„Netgi vaikystėje nebuvau tokia tradicinė mergiotė, nežaidžiau su lėlėmis. Užaugau kaime, lauke žaisdavau su berniukais, mašinėlėmis ir panašiai“, – šypsosi Modesta, jau beveik du dešimtmečius neįsivaizduojanti savo gyvenimo be automobilių.
Ji sako prisimenanti, kad mama turėjo vairuotojo pažymėjimą, šiek tiek mokėjo pasiremontuoti nedidelius gedimus, tačiau iš pradžių pati Modesta į šią sritį labai nesigilino. Viskas pasikeitė tada, kai ji pati išsilaikė teises ir su tuometiniu draugu pradėjo daugiau laiko leisti garaže:
„Realiai nuo to ir gimė mano gilesnis domėjimasis. Kai išsilaikiau teises, kiekvieną dieną praleisdavau už vairo, praktiškai iš mašinos neišlipdavau. Tada automatiškai pradėjau domėtis, susitvarkyti minimalius gedimus ir viskas taip išsirutuliojo.“
Į priešiškus komentarus nereaguoja
Modesta norėjo gilinti savo žinias ir taip nusprendė mokytis automechanikos. Ji sako, kad artimų draugų ratui toks moters noras nuostabos nesukėlė, mat visi žinojo, kad ją domina automobiliai.
„Gal tik mama iš pradžių klausė, kam to reikia, bet irgi nebuvo priešiškumo, kad aš tai sugalvojau. Kaip tik visi mane labai palaikė. Nuostabos buvo tada, kai atėjau į grupę, nes buvau vienintelė mergina. Bet paskui visi priprato ir nebuvo neigiamų reakcijų“, – pasakoja panevėžietė.
Tiesa, ji neslepia, kad tam tikrų sunkumų iškilo tada, kai reikėjo susirasti praktikos vietą:
„Šiaip ne taip susiradau, vienas servisas mane priėmė ją atlikti. Tačiau tas žmogus, kuriam buvau priskirta, pusę praktikos laiko manęs klausinėjo: „Ką tu čia sugalvojai? Kam tau to reikia? Susirask kokį turtingą vyrą ir sėdėk namie, ką čia dabar išsidirbinėji.“
Jis labai kritiškai į mane žiūrėjo, nebuvo patenkintas, kad tenka man viską aiškinti, rodyti ir mokyti. Bet į praktikos galą jau įgavau tą tokį pasitikėjimą, leisdavo ir pačiai ką nors padaryti.“
Modesta sako, kad galbūt dėl to, kad yra ramesnio būdo, niekada į panašias kalbas karštai nereaguodavo.
„Mane tas galbūt ir vesdavo į priekį, kad jei man sakydavo: „ne, ką tu čia išsidirbinėji“ ar kažką panašaus, aš kaip tik stengdavausi parodyti, kad yra ir gali būti kitaip. Tuo metu labai nereaguodavau, bet viduje sau išsikeliu tikslus, pasisakau, kad aš tau įrodysiu, kad yra kitaip. Tuo tikslu ir bandau eiti pirmyn“, – kalba pašnekovė.
Apie vairavimo instruktorės darbą galvojo kurį laiką
Vis dėlto automechanikės specialybę įgijusi Modesta taip ir nepradėjo dirbti autoservise, o įgytos žinios šiandien labiausiai pasitarnauja tvarkant savo automobilius:
„Kaip mergina vis tiek esu silpnesnė, galiu neatsukti ko nors, kažko nepakelti – jėgų vis tiek yra mažiau. Nebenorėjau dirbti servise.“
Tačiau netrukus pašnekovė realizavo jau kurį laiką galvoje kirbėjusią idėją tapti vairavimo instruktore.
„Tuo darbu aš buvau susidomėjusi dar tada, kai pati mokiausi vairuoti. Klausinėjau savo instruktoriaus, ką reikia pabaigti ir turėti, kad būtų galima čia dirbti, koks tas darbas yra ir panašiai.
Reikėjo bent 3 metų vairavimo stažo, turėti aukštąjį išsilavinimą, pabaigti specialius kursus, bet kažkur giliai stalčiukyje buvau pasidėjusi tą tikslą. Man realiai patinka perteikti žinias, kurias turiu pati, mane traukė tas darbas“, – dalijasi Modesta.
Tiesa, ji pripažįsta, kad tai, kaip ji įsivaizdavo šį darbą, ir koks jis yra iš tiesų, skiriasi kaip diena ir naktis.
„Supratau, koks tas darbas yra sunkus ir kiek reikalauja jėgų, kantrybės... Bet man viską atperka mokinių padėka arba matomi rezultatai, kad sugebėjai jį išmokyti vairuoti“, – šiltai kalba adrenalino mėgėja.
