Skaitytojams pateikiame interviu su gydytoju Marijumi Motiejūnu.
– Nuomonių apie skiepus yra gana įvairių – vieni netiki jų efektyvumu, baimindamiesi komplikacijų, kiti pasikliauja vien tik jais. Kurie iš jų teisesni ir kodėl reikia skiepytis?
– Kasmet gripu Lietuvoje suserga tūkstančiai žmonių, 10 proc. kurių serga sunkia forma, o dalis miršta nuo šios ligos sukeltų komplikacijų (dažniausiai plaučių, ausies, veido kaulų ertmių ar kitų organų uždegimų). Vakarų Europoje kasmet gripu suserga daugiau nei dešimtadalis gyventojų, JAV kasmet nuo gripo ir jo padarinių miršta nuo 10 iki 40 tūkst. žmonių, Rusijoje – apie 2,5 tūkst. Prieš keletą metų Didžiąją Britaniją nusiaubusios gripo epidemijos metu mirė 29 tūkst. žmonių.
Šiuolaikinių gripo vakcinų efektyvumas viršija 85 proc.. Tai reiškia, kad daugiau nei 85 proc. pasiskiepijusių žmonių išvengia ligos, o kita dalis, ne daugiau 5 proc., serga lengva gripo forma be komplikacijų. Taigi abejoti jų efektyvumu nėra pagrindo. Dėl postvakcininių komplikacijų, tai pasitaiko išskirtinių atvejų, išsivystančių dėl ypač savitos žmogaus imuninės sistemos.
– Kodėl pasiskiepiję žmonės vis tiek suserga gripu?
– Dar iki šiol daug kas lengvabūdiškai vertina gripą. Tokia klaidinga nuostata susiformavusi todėl, kad šaltu metų laiku pasireiškiančius nesunkius negalavimus – slogą, čiaudulį, ryklės skausmą, nedidelį galvos skausmą, truputį pakilusią temperatūrą ir kt. – žmonės dažnai vertina kaip gripą. Iš tikrųjų tai ne gripas, o mikrobų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegiminis negalavimas. Dažniausia to priežastis būna įvairūs adenovirusai. Visai kas kita yra gripas, kuris pasireiškia staiga pakilusia (dažniausia aukšta) temperatūra, šaltkrėčiu, stipriu galvos ir raumenų skausmu, sąnarių maudimu, kartais varginančiu sausu kosuliu. Neretai būna ir pykinimas, nemiga, žmogus gali kliedėti, gali atsirasti kūno traukulių. Sloga ir kosulys paprastai atsiranda po dviejų ar trijų dienų.
– Ar skiepai gali pakenkti organizmui?
– Tikrai ne. Pabandysiu paaiškinti kuo paprasčiau. Vakcina nuo gripo – tai inaktyvuotas (užmuštas) gripo virusas arba net atskiri jo komponentai, sukeliantys imuninį atsaką, bet nesukeliantys arba beveik nesukeliantys postvakcininių pašalinių padarinių. Suleidus šios vakcinos į organizmą, pradeda gamintis specifiniai, būtent prieš gripo virusą nukreipti antikūnai. Taigi, žmogui užsikrėtus gripu, esantys, t. y. susiformavę antikūnai neutralizuoja patekusius gripo virusus ir žmogus išvengia ligos, o tie, kurie suserga (apie 3–5 proc.), serga ypač lengva forma be komplikacijų ir liekamųjų reiškinių.
– Koks šalutinis skiepų poveikis?
– Yra postvakcininės komplikacijos ir šalutinės reakcijos, kurios dar skirstomos į bendras ir vietines. Postvakcininės komplikacijos – ypač retas atvejis. Postvakcininės bendros reakcijos – irgi nedažnas reiškinys. Jų metu gali keletą dienų pakilti temperatūra, žmogus gali jausti silpnumą, nuovargį, bendrą diskomfortą, gali šiek tiek skaudėti galvą. Pabrėžtina, kad visa tai įvyksta gana retai ir per keletą dienų negydant praeina savaime. Vietinės postvakcininės reakcijos atsiranda dažniau, vidutiniškai 10–20 proc. pasiskiepijusių. Skiepo vietoje atsiranda paraudimas, sukietėjimas, gali niežėti. Visa tai taip pat praeina savaime.
