Konstatavę, kad šiuo metu viešumoje pasirodančios nerimo žinutės dėl omikron atmainos plitimo ir atskirų valstybių reagavimas griežtinant ribojimus nėra be pagrindo, portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, jog šiuo metu išties reikia būti pasiruošus viskam.
Tai, kad omikron plinta daug greičiau nei delta atmaina ir yra užkrečiamesnė, mokslininkams jau nekelia abejonių, tačiau lieka neaišku, ar infekcija daugiau žmonių paguldys į ligos patalą ir sukels sunkių pasekmių visai sveikatos sistemai.
Viltingos žinios, tačiau apsigauti nereikia
Dar prieš šventinį savaitgalį pasidalinęs pirmaisiais apibendrintais duomenimis apie omikron atmainos klinikinę eigą Pietų Afrikos Respublikoje LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas su optimizmu teigė, kad galbūt piktesnės infekcijos eigos tikėtis nereikia. Visgi jis įspėjo, kad kol kas tai labai pirminiai duomenys.
„Tai bene vienintelis dabar žinomas straipsnis, kuris jau yra panagrinėtas. Jis rodo, kad Pietų Afrikoje fiksuota lengvesnė ligos eiga, tai rodo, kad su omikronu yra mažesnė rizika būti hospitalizuotam nei su delta.
Tačiau tai tik pirmosios žinutės. Nes vis tik Afrika yra Afrika, neaišku, kaip viskas bus Šiaurės platumose. Taigi tos žinutės nenuteikia labai baisiai, yra viltį teikiančių ženklų. Bet į tai reikia žiūrėti atsargiai“, – komentavo jis.
Anot gydytojo infektologo prof. habil. dr. Vytauto Usonio, tai, kad omikron sukelta liga galėtų būti lengvesnė, kol kas yra norimas pozityvus signalas, bet ne objektyvus faktas.
„Išties labai norėtume, kad taip būtų, bet kol kas, ką matome iš Pietų Afrikos Respublikos, ten serga žymiai jaunesni žmonės, neskiepyti. Kitose šalyse irgi serga jaunesni žmonės. Ir dar prieš pat Kalėdas susirinkę ekspertai padarė išvadas, kad dar yra nepakankamai duomenų, kad tai galėtume teigti visuotinai.
Todėl ir „raudona lemputė“ nėra užgesinta, ypač turint omenyje kalėdinį laikotarpį, kaip visi yra išsiilgę nenuotolinio bendravimo, renginių ir t.t. Bet, taip, tokia tendencija yra, kaip kartu ir labai didelė viltis, kad tai būtų labiau užkrečiama forma, bet nesukelianti sunkios ligos“, – komentavo jis.
Atvejų pakilimo išvengti nepavyks
Virusologas prof. Saulius Čaplinskas taip pat teigė, kad kol kas nusiraminti per anksti, nes turimi prieštaringi duomenys.
„Atsiranda duomenų, kad ir gal vaikai labiau serga. Tai, kad omikron greičiau plinta, tai ir taip aišku. Bet nusiraminti ir pasakyti garantuotai, kad bus lengvesnė ligos forma, dar per anksti“, – pastebėjo jis.
Specialistas priminė, kad didesnis spaudimas sveikatos sistemai gali tekti jau vien dėl spartesnio atmainos plitimo.
„Bet kuriuo atveju po truputį atsiras daugiau duomenų“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Paklaustas, ar sausio mėnesį galime laukti naujo atvejų pakilimo, pašnekovas to neatmetė.
„Įvertinus viruso plitimo savybes, kaip jis pasikeitė, kaip, matome, plinta tose šalyse, kur atėjo anksčiau – toje pačioje Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, jau nekalbant apie Pietų Afriką, JAV ir panašiai, akivaizdu, kad ko gero, tai bus neišvengiama“, – konstatavo jis.
Kita vertus, kaip pastebėjo M. Stankūnas, pagal naujus atvejus lyderiaujančioje Danijoje mirčių skaičius kol kas neauga.
„Pagal užsikrėtimus Danija lyderiauja Europos Sąjungoje, bet pagal mirtis velkasi gale. Aišku, susideda keli dalykai – gal danai ir šiaip sveikesni, jų sistema geresnė, ir vakcinacijos kiti procentai. Tačiau gal ir pas mus iš pradžių atvejų bus daug, bet ligoninių nebus didesnis užimtumas, bus mažesnis mirčių skaičius nei dabar“, – svarstė jis.
Tačiau pašnekovas pažymėjo, kad bet kuriuo atveju reikia turėti planą pesimistinio scenarijaus atveju.
„Ir jei tas planas, ką darysime, kai bus blogai, nepasitvirtina, tai bus tik gerai. Bet daug blogiau būtų galvoti, kad viskas praeis lengvai ir vėliau viskas imtų griūti. Kaip sakau, nereikia nei labai gąsdintis, nei atsipalaiduoti.
Tiesiog yra atmaina, kuri nėra labai gera, nes matome, kad vakcinacijos apsauga gerokai sumažėjusi, taigi turime į ją žiūrėti labai rimtai. O jei ji lengvai praeis, nuo to visiems tik bus lengviau“, – pridūrė LSMU profesorius.
Didžiuliai skirtumai tarp Afrikos ir Europos šalių
Panašiai situaciją vertino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. Ji teigė, kad panikuoti tikrai nereikia, bet negalime į tai nekreipti dėmesio, žinant labai spartų, greitą šios atmainos plitimą.
Kartu gydytoja atkreipė dėmesį, kad vien pasiremti Pietų Afrikos duomenimis neišeina, mat reikia įvertinti tiek klimatinius, tiek demografinius šalių, regionų skirtumus.
