Spalio 10–11 d. Vilniuje vyks pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai konferencija „Psichikos sveikata: iššūkiai ir galimybės“. Konferencijoje planuojama sulaukti 200 dalyvių iš Europos Sąjungos, šalių kandidačių, Europos laisvosios prekybos asociacijos bei Rytų partnerystės šalių. Visus žiniasklaidos atstovus, norinčius dalyvauti konferencijoje, maloniai kviečiame registruotis (el.p. [email protected]).
Psichikos sveikata – tai geros savijautos pojūtis, emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, išgyventi skausmą ir liūdesį. Psichikos sveikata – tai ne vien psichikos ligos ar sutrikimo nebuvimas. Gerą psichikos sveikatą rodo žmonių gebėjimas užmegzti ir palaikyti asmeninius santykius, įveikti sunkumus, išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam individui ir aplinkiniams, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Europos Sąjungoje psichikos sveikatos klausimas aptariamas vis garsiau ir pripažįstamas esąs vis svarbesnis. Deja, tačiau beveik 50 milijonų Europos Sąjungos piliečių (tai – beveik 11 proc. gyventojų) turi psichikos sveikatos sutrikimų. Vis daugiau vaikų ir jaunų žmonių turi psichikos sveikatos problemų, dėl kurių jaunuoliai būna nepajėgus dirbti. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip veikia mokyklos, kokia darbo vietoje sukuriama aplinka ir kaip gyvena atskiros bendruomenės bei koks ryšys juos sieja. „Vis dar gajus įprotis sveikatos problemas spręsti tablete ir skalpeliu. Žmogus – pernelyg sudėtingas organizmas, kad jį taip supaprastintume, – teigia Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. – Jokiu būdu negalime psichikos sveikatos perkelti į antrą planą. Turime suprasti, kad nuo net atskiro žmogaus dvasinės gerovės priklauso visuomenės gerbūvis“.
Tiek depresija, tiek savižudybės yra vienos skaudžiausių ir aktualiausių problemų visose Europos Sąjungos šalyse. Kitas nepaprastai svarbus aspektas – tai egzistuojančios išankstinės nuostatos dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Psichikos sutrikimų turintiems žmonėms būtinas visuomenės supratimas ir palaikymas, o tam, pirmiausiai, reikia nugalėti įsišaknijusią diskriminaciją bei stigmą.
Siekiant užtikrinti visuomenės psichikos sveikatą bei gerovę, būtinas glaudus įvairių sričių institucijų (sveikatos, švietimo, socialinių reikalų) bendradarbiavimas. Ne mažiau svarbus aspektas – žmonių teisių užtikrinimas, egzistuojančių stereotipų, skatinančių atskirtį, susvetimėjimą laužymas. Konferencijos metu bus aptariami visoms amžiaus grupėms aktualūs psichikos sveikatos klausimai. Bus kalbama apie vaikų ir jaunimo, darbingo amžiaus ir pagyvenusių žmonių psichikos sveikatą, alkoholio vartojimo poveikį, savižudybių riziką ir depresijos valdymą, stigmatizmą bei žmogaus teisių užtikrinimo įgyvendinimą.
Konferencijoje pasisakys ne tik šios srities žymiausi specialistai iš visos Europos (pranešėjai daugiau nei iš 10 Europos šalių), bet ir Europos Komisijos Sveikatos reikalų komisaras Tonio Borg, LR sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato atstovas Michael Hübel, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Matt Muijen. Spalio 10 d. minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Šiais metais ji dedikuota pagyvenusiems žmonėms ir jų psichikos sveikatai. Šia tema konferencijoje „Psichikos sveikata: iššūkiai ir galimybės“ pasisakys Suomijos Nacionalinio sveikatos ir gerovės instituto atstovė Fredrica Nyquist, kuri pristatys Suomijos poziciją dėl sveiko senėjimo.
