Kovą minint storosios žarnos vėžio žinomumo mėnesį, su Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovu, gydytoju chirurgu doc. dr. Audriumi Dulsku kalbame apie šios ligos priežastis, prevencijos svarbą bei šiuolaikines gydymo galimybes.
Viena svarbiausių mirtingumo nuo vėžio priežasčių
Europos Sąjungoje storosios žarnos vėžys yra trečias pagal paplitimą vėžinis susirgimas ir antra pagal dažnumą mirties nuo vėžio priežastis. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1700–1800 šio vėžio atvejų, maždaug 26–30 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų. Deja, tarp Rytų Europos šalių mūsų išgyvenamumo rodikliai yra vieni prasčiausių.
„Lietuvoje yra vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų imtinai. Vienu metu pagal gyventojų aktyvumą tikrinantis buvome visai neblogai atrodančių šalių tarpe, tačiau dabar, ypatingai po COVID–19 pandemijos, rezultatai stipriai suprastėję – nemokamai profilaktiškai pasitikrinti ateina tik apie 40 proc. tikslinės grupės žmonių“, – ligoninės pranešime spaudai pastebi doc. dr. A. Dulskas.
Jis priduria, kad ypatingas vaidmuo skatinant gyventojus pasitikrinti, tenka šeimos gydytojams – būtent jų dėka daugumą pacientų pasiekia informacija apie patikros galimybes, tačiau neretai pamirštama asmeninė atsakomybė, o juk dėl savo sveikatos pirmiausia esame atsakingi patys.
„Informacijos apie storosios žarnos vėžį yra išties nemažai – štai ir dabar, kovą minint storosios žarnos vėžio žinomumo mėnesį, apie tai kalbame. Tačiau įprastai domimės tuo, kas susiję konkrečiai su mumis pačiais ar mūsų artimaisiais. Būtent nežinojimas, nepakankamas domėjimasis yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl gyventojai nepakankamai aktyviai dalyvauja ankstyvosios patikros programoje ir kodėl vėžys yra nustatomas vėlyvesnėse stadijose, taip apsunkinant gydymą bei mažinant galimybes pasveikti“, – sako doc. dr. A. Dulskas.
Genetika – svarbi, tačiau gyvenimo būdas įtakos sveikatai turi daugiau
Išgirdus vėžio diagnozę, kyla natūralus klausimas „kodėl?“ Neretai manoma, kad riziką susirgti storosios žarnos vėžiu reikšmingai didina genetinis kodas, tačiau iš tiesų genetiniais pakitimais paaiškinami tik mažiau nei 10 proc. visų vėžio atvejų. Jei kas nors tarp pirmos eilės giminaičių, pavyzdžiui, vienas iš tėvų sirgo storosios žarnos vėžiu, rizika susirgti išauga nuo 2 iki 6 proc., jei šeimoje buvo 2 ar daugiau pirmos eilės giminaičių, susirgusių šia liga, rizika susirgti padidėja iki 17 procentų. Iš tiesų mokslininkai mano, kad daugiau įtakos vėžiui susiformuoti turi mūsų gyvenimo būdas. O tai reiškia, kad mes patys galime imtis priemonių sumažinti storosios žarnos vėžio atsiradimo riziką.
Tiems, kurie nori sumažinti tikimybę susirgti vėžiu, doc. dr. A. Dulskas rekomenduoja laikytis bendrųjų sveikesnio gyvenimo būdo rekomendacijų.
„Pirmiausia tai pakankamas fizinis aktyvumas. Kai kurios organizacijos netgi pakankamai konkrečiai apibrėžia, kad tai turėtų būti 20–30 minučių trukmės greitas ėjimas tris kartus per dieną. Žinoma, net ir mažiau intensyvus judėjimas yra kur kas geriau, nei gulėjimas ant sofos. Kitas svarbus dalykas – optimalaus svorio palaikymas, mityba. PSO rekomenduoja per savaitę suvartoti ne daugiau kaip 300 gramų raudonos mėsos, tačiau ji neturėtų būti termiškai apdorota. Į kasdienę mitybą reikia įtraukti daugiau ląstelienos, daržovių. Be abejonės, riziką susirgti vėžiu didina ir žalingi įpročiai“, – sako Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas.
Nuošalyje neturėtų likti ir emocinė sveikata, ypatingai gyvenant nuolatinėje skuboje. Įvairūs tyrimai rodo, kad patiriamas lėtinis stresas kelia lėtinius uždegimus, o lėtinio streso metu organizme išskiriamos medžiagos slopina visą imuninį atsaką nuo žemiausios iki aukščiausios jo grandies. „Tačiau pagrindinė prevencinė priemonė vis dėlto yra reguliarios patikros, nes vėžiui dar tik pradėjus vystytis paprastai nepasireiškia jokie simptomai ir jį aptikti ankstyvoje stadijoje galima tik tyrimų metu“, – akcentuoja doc. dr. A. Dulskas.