– Ar yra nauda skiepytis, jei gripo virusas kasmet mutuoja ir tik spėjimo būdu kuriama vakcina?
– Numatomo gripo štamas (prognozuojamo tų meto gripo viruso sandara) parenkamas ne spėjimo būdu, o moksliškai patvirtintais tyrimais. Kasmet gripo epidemija dar pavasarį (Europos klimatinės juostos atžvilgiu) prasideda Pietryčių Azijos šalyse. Iš ten identifikuotas virusas siunčiamas (informuojama Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija) apie jo sandarą, o pastaroji įpareigoja visus Europos vakcinos gamintojus gaminti vakciną būtent prieš tą prognozuojamą rudens–žiemos mėnesiais pasiekiantį Europą gripą.
Kitas dalykas – gripo virusas gali kisti, bet labai nedaug, o pagrindinės jo sudedamosios dalys (štamai) nekinta, skiriasi tik vakcinacijos efektyvumo procentas, kuris varijuoja nuo 85 iki 95 proc..
– Ar tiesa, kad žmogų skiepijant pirmą kartą jam reikia dviejų vakcinos dozių?
– Suaugusieji, net ir pirmą kartą, skiepijami vieną kartą. Vaikai iki devynerių metų ir tik besiskiepijantys pirmą kartą – du kartus keturių savaičių intervalu.
– Ar skiepijamas žmogus turi būti visiškai sveikas? Kas nutiks, jei jis pasiskiepys būdamas peršalęs? Ar skiepytis negalima, jei žmogus serga tam tikromis ligomis? Jei taip, tai kokiomis?
– Pagrindinės skiepų kontraindikacijos – alergija kiaušinio baltymams ir ūminis ligos procesas (aukšta temperatūra, pykinimas, galvos skausmai ir kt). Kontraindikacijos gamintojų informaciniuose lapeliuose nurodomos esant ir kitiems ūmių ligų paūmėjimo atvejams, dėl kurių individualiai sprendžiama kaskart prieš skiepijant tam tikrą pacientą.
– Kada vėliausiai žiemą galima skiepytis? Koks apskritai tinkamiausias laikas skiepytis?
– Tinkamiausias laikas – dvi savaitės iki gripo epidemijos pradžios, kuri skirtingais metais prasideda skirtingais rudens ar žiemos mėnesiais. Pabrėžtina, kad skiepytis galima ir net rekomenduojama bet kada, net ir prasidėjus gripo epidemijai.
– Ar gali skiepytis besilaukiančios moterys ir kokio amžiaus vaikus galima skiepyti?
– Mūsų turima ypatingos sudėties vakcina yra labai saugi – ja galima skiepyti vaikus nuo trejų metų amžiaus, nėščias ir žindančias moteris, asmenis, sergančius lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių, inkstų ir medžiagų apykaitos ligomis. Vakcinacijos efektyvumas įvairiose amžiaus grupėse siekia 95 proc..
– Kai kurie žmonės mano, kad paskiepytas organizmas pats nebekovoja su ligomis, žodžiu, silpsta imunitetas.
– Man sunku komentuoti teiginius, kurie, net nežinau kaip pasakyti, neatitinka tikrovės. Tai gal nereikia skiepų apskritai nuo maro, kuris, pradėjus skiepyti, praktiškai išnaikintas, hepatito, erkinio encefalito, gimdos kaklelio vėžio...
Nuo 1962 iki 1987 m. Japonijoje buvo pradėtas taikyti privalomas kasmetis visos šalies moksleivių skiepijimas nuo gripo. Manoma, kad šios japonų iniciatyvos dėka buvo išvengta nuo 49 iki 73 tūkst. mirties nuo gripo atvejų. Mūsų šalyje padėtis šiuo atveju taip pat po truputį gerėja. Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje – 65, Estijoje – 52. JAV iš tūkstančio gyventojų pasiskiepija net 250, Europoje – vidutiniškai 177. Tačiau pagal šiuos rodiklius Lietuva lenkia Meksiką, Kosta Riką, Kolumbiją, Peru, Venesuelą ir Ekvadorą.