Kaip konstatuoja sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ruošiamomis naujovėmis siekiama racionalesnio vaistų vartojimo, mat dabar jie dažniau pasirenkami brangesni, o išmetamų vaistų kiekiai auga. Tuo metu sutaupyti pinigai leistų į šalį ateiti daugiau inovatyvių vaistų.
Tiesa, visų pirma nauja įstatymo redakcija reikalinga po to, kai praėjusių metų pabaigoje Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai. Pakeitimai turi būti priimti ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d.
Renkasi brangiausias priemones
Portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu yra sudaryta galimybė rinktis vaistą iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo primokant kainos skirtumą. Tuo metu vyresniems nei 75 m. ir skurdesnes pajamas, t. y. 267 eurus, gaunantiems gyventojams valstybė finansuoja visą vaisto ar medicinos pagalbos priemonės (MPP) kainą.
Ministerija gi konstatuoja, kad atsiradus galimybei rinktis nebe pigiausią vaistą, o gerokai platesnį spektrą medikamentų, daugelis pirmenybę teikia galimam brangiausiam variantui. Anot jos, net 60 proc. šios kategorijos pacientų renkasi brangesnius arba brangiausius vaistus ar medicinos pagalbos priemones.
Pažymima, kad iš PSDF biudžeto per 2020 m. II pusmetį išleista 6,8 mln. eurų (planuota 3,7 mln. eurų), šia priemone pasinaudojo apie 345 tūkst. asmenų. Tuo metu pernai išlaidos šioms priemokoms dengti siekė jau 15,7 mln. eurų.
Dėl to yra planuojama keisti ligšiolinę tvarką, kai padengiamos visos kompensuojamųjų vaistų priemokų išlaidos ir padengti ketinama tik išlaidas už vaistus su mažiausia priemoka. Kitaip tariant, daliai žmonių už tai, ką šiuo metu gauna nemokamai, renkantis vaistą ne su mažiausią priemoką už ją reikės susimokėti.
Vaistų priemokų „krepšelis“ ir medicinos pagalbos priemonių „lubos“
Dar viena siūlomų naujovių – vaistų priemokų „krepšelis“. Tai reiškia, kad per kalendorinius metus būtų apskaitomos pacientų sumokamos priemokos už mažiausią priemoką turinčius kompensuojamuosius vaistus.
Kai būtų pasiekiama 45 eurų riba, nuo tada įsijungtų valstybės padengimas šioms priemokoms. Skaičiuojama, kad šios priemonės įteisinimas padėtų sutaupyti namų ūkio lėšų bent 120 tūkst. pacientų.
Be kita ko, pabrėžiama, kad pacientai ir toliau galės pirkti vaistus su didesnėmis priemokomis sumokant kainos skirtumą, tačiau tuo atveju išlaidos nebus skaičiuojamos į minėtą krepšelį. Kitaip sakant, kompensacijos perkant daugiau vaistų galima tikėtis, tik jei bus renkamasi pigiausią vaistą.
Dar viena priemonė susijusi su MPP rinka – ketinama įvesti priemokų „lubas“ ir numatyti, kad jos negalėtų viršyti 50 procentų bazinės kainos.
Leistų sutaupyti milijonus eurų
Ministerija planuoja įvesti ir visų kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal penkių mažiausias kainas turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkį. Dabar tokia tvarka galioja tik tais atvejais, jei rinkoje konkretų kompensuojamąjį vaistą tiekia vienas tiekėjas.
SAM teigia, kad dėl padidėjusios konkurencijos ir bazinių kainų pokyčių būtų sutaupyta apie 20,5 mln. eurų PSDF biudžeto, o dengiant paciento priemokas tik už kompensuojamąjį vaistinį preparatą ar MPP, už kuriuos paciento priemoka yra mažiausia – 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Teigiama, kad tai sudarytų sąlygas į kompensavimo sistemą įtraukti naujus inovatyvius vaistinius preparatus ir išplėsti jau kompensuojamų vaistinių preparatų skyrimo sąlygas. Kadangi inovatyvūs vaistai yra labai brangūs, nesant PSDF biudžeto sutaupymų, galimybės juos įtraukti į kompensavimo sąrašus yra ribotos.