Pastebėję simptomus vizito pas šeimos gydytoją neatidėliokite
Lietuvoje 50–74 metų asmenims, norintiems nemokamai pasitikrinti pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą, vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas yra sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą. Tuomet atliekama kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija, kuri leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.
„Vyresnis amžius visuomet yra rizikos veiksnys vėžiui išsivystyti. Maždaug 90 proc. storosios žarnos vėžio atvejų nustatoma vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms – šie skaičiai pagrindžia, kodėl nemokamai pasitikrinti kas dvejus metus kviečiami būtent minėtai amžiaus grupei priklausantys asmenys.
Tačiau paradigma keičiasi – jei anksčiau jaunesni žmonės sudarė iki 10 proc. sergančiųjų, dabar matome, kad skaičiai auga. Europos Komisijoje vystome šią diskusiją ir naujausiose rekomendacijose siūlysime pradėti patikrą nuo 45 metų“, – sako doc. dr. A. Dulskas. Chirurgas primena, kad įtartinus simptomus pastebintys, tačiau į nustatyto amžiaus grupę nepatenkantys asmenys gali kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Susirūpinti vertėtų, jeigu jaučiami tokie simptomai kaip nuolatinis pykinimas ar vėmimas, besitęsiantis pilvo skausmas, pakitęs tuštinimasis – viduriavimas arba, atvirkščiai, sunkus tuštinimasis, gleivės arba kraujas išmatose, svorio kritimas be aiškios priežasties.
Storosios žarnos vėžio gydymo galimybės
Storosios žarnos vėžys nėra labai staigiai progresuojanti liga – tyrimai rodo, kad nuo gerybinių iki vėžinių pakitimų susiformavimo gali praeiti penkeri ar dešimt metų. Būtent dėl to atlikus kolonoskopiją patikros metu ir nieko neaptikus, kitą rekomenduojama kartoti tik po dešimtmečio. Tačiau reguliariai tikrintis patenkantiems į rizikos grupę ar jaučiantiems įtartinus simptomus būtina, mat vėžio gydymo sėkmė ir išgyvenamumas didele dalimi priklauso nuo to, kurioje stadijoje vėžys bus aptiktas.
„Išgyvenamumas yra rodiklis, parodantis dalį pacientų, išgyvenusių tam tikrą laikotarpį nuo diagnozės nustatymo – medicinos mokslo tyrimuose įprastai tai yra 5–eri metai. Būtent tiek laiko stebima, ar liga neatsinaujino. Jei viskas tvarkoje, laikoma, kad žmogus yra išgijęs nuo vėžio. Jei nustatomas pirmos stadijos storosios žarnos vėžys, išgyvenamumo rodiklis siekia net 90 proc. Nustačius ketvirtos stadijos vėžį, išgyvenamumo rodiklis drastiškai sumažėja iki 10–20 proc.” – statistika dalinasi chirurgas.
Doc. dr. A. Dulskas pasakoja, kad kartais gydant pirmos stadijos vėžį pakanka radikaliai pašalinti polipą kolonoskopijos metu. Deja, nustačius ketvirtos stadijos vėžį gali prireikti ne tik chirurginio, bet ir sisteminio gydymo – tiek chemoterapijos, tiek biologinės terapijos. Kartais tokios stadijos vėžys, nors ir pilnai neišgydomas, tampa lėtiniu – tokiais atvejais skiriamas palaikomasis gydymas, neleidžiantis vėžiui plisti.
Koks gydymo pobūdis bus parinktas nustačius vėžį, priklauso nuo daugelio veiksnių – vėžio dydžio, lokalizacijos, jo išplitimo, ląstelių tipo, paciento amžiaus bei sveikatos būklės. Nors vėžiniai susirgimai yra viena dažniausių mirtingumo priežasčių pasaulyje, medicinos ir technologijų pažanga atranda vis daugiau naujų būdų kaip kuo anksčiau diagnozuoti ir kaip įmanoma radikaliau kovoti su vėžiu. Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas pasidžiaugia, kad chirurgijos srityje tikrai esame tarp pažangių valstybių ir galime pasiūlyti moderniausią gydymą – mūsų šalyje jau atliekamos robotu asistuojamos operacijos, padedančios užtikrinti dar didesnį chirurgo judesių tikslumą bei minimaliai invazyvios operacijos privalumus.
„Turime tikrai profesionalius specialistus bei modernias, aukšto lygio technologijas, tad galime drąsiai lygiuotis su pirmaujančiais pasauliniais vėžio centrais. Tačiau svarbiausia, kad patys žmonės nebūtų abejingi, rūpintųsi savo sveikata ir aktyviai tikrintųsi – tai pati veiksmingiausia priemonė kovojant su vėžiu“, – sako doc. dr. A. Dulskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
