K. Teterevkova pateko į olimpinių žaidynių pusfinalį užfiksavusi savo asmeninį rekordą, mergina įveikė distanciją per 1:06.82 min. Galutinėje įskaitoje lietuvė sportininkė užėmė 15-ąją vietą.
19-metė plaukikė prisipažįsta, kad nejaučia, jog yra jauniausia ir stengiasi į tai nekreipti dėmesio: „Dėl olimpiados tikrai jaučiu daug jaudulio, bet stengiuosi priimti tai kaip dar vieną išbandymą ir šansą patobulėti.“
K. Teterevkova dažnai palyginama su daugkartine Lietuvos čempione Rūta Meilutyte. Paklausta, ar dėl tokio palyginimo nejaučia spaudimo, mergina atsako, kad spaudimo nejaučia, nes stengiasi eiti savo keliu ir su niekuo nesilyginti.
Įkvėpė tėtis
„Jaunimo centro baseiną pradėjau lankyti todėl, kad norėjau tiesiog išmokti plaukti. Tačiau, kadangi mano tėtis – plaukikas, jis man surado savo buvusį trenerį ir nuo to laiko pradėjau rimtai treniruotis“, – prisimena pradžią K. Teterevkova.
Mergina atskleidžia, kad meilė plaukimui atsirado ne iškart, o būdavo ir tokių momentų, kad norėjos viską mesti: „Būna, kad sekasi labai gerai, o kartais ir visai nesiseka. Tada savęs klausiu „Ką aš čia darau?“. Bet, tiesą pasakius, neįsivaizduoju savęs be plaukimo ir po tiek metų bei pastangų tikrai negalėčiau jo atsisakyti.“
Sunkus darbas
Kad vyksta į olimpiadą Kotryna sužinojo visiškai netikėtai, beveik prieš pat išvykstant. Mergina sako, kad tokia galimybe neįmanoma nesidžiaugti.
„Dėl plaukimo aukojame labai daug, dėl jo gyvename. Mano diena prasideda plaukimu ir juo užsibaigia. Važiuojame į stovyklas, beveik niekada nebūname namuose. Tad galima sakyti, kad aukojame viską“, – apie sunkų darbą tikslo link kalba plaukikė.
Kotryna prisipažįsta, kad tenka aukoti ir universiteto paskaitas: „Sunkių stovyklų metu nebelieka nei laiko, nei jėgų mokytis. O studijuoju todėl, kad vėliau galėčiau tapti trenere, toks mano tikslas.
Kai turiu laisvo laiko, skaitau psichologinę literatūrą ir stengiuosi praleisti laiko gamtoje. Į vakarėlius tikrai nevaikštau, nes neturiu nei noro, nei laiko, nei jėgų.“
Motyvacija
K. Teterevkova sako, kad labiausiai ją motyvuoja noras varžytis olimpiadoje.
„Na, mano pagrindinis tikslas – patekti į olimpiadą, link to visą laiką ir dirbau. Dabar, kai jau patekau, sudalyvausiu, atsikvėpsiu ir plauksiu link kitos olimpiados, kuri vyks Paryžiuje“, – šypsosi plaukikė.
Mergina teigia, kad motyvacijos prarasti negali, nes tai reikštų, kad turi atsisakyti plaukimo: „Jeigu atsisakyčiau plaukimo, nežinočiau kaip gyventi, tai mano asmenybės dalis.“
Į Japonija mergina atvyko liepos pradžioje, tad turėjo laiko priprasti prie valandų skirtumo: „Galima sakyti, kad jau adaptavomės, miego rėžimas susinormalizavo. Šiuo metu dar nesijaučia, kad esu atvykusi į olimpiadą, bet tikiu, kad kai jau rytoj nuvyksime į olimpinį kaimelį mus visus užlies olimpinė dvasia.“