Kompensuos priemokas ir nuo 65 m.?
Paklaustas, ką manantis apie siūlymą kompensuoti vaistų priemokas jau sulaukus 65 m., sveikatos apsaugos viceministras sutiko, kad diskusijos dėl to reikalingos, tačiau kartu atkreipė dėmesį ir į tai, kad kitų gyventojų pajamos išėjus į pensiją nesumenksta.
„Didelė dalis pensinio amžiaus žmonių pajamas išlaiko nemažas, nes tikriausiai yra dirbantys, o priemokų dengimas dabar orientuotas į labiausiai socialiai pažeidžiamas pacientų grupes – 75 m.ir daugiau bei mažas pajamas gaunančių. Bet norisi atkreipti dėmesį, kad net ir su šia priemone mes labai išsiskiriame Europoje.
Norint surasti kitą tokią šalį, kuri taiko tokį 100 viso vaisto kainos padengimą šių amžiaus grupių pacientams, nerastume. Net tokia turtinga šalis kaip Švedija tokias priemones taiko 85 m. ir vyresniems pacientams. Tai natūralu, kad ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas priemonių dengimo prasme yra labai dosnus mūsų šalyje“, – Seime kalbėjo Aurimas Pečkauskas.
Nuogąstauja, kad vaistų prieinamumas mažės
Tuo metu Vaistų gamintojų asociaciją (VGA) ir Lygiagretaus vaistų importo asociacija (LVIA) teigia, kad ruošiamus Farmacijos įstatymo pakeitimus reikėtų dar labiau išanalizuoti ir įvertinti jų poveikį konkurencijai. Jų teigimu, numatytas reguliavimas gali lemti mažesnį vaistų kiekį kompensuojamų vaistų kainyne ir turėti neigiamą poveikį konkurencijai bei pacientų pasirinkimui.
Asociacijų vertinimu, nauja įstatymo redakcija nespręs įsisenėjusių problemų ir gali dar labiau siaurinti kompensuojamųjų vaistų pasirinkimą Lietuvoje.
„Suprantame, kad šį įstatymo projektą skubama priimti, siekiant iki 2023 m. sausio 2 d. įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, tačiau būtina įvertinti, kad šie pakeitimai nustatys vaistų gamintojams tokį reguliavimą, kurio pasekmes pajaus pacientai“, – sako VGA vadovė Rasa Bričkienė.
Anot jos, pagal numatomą reguliavimą, didžioji dalis vaistų negalės patekti į kainyną dėl vis dar griežtų reikalavimų ir neprognozuojamų ekonominių rodiklių tokių kaip kylanti infliacija, augančios žaliavų bei energijos kainos.
„Pacientų priemokų reguliavimas turi būti toks, kad pats pacientas nuspręstų, kiek yra pasiruošęs primokėti už valstybės kompensuojamą vaistą. Tai reikštų, kad valstybė kompensuoja į kompensavimo sąrašus įtrauktą vaistą, o pacientas prisimoka jam tenkančią dalį. Sudarius šias galimybes, būtų amortizuojamos pačios Sveikatos apsaugos ministerijos numatyta rizika, kad dalis vaistinių preparatų gali nepatekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, dėl ko kompensuojamųjų vaistų pasirinkimas Lietuvoje mažėtų“, – sako R. Bričkienė.
LVIA vadovo Donato Parulio teigimu, nors Lietuvos vaistų politikoje pabrėžiamas įsipareigojimas gerinti kompensuojamųjų vaistų prieinamumą gyventojams, tačiau siūlomi pakeitimai numatomos naudos neatneš.
„Priešingai, dabar numatytos nevienodos konkurencinės sąlygos naujiems medikamentams ir tiems, kurie jau įtraukti į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Reikalavimai yra neproporcingi bei pertekliniai – tai ir referavimas į penkių valstybių žemiausių kainų vidurkį, ir reikalavimas pasiūlyti žemesnę kainą. Be to, įstatymo projektas yra parengtas, neatlikus teisinio poveikio konkurencijai vertinimo“, – sako D. Parulis.
Nutarta, kad šis klausimas bus svarstomas Seimo rudens sesijos metu.
