Dažniausiai jomis užsikrečiama nuo gyvūninio maisto. Paprastai šios ligos pasireiškia viduriavimu, vėmimu, tačiau gali būti ir sunkių pasekmių. Tai inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimas, sepsis, smegenų ar smegenų dangalų uždegimas ir net mirtis. Salmoneliozė, kampilobakteriozė, listeriozė, ešerichiozė, trichineliozė – dažniausiai per gyvūninį maistą plintančios užkrečiamosios ligos.
Salmonella enterica yra bakterija, sukelianti salmoneliozę. Maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, yra jautriausi bakterijoms. Vištų kiaušiniai, broilerių mėsa ir jų produktai, žaliavinis pienas, mėsa yra maisto produktai, kurie gali būti užteršti salmonelėmis, tačiau kitas maistas (vaisiai ar daržovės, daigai) taip pat gali turėti šių bakterijų.
Salmonelės plinta per nepakankamai karščiu apdorotą, kryžminiu būdu užterštą maistą, per sąlytį su sergančiais gyvūnais ar jų ekskrementais, po sąlyčio su namų augintiniais (ropliais, graužikais, paukščiais). Daugiau apie salmoneliozę skaitykite čia.
Listeriozė – gyvūnų ir žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes bakterijos. Pastaraisiais metais ši infekcija pripažinta svarbia visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių. Infekcija labai pavojinga nėščioms moterims, naujagimiams ir suaugusiems asmenis, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Patekusios į žmogaus organizmą bakterijos gali pakenkti daugeliui organų, todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Liga gali pasireikšti karščiavimu, raumenų skausmais, angina, akių junginės uždegimo požymiais, limfmazgių uždegimu, kartais vėmimu ar viduriavimu. Jei pakenkiama nervų sistema, liga pasireiškia stipriais galvos skausmais, sprando sustingimu, pusiausvyros sutrikimu, net traukuliais.
Nėščiosioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau dažniausiai gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi.
Inkubacinis ligos periodas gali tęstis nuo 3 iki 70 dienų, dažniausiai apie 3 savaites. Užsikrėtusiems naujagimiams listeriozės požymiai pasireiškia po 3-5 dienų. Daugiau apie listeriozę skaitykite čia.
Kampilobakteriozė yra viena dažniausių zoonozių Europoje. Daugelyje pasaulio šalių kampilobakterijų sukeltos infekcijos yra dažnesnės nei salmoneliozė ar šigeliozė.
Besivystančiose šalyse šių sukėlėjų sukelti viduriavimai yra dažniausi tarp mažų vaikų. Pastaraisiais metais ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse campylobacter infekcija turi didėjimo tendenciją, kurios priežastys nėra gerai žinomos. Kampilobakteriozė – per maistą plintanti zoonozė, kurią sukelia Campylobacter bakterijos. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po dviejų – penkių dienų po užsikrėtimo. Tačiau šis slaptasis ligos laikotarpis gali trukti nuo vienos iki dešimties dienų.
Liga paprastai pasireiškia viduriavimu (neretai su krauju), pilvo, galvos skausmais, pykinimu ir/ar vėmimu. Šie simptomai gali trukti nuo 3 iki 6 dienų.
Tačiau neretai liga gali prasidėti „apendicito priepuoliu“. Infekcijos dozė nemaža – 500-800 bakterijų. Bakterijos su išmatomis išskiriamos visą viduriavimo laiką. Jei ligonis negydomas antibakteriniais vaistais, jos gali būti išskiriamos 2 – 7 savaites. Ilgesnis bakterijų išskyrimas yra retas.
Mirštamumas yra labai retas ir infekcija labiau pavojinga mažiems vaikams, senyvo amžiaus asmenims ar suaugusiems, sergantiems kitomis ligomis, pavyzdžiui, AIDS. Daugiau apie šią ligą skaitykite čia.
Lietuvoje pagrindinis trichineliozės šaltinis yra infekuota trichinelėmis kiauliena ir dažniausiai privačiuose šeimyniniuose ūkiuose užaugintų kiaulių mėsa, kuri prieš vartojimą nebuvo tikrinta dėl trichineliozės. Tokie židiniai būna gana išplitę ir apima nemažą užsikrėtusių žmonių skaičių, nes dažnai, ypač prieš šventes, skerdiena padalinama giminėms, pavaišinami draugai ir kaimynai.
Žmonės šia helmintoze užsikrečia vartodami žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra cistų su trichinelių lervomis. Užsikrėtus, pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų. Tai priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia), patekusių lervų skaičiaus ir jų gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo infekcijai.
Liga pasireiškia įvairiais požymiais. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis (1–2 savaites po užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga. Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas.
Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti. Vaikams dažniau nei suaugusiesiems trichineliozės eiga būna lengva.
Enterohemoraginių (EHEC) Escherichia coli (E. coli) sukelta ešerichiozė pasireiškia viduriavimu neretai su krauju ar gleivėmis, karščiavimu, pilvą raižančiais skausmais. Priklausomai nuo sukėlėjo, liga gali komplikuotis hemolizinės uremijos sindromu (HUS) arba trombozine trombocitopenine purpura (TTP).
EHEC pagrindinis rezervuaras yra galvijai. Užsikrečiama dažniausiai vartojant užterštą maistą: žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą mėsą ir jos produktus bei nevirintą pieną. Infekcija gali plisti per užterštą geriamą bei atvirų vandens telkinių vandenį. Per buitinį sąlytį (žmogus žmogui) infekcija dažniausiai gali išplisti ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose. Užsikrėsti galima ir nuo tiesioginio sąlyčio su gyvūnu-sukėlėjų nešiotoju.
Enterohemoraginių E. Coli (EHEC) sukeltos diarėjos yra didelė vaikų sergamumo ir mirtingumo priežastis, ypatingai ekonomiškai besivystančiose šalyse. EHEC gaminamas stiprus citotoksinas vadinamas Shiga 1 ir Shiga 2 toksinais. Shiga 1 toksinas yra identiškas Shigella dysenteriae 1 padermės gaminamam toksinui. Neseniai šie toksinai buvo pavadinti verocitotoksinais 1 ir 2 arba Shiga panašūs toksinai I ir II.
ULAC duomenimis, praėjusiais metais (2018 m.) Lietuvoje buvo užregistruoti 794 susirgimai salmonelioze, 925 - kampilobakterioze, 20 – listerioze. Per paskutinius dešimt metų (2009-2018 m.) sergamumas salmonelioze Lietuvoje sumažėjo nuo 60 atv./100 tūkst. gyv. 2009 m. iki 28,3 atv. – 2018 m.
Sergamumas kampilobakterioze per paskutinį dešimtmetį mūsų šalyje didėja, tačiau analogiška tendencija yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Susirgimų listerioze atvejų skaičius svyravo nuo 5 (2009 m.) iki 20 – 2018 m.
