Sveikatingumą propaguojančios įstaigos pastebi, kad tendencijos pamažu gerėja, o galimybių yra pilna.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vilniaus „Senjorų avilyje“ vyksta pilateso treniruotė. Nepriklausomai nuo amžiaus ir fizinių galimybių, visi kviečiami prisijungti ir kartu judėti. Senjorai į tokias veiklas: šokius, jogą, pilatesą, zumbą, jungiasi labai noriai, kartais vos spėja užsiregistruoti.
„Žinokit, tikrai einu su malonumu ir stengiuosi nei vieno užsiėmimo nepraleisti“, – teigia senjorė Veronika.
„Esu labai patenkinta, tiesiog laiminga, nes joga man suteikia žvalumo, aš grįžtu tarsi su sparnais, noriu dirbti, būnu aktyvi, nuotaika atsiranda tiesiog savaime“, – įspūdžiais dalinasi senjorė Elena.
Senjorės pripažįsta, kad judėjimas ne tik kelia nuotaiką, bet ir turi puikų poveikį sveikatai.
Į sportą investuoja milijonus
Dėl fizinio aktyvumo naudos sveikatai neabejoja niekas. Vilniaus miesto savivaldybė įrenginėja treniruočių aikšteles, įvairią infrastruktūrą. Vien sporto aikštynams per pastaruosius dvejus metus miestas išleido virš milijono eurų.
„Tai yra gera investicija į kokybę ir į mūsų aktyvesnį ir sveikesnį laisvalaikį“, – teigia VšĮ „Active Vilnius“ atstovė Karolina Dilytė.
Atstovė sako, kad investicijos pasiteisino, o vilniečiai noriai įsitraukia į įvairias fizines veiklas.
„Mes matome tendenciją, kad kasmet mūsų pastovių klientų skaičius ir vis naujų atkeliaujančių auga. O tai reiškia gerą tendenciją, kad žmonės domisi sportu“, – sako K. Dilytė.
Tačiau gyventojai pastebi, kad miestiečiams sportuoti skirtos aikštelės ir įrengimai dažniausiai stovi tušti ir nenaudojami, mat sportuoti ir judėti tingintys žmonės sugalvoja visokiausių pasiteisinimų.
62 proc. lietuvių nesportuoja ir nesimankština
Nors motyvuojančių ir gerų pavyzdžių visuomenėje turime, visgi tyrimai verčia sunerimti. „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad net 62 procentai Lietuvos gyventojų reguliariai nesportuoja ir nesimankština.
Specialistas sako, kad nors ir neišsiskiriame iš kitų Europos šalių ir panaši tendencija ryškėja visur, visgi tokie skaičiai turi neigiamų pasekmių.
„Žmonės dažniau serga lėtinėmis ligomis, greitesnis senėjimas, galima sakyti, atsiranda, su amžiumi atsirandančios ligos greičiau pasireiškia ir blogai atsiliepia mūsų visuomenei“, – teigia fizinio aktyvumo specialistas Rokas Norvaišas.
Fizinio aktyvumo specialistas sako, kad galimybių aktyviai leisti laisvalaikį yra apstu ir kiekvienas gali išsirinkti tai, kas patinka. Problema kyla tada, kai žmonės neturi vidinės motyvacijos ir renkasi apsileisti.
„Reguliarumas yra svarbu, tačiau bet koks fizinis aktyvumas, bet kokia fizinė veikla yra geriau, negu jokios“, – sako R. Norvaišas.
Svarbiausia, kaip teigia specialistas yra ne tik judėti patiems, bet ir rodyti pavyzdį atžaloms, mat tinkamai išugdyti įpročiai vaikystėje turi labai ženklią įtaką visam gyvenimui.
„Pamatas ant ko bus, tai visas namas ant to laikysis. Tai į vaikus, manau, reikėtų atkreipti didžiausią dėmesį“, – teigia specialistas.
Gyventojų apklausos duomenimis rečiausiai fizine veikla užsiima vyresnio amžiaus žmonės, taip pat gyventojai su mažiausiomis pajamomis, bedarbiai, namų šeimininkės, darbininkai ir ūkininkai.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Tuo tarpu, nuo tikrai rimtų ligų ar įgimtų ligų ir joks sportas nepadės ar netgi pablogins būklę.