„Duomenys iš Pietų Afrikos – taip, yra, bet yra didžiuliai skirtumai tarp jos ir Europos šalių. Ten dabar yra vasara, gyventojų demografinė sudėtis yra visiškai kita, vyresnių asmenų skaičius yra labai nedidelis, lyginant su Europos šalimis. Pasiskiepijimo procentas pas juos vėlgi yra mažesnis.
Bet pažiūrėjus į Lietuvą, jei omikronas įsisuktų į vyresnių asmenų grupę, pavyzdžiui, globos namus, kur gyvena vien vyresnio amžiaus asmenys, kurie yra labai imlūs, juo labiau jei nepaskiepyti, tai niekas negali pasakyti, kokie simptomai ir kokios išeitys bus“, – komentavo D. Razmuvienė.
Pažymėjusi, kad taip paprastai visko lyginti negalima, gydytoja priminė, kad realiai jau visa Europa yra „raudona“ nuo omikrono.
„Skiepijimo apimtys nėra pakankamos ir Europoje, ne tik Lietuvoje, žiūrint ir į vyresnio amžiaus žmonių procentą. Taigi šiandien dar nėra duomenų, kaip jis elgsis vyresnių neskiepytų ar kad ir skiepytų, žinant jų fiziologinius ypatumus, asmenų grupėje. Tai spręsti pagal dabar turimus duomenis, džiaugtis, kad dar nėra hospitalizuotų, neišeina. Tiesiog konstatuojame, kad atvejai ir simptomai yra lengvi, turint šios dienos informaciją. Kaip bus po to, nusiraminti negalime“, – konstatavo ji.
Epidemiologė pridūrė, kad nors kol kas situacija Lietuvos ligoninėse stabili, dar kol kas esama tame etape, kai liga užsikrečiama, o jau po kelių savaičių stebima, kiek ligos forma sunki. „Pirmiausia liga susargdina, po to būna komplikacijos, po poros savaičių prasideda hospitalizacijos, tada vėl po kokių poros savaičių prasideda liūdniausios išeitys.“
Ribojimai – ne be pagrindo
Anot D. Razmuvienės, tai, kad sukilęs nerimas nėra be pagrindo, patvirtina ir per Europą besiritančių sugriežtinimų banga.
„Jei pažiūrėsime į kitas Europos šalis, daugelis jų įsivedinėja labai griežtus reikalavimus. Štai dar vakar jų nebuvo, o šiandien – jau yra. Tie patys karantinai, renginių sustabdymai, Naujųjų metų renginiai, kavinės, įvedamas nuotolinis darbas, net mokyklose stabdomos pamokos ir panašiai.
Visa tai nėra be reikalo. Mes gyvename toje pačioje geografinėje platumoje ir reikia stebėti, kas pas mus ir kitur darosi, reaguoti kaip įmanoma greičiau, jei reanimacijos lovos pradėtų intensyviai pildytis. Kaip prognozuoja Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras, visur Europoje sausio viduryje jau dominuos omikronas“, – sakė NVSC specialistė.
Po didžiulį visuomenės pasipiktinimą sukėlusių koncertų, kai nemaža dalis žiūrovų akivaizdžiai buvo be kaukių, vis garsiau kyla klausimas, ar tokie renginiai šiuo metu apskritai turėtų vykti.
D. Razmuvienės manymu, adekvataus sąmoningumo tikrai pasigendama.
„Kitos šalys, pavyzdžiui, Portugalija, turinti labai aukštus skiepijimo rodiklius, kur ir žmonės labai sąmoningi, taiko ribojimus renginiams. Tai mums ir šiaip tikrai dažniau reikėtų pamatyti teisingą kaukių dėvėjimo, o dabar kai vyko tokie didžiuliai renginiai, koncertai su dešimtimis, šimtais tūkstančių klausytojų, be abejo, ten omikronas plito.
Tegul renginys bus ir lauke, bet kas gali įrodyti, kad jis lauke neplinta, kai žmogus yra prie žmogaus, emocija didelė? Tai kiekvienam žmogui reikėtų pagalvoti, kad jei renginio neįmanoma sustabdyti ar nenorima to padaryti, tai žmonės turėtų patys galvoti, ar turėtų ten lankytis“, – dėstė ji.
Baimės naratyvas nebeveikia
S. Čaplinskas pritarė, kad jei jau pasiekiama riba, kad sveikatos sistema gali perdegti, tai vien dėl to ir daromi vienokie ar kitokie ribojimai. Visgi jis akcentavo, kad ne mažiau svarbu nenustoti ieškoti būdų išaiškinti žmonėms, kodėl vienokios ar kitokios priemonės turi būti naudojamos.
„Svarbu žmonėms išaiškinti, kad turime rūpintis vienas kito sveikata. Ir čia nori nenori reikia išmokti gyventi šioje naujoje realybėje – kad ne vien tik ribojimai svarbūs, bet ir maksimaliai apsaugoti bendraujant vieni kitus ir save. Jei aišku, kad reikia kaukės, ji padeda, tai reikia to laikytis. O kaip matome prekybos centruose kaip neteisingai dėvi, nesupranta, kodėl turi tą daryti, bet pažiūrėkime, „X faktoriuje" visi žiūrovai sėdėjo su teisingai dėvimomis kaukėmis. Tai, reiškia, kai norime, tai galime.
Reikia ieškoti būdu, kaip išaiškinti, nes jei žmonės jų nedėvi koncerto metu, tai nedėvės ir kitur. Ir policininko nepastatyti prie kiekvieno. O baimės naratyvas, kaip visi suprantame, jau yra išsisėmęs. Jei pirmos bangos metu tai suveikė, dabar reikia ieškoti būdu, kaip išaiškinti. Jei žmogus nesupras kodėl, tai nieko ir nebus“, – konstatavo jis.
