos prevencija yra labai svarbi.
Kraujo centro vedėja L. Kryžauskaitė sako, kad neretai kraujo komponentai pacientui parenkami individualiai, taikant pažangiausias technologijas, taip siekiama saugiausio ir geriausio atsako į gydymą pacientams.
Donorų kraujo komponentų būtinybė
VUL Santaros klinikų Kraujo centras yra šalia paciento – tame pačiame pastate kaip ir ligoninė: gamina kraujo komponentus, konsultuoja gydytojus ir kartu su visa paciento gydymo komanda sudaro glaudų ratą. VUL Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro skyriaus vedėjas dr. Šarūnas Judickas donorų kraujo būtinybę ir svarbą apibūdina kaip neišvengiamą gydymo dalį: „Dažniausiai galvojama, kad donorų kraujo reikia esant traumoms, susižalojus, įsipjovus ir dėl to netekus kraujo. Tačiau mūsų ligoninės patirtis yra visai kitokia ir intensyviosios terapijos be donorų kraujo komponentų net įsivaizduoti neįmanoma, be jų daugybė pacientų tiesiog neišgyventų.“
Vieni iš tokių pacientų – sergantys kraujo ligomis: be kraujo donorų nebūtų galimybės gydyti kraujo vėžį. Kraujo komponentai lašinami po intensyvių chemoterapijų, po kurių kaulų čiulpai kraujo nebegamina, ir kraujo komponentų transfuzijos yra būtinos. Kita svarbi tretinio lygio ligoninės sritis – chirurginės operacijos, kurių metu netenkama kraujo: „Turime pacientų, kurie operacijų metu gausiai nukraujuoja – netenka 3–4 litrų kraujo. Be kraujo komponentų šių operacijų nebūtų galimybės atlikti – nebūtų galimybių gydyti pacientus, kuriems reikalingos širdies, kraujagyslių, kepenų, net ir stuburo slankstelių operacijos – jų metu netenkama daug kraujo ir donorų kraujo komponentai yra gyvybiškai būtina gydymo dalis,“ – sako gydytojas anesteziologas reanimatologas dr. Š. Judickas.
Matydamas kraujo donorystės svarbą intensyviosios terapijos skyriuje jis ir pats yra kraujo donoras: „Dar niekam nepavyko dirbtinai sukurti kraujo komponentų – juos galima pagaminti tik iš kito žmogaus kraujo. Tai žinodamas ir matydamas jo poreikį reguliariai duodu kraujo – tai dalinimosi veiksmas ir bendrystės jausmas. Tai man svarbu ir profesine prasme, ir kaip žmogui.“
Nuolatiniai kraujo donorai – altruistai: „Kitiems tai gyvybiškai būtina“
Iš kasdien ateinančių 100 kraujo donorų – keletas atsakymų, kaip ir kodėl jie pasirinko būti aktyviais kraujo donorais:
Evaldas Dūdonis pirmą kartą kraujo dovanojo studijų metais: „Atėjau į donorystės akciją Teisės fakultete, nuo tada ir prasidėjo mano reguliarus kraujo dovanojimas. Tai savotiška savanorystė visuomenei. Pirmaisiais kartais dovanojau kraujo, vėliau manęs paklausė, ar galėčiau dovanoti trombocitų, kuriems surinkti reikia skirti daugiau laiko. Nuo to karto esu trombocitų donoras.“
Evaldas donacijoms atvyksta maždaug kartą per mėnesį, šią tvarką kartais išbalansuoja atostogos ar išvykos: „Iš viso esu donavęs 52 kartus, jei būtų suskaičiuoti ir tie pirmieji kartai, tai gal prisidėtų dar kokia dešimtis. Donorystės temą kartais tenka panaudoti ir lengvų pašnekesių (angl. small talk) su klientais metu – tai tikrai tam tinkama tema“.
Liną Jurgelėną į kraujo donorystę atvedė brolis medikas, o dabar donorystės iniciatyvą jis atneša ir į darbovietę, ir į draugų ratą: „Ši mano veikla prasidėjo sulig pilnametyste ir tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Supratau, kad man nepakenks, o kitiems tai yra gyvybiškai būtina. Donuoju trombocitus, į Santaros klinikų Kraujo centrą atvykstu dažnai – yra buvę, kad per metus ir 17 kartų donavau. O įprastas režimas – kartą per mėnesį ar šiek tiek rečiau. Iš viso esu donavęs arti 80 kartų“.
„Donorystė – tai savanorystė, kuri turi būti nuolatinė, tęstinė. Donorystė yra ir dėl kito žmogaus, ir dėl savęs: juk niekas nežino, kada būtent tokio gydymo ir pagalbos reiks pačiam ar artimajam. Tie 2 proc. mūsų šalies gyventojų, kurie nuolat ateina dovanoti kraujo, padaro milžinišką darbą už daugelį iš mūsų. Jie atlieka kilniausią misiją pasaulyje ir dažnas to net nesureikšmina. Už tai jiems yra didžiausias ir nuoširdžiausias ačiū – ir minint Pasaulinę kraujo donorų dieną, ir kasdien ateinantiems mūsų herojams“, – sako VUL Santaros klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė.
