Maža to, gyventojai net ir kviečiami neatvyksta pasitikrinti į vykdomas nemokamas prevencines patikros programas, tikslinių grupių aktyvumas siekia apie 40 proc., sako Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas.
„Jeigu žmogus skundų neturi, tai profilaktiškai niekas nenori tikrintis. Net jei ir yra kažkokie skundai, ypač vyrai, mūsų stiprioji lytis, sako, o kas, jeigu kažką ras, arba nustatys ligą, žmonės bijo“, – paaiškina pašnekovas.
Patikros programos Lietuvoje yra penkios, iš jų keturios yra susijusios su vėžiu: prostatos, gimtos kaklelio, krūties ir storosios žarnos. Žmonės nuo 50 iki 70 metų tikrinami kas dvejus metus, jei nėra jokių skundų, virškinimo sutrikimų.
Kalbant apie storosios žarnos vėžį, prevenciškai tikrintis reikia tiems, kas nejaučia jokių simptomų, tie, kas juos jaučia, turi pas gydytojus atvykti kuo greičiau – daugiau apie galimus simptomus kviečiame žiūrėti naujienų portalo tv3.lt laidą „Sveikatos DNR“.
Ir nors 90 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų nustatoma 50-70 m. asmenims, šiuo vėžiu serga ir jauni žmonės.
Ką žinoti apie storosios žarnos vėžio simptomus?
Svarbu atsiminti, kad profilaktinis patikrinimas dėl storosios žarnos vėžio nėra kolonoskopija: pirmiausia atliekamas slapto kraujavimo testas, kuris šiek tiek panašus į greitąjį kovido testą, tik tam reikalingos žmogaus išmatos.
Tokį testą namuose galima atlikti ir savarankiškai, vaistinėje įsigijus testą.
Nors kraujavimas iš apatinio žarnyno ne visuomet pastebimas, todėl tam ir yra reikalingas slapti kraujavimo testas, gydytojas sako, kad žmonės ne visada praneša ir apie aiškiai matomą, užsitęsusį kraujavimą. Be to, net ir giminaičiai ne visada sužino, kas iš artimųjų susirgo vėžiu.
„Vyrus dažnai atveda žmona, sako, pamačiau tualete, kad po jo yra kraujas. Pats vyras kažkodėl nepasako, bijo, tad ir kalbų šeimoje, kad kažkas sirgo, tėvai gal ir mato, bet seneliai, tetos, dėdės, lyg ir tolesni giminaičiai, nepasisako, o šeiminė anamnezė labai reikalinga“, – komentavo A. Dulskas.
Simptomai, kurie turėtų kelti nerimą, yra ne tik slaptas ar matomas kraujavimas, bet ir virškinimo sutrikimai.
„Jaunimas dažnu atveju neskuba kreiptis pasirodžius kraujui, ramina save, gal kažką netinkamo suvalgiau, gal tai hemorojus, nusipirko vaisto, pasigydė, nepraeina, po pusės metų kreipiasi į šeimos gydytoją, šeimos gydytojas irgi negalvoja, kad ten kažkas būtų piktybinio ir diagnostika nusitęsia iki metų ir daugiau, o vėžiai jaunesniame amžiuje būna agresyvesni, greičiau progresuoja ir užtrukusi diagnozė lemia tai, kad liga nustatoma pažengusios stadijos, būna ir gydymas jau ne toks efektyvus“, – apgailestavo gydytojas.
Kaip rūpintis savo sveikata, kad virškinimas ir tuštinimasis keltų kuo mažiau problemų, kaip išvengti tokių ligų kaip hemorojus pasikartojimo ir ką turėtų žinoti kiekvienas apie tuštinimąsi, kviečiame žiūrėti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
