Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), o net keturi iš penkių lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime tampa infekuoti šiuo virusu, rašoma pranešime spaudai.
Išgąstis išgirdus diagnozę
„Virusas pavojingas tuo, jog yra itin lengvai perduodamas lytiniu keliu, plačiai paplitęs visuomenėje ir nors pradžioje yra visiškai besimptomis, greta kitų ligų gali sukelti išorinių lytinių organų, makšties ar išangės, gimdos kaklelio vėžinius susirgimus. Yra duomenų, kad virusas gali būti iš mamos perduodamas naujagimiui ir gimdymo metu“, – sako šeimos gydytoja Kristina Ziutelienė.
Gydytoja pasakoja, kad pacientai, išgirdę diagnozę apie aptiktą virusą ir jo sukeltas ligas, dažniausiai patiria didžiulį išgąstį ir nerimą, todėl visada su jais stengiasi aptarti galimas išeitis ir ieškoti geriausių sprendimų esamoje situacijoje.
„Neretai pacientai nustemba išgirdę, kad net ir aptikus virusą ar diagnozavus ikivėžinius pakitimus – nėra vėlu pasiskiepyti, vakcina neišgydys, tačiau gali ženkliai padėti apsaugoti save nuo kitų to viruso tipų sukeliamų ligų“, – teigia specialistė.
Vakcinacija – veiksmingas būdas išvengti viruso sukeliamų ligų
Gydytojos teigimu, specifinio gydymo, vaistų, kuriais būtų galima išgydyti žmogaus papilomos virusą, nėra. Vakcinacija nuo ŽPV kartu su gimdos kaklelio patikra yra efektyviausia priemonė, padedanti užkirsti kelią infekcijos sukeliamoms ligoms.
„Kalbant apie ikivėžinius pakitimus, gydymas kiekvienu atveju yra individualus. Turint atliktų tyrimų atsakymus, tolesnė gydymo eiga dažniausiai sprendžiama su gydytoju akušeriu-ginekologu ir jo komanda: sprendimai būna įvairūs – nuo atsiradusių pakitimų stebėjimo iki operacijų“, – sako ji.
PSO duomenimis, vakcinacija nuo ŽPV gali sumažinti gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičių iki 90 proc. O nesiimant papildomų priemonių, naujų šio vėžio atvejų skaičius pasaulyje gali išaugti nuo 570 tūkst., registruotų 2018 m., iki 700 tūkst. 2030 metais.
Specialistė teigia, kad nors šiais laikais informacija žmonėms vis labiau prieinama, neramina tam tikros neigiamo požiūrio tendencijos šalyje, kadangi ŽPV vakcinacijos apimtys Lietuvoje mažėja.
„Išskirčiau kelias kategorijas pacientų – tų, kurie gali sau leisti pasiskiepyti ir tų, kuriems tai gali būti gana didelė finansinė investicija. Tikrai labai gaila dėl pastarųjų, nes finansinis klausimas lemia, ar pacientas turės galimybę į geriausią apsaugą nuo ŽPV sukeltų ligų, ar ne“, – teigia gydytoja.
Lietuvoje nuo 2016 metų nemokamai skiepijamos visos 11 metų mergaitės. Nuo 2023 metų nemokamai pradėti skiepyti ir berniukai. K. Ziutelienė priduria, kad jei valstybė rastų resursų kompensuoti ŽPV vakcinas ir suaugusiems žmonėms, tai neabejotinai ženkliai prisidėtų prie investicijos į sveikesnę visuomenę ateityje.
Ligos prevencijai skiriama per mažai dėmesio
Gydytojos teigimu, įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, apie tai, kad ŽPV sukelia vėžį, Lietuvoje žino tik iki pusės apklausiamų žmonių.
„Jei vertintumėme istorinį kontekstą, nuo 2008 metų kuomet profesorius Harald zur Hausen buvo apdovanotas Nobelio premija už tiesioginio ŽPV ryšio su gimdos kaklelio vėžiu išaiškinimą, praėjo 17 metų – medicinoje tai palyginti nedidelis laiko tarpas, tad ir visuomenės informuotumui bei plačiam suvokimui, kaip tai svarbu, greičiausiai reikia laiko, nors pastangos dedamos tikrai didelės“, – sako ji.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad mūsų visuomenėje kalbėjimasis tokiais klausimais, kaip lytiniu keliu plintančių infekcijų sukeltos ligos vis dar tabu, žmonės dažnai jaučia gėdą.
„Tikiu, kad jei tokios istorinės figūros, kaip Barbora Radvilaitė, kuri istorikų ir mokslininkų teigimu, mirė būtent nuo gimdos kaklelio vėžio, būtų gyvos dabar ir atvirai dalintųsi savo istorijomis – tai padėtų išgelbėti daug gyvybių“, – teigia gydytoja.
Kita vertus, anot K. Ziutelienės, tai susiję ir su vertybių klausimu – kokie iš tiesų žmogaus prioritetai ir kur tame sąraše yra sveikata.
„Minėtomis ligomis dažniausiai suserga moterys, praėjus maždaug 10–20 metų po užsikrėtimo, dažna jų sako, kad jei galėtų, perduotų žinutę jaunesnei sau apie tai, kaip svarbu pirmiausiai pasirūpinti savo sveikata, pasiskiepyti ir išvengti nemalonių pasėkmių ateityje“, – teigia K. Ziutelienė.
Gydytoja džiaugiasi pastebinti, jog jaunoji karta Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiria sveikatingumui:
„Norisi tikėti, jog ir tendencijos, susijusios su ŽPV plitimo užkardymu, taps pozityvesnės. Vis dėlto, tai didžiąja dalimi jaunus, darbingo amžiaus žmones liečianti problema.“
Gimdos kaklelio vėžio simptomai
Daugelis moterų nejaučia jokių ikivėžinių pokyčių ar simptomų ir net neįtaria, kad gimdos kaklelyje išsivystė ankstyvų stadijų vėžys, anksčiau buvo rašoma pranešime spaudai.
Kol vėžys neišplinta į kitus audinius ar organus, paprastai nebūna jokių simptomų. Tačiau simptomų gali atsirasti ir dėl kitų ligų, ne tik dėl vėžio.
Gimdos kaklelio vėžiui ar displazijai būdingi šie simptomai ar požymiai:
- Kraujo dėmės ar lengvas kraujavimas tarp mėnesinių arba joms pasibaigus;
- Ilgesnės nei įprastai mėnesinės ir gausesnis kraujavimas;
- Kraujavimas po lytinio akto, makšties praplovimo ar ginekologo apžiūros;
- Skausmas lytinio akto metu;
- Kraujavimas pasibaigus menopauzei; gausesnės makšties išskyros
Apie bet kurį iš minėtų šešių simptomų reikia pasakyti gydytojui. Jeigu atsiranda tokių simptomų, apie juos būtina papasakoti gydytojui, net jei išaiškėtų, kad tai ne tokių sunkių ligų simptomai.
Kuo anksčiau ikivėžiniai ląstelių pakitimai ar vėžys nustatomi ir gydomi, tuo daugiau galimybių neleisti vėžiui pasireikšti arba jį pagydyti.
Ikivėžiniai ląstelių pakitimai paprastai nesukelia jokių simptomų. Būtent todėl labai svarbu reguliariai atlikti onkocitologinius gimdos kaklelio tepinėlių tyrimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