Iš mokinių sulaukia įvairių reakcijų
Panevėžietė pasakoja, kad reakcijų, kai mokiniai išvysta instruktorę moterį, tikrai būna visokių, o daugelis dažniausiai dėl to labai nustemba. Kai kurios merginos ir nuoširdžiai apsidžiaugia pamačiusios Modestą, mat ne viena yra girdėjusi atsiliepimų, kad vyrai įprastai būna griežtesni.
Vis dėlto pašnekovė prisimena ir vieną patirtį, kai mergina itin nenorėjo, kad ją mokytų moteris:
„Yra buvę ir priešiškų pastebėjimų, nusiteikimų prieš, galbūt dėl kažkokių stereotipų. Buvo toks įvykis, kad, kai mergina sužinojo, kad ją mokys moteris, jis pasakė: „ne, aš nevažiuosiu“ ir pareikalavo instruktoriaus vyro.
Aišku, tokioje situacijoje iš pradžių pasimeti, bet paskui bandai paaiškinti, kad nesvarbu, kas moko – moteris ar vyras, mes mokome taip pat“, – sako Modesta.
Tuo metu kai kurie vaikinai taip pat neslepia kreivų žvilgsnių dėl to, kad juos mokys moteris:
„Buvo tokių variantų, kai, pavyzdžiui, sakydavo: „ką tu čia man aiškini? Praleisk mane per egzaminą, aš pasiimu teises ir dumsiu iš Lietuvos“. Tikrai reaguoja labai įvairiai. Aišku, laikui bėgant daugelis apsipranta, jiems viskas tinka, patinka ir viskas būna gerai.“
Modesta sako, kad iš mokinių dažniausiai girdi, kad ji viską aiškina labai ramiai, tačiau ji pati mano, kad kartu yra ir pakankamai griežta:
„Stengiuosi sukurti tokią atmosferą, kad mokinys atsipalaiduotų, tikrai nėra taip, kad aiškinčiau pakeltu tonu, bet ir nenoriu, kad labai nuklystumėm nuo temų – noriu viską paaiškinti teisingai, kad mokytumėmės tikslingai.“
Save atrado automobilių lenktynėse
Nors šis darbas Modestai ir teikia daug teigiamų emocijų, ji neslepia – pagrindinis jos tikslas yra automobilių sportas. Prieš kelerius metus ji pirmą kartą sudalyvavo lenktynėse ir nuo tada ši veikla tapo neatsiejama jos gyvenimo dalis.
„Anksčiau būdavau lenktynių žiūrovė, bet niekada nedrįsdavau pati važiuoti. Aišku, kažkur svajodavau, kaip aš labai norėčiau ko nors pasiekti šitoje sferoje.
Gavosi taip, kad mane draugai, kurie patys dalyvauja, stumtelėjo sakydami – „pabandysi, sužinosi ir pamatysi.“ Taip ir pravažiavau pirmą kartą, „užsikabinau“, pradėjau dairytis varžybų ir į jas važiuoti“, – pasakoja panevėžietė, jau ne kartą lipusi ant nugalėtojų pakylos ir į viršų kėlusi taures.
Ją lenktyniavimo subtilybių iš pradžių mokė draugai, kurie turėjo daugiau patirties, tačiau, bėgant laikui, Modesta pati sau tarsi tapo trenere.
„Aš pradėjau save analizuoti – kokias klaidas darau, ką turėčiau pakeisti, kad pagerinčiau laiką ir panašiai. Stengiuosi filmuotis savo važiavimus ir po to juos peržiūrėti, suprasti, ką darau blogai.
Žinoma, man labai padeda artimų draugų rato, kurį daugiausiai sudaro vaikinai, palaikymas ir patarimai, kurie man yra svarbiausi, esu jiems tikrai dėkinga. Žinau savo tikslą, bandau jo siekti ir, jei kas nors man sako: „ką tu čia darai?“, aš stengiuosi nuo to atsiriboti“, – pabrėžia ji.
Turi nemažai tikslų
Ji nurodo, kad vis tik labiausiai jai patinka lenktyniavimas ant ledo, mat tai teikia didžiausią adrenaliną:
„Kartą teko pasivaržyti ant ledo ir man tai labai patiko, paliko didelį įspūdį. Man žiauriai smagu, nes ten išsikrauni ir tai yra kaip naujas hobis.
Teko turėti nuo to priverstinę, daugiau nei metų pertrauką, nes nebegalėjau dalyvauti su savo automobiliu, dirbau per du darbus, tai stigo ir laiko, bet dabar neseniai vėl pradėjau važiuoti ir išsikėliau sau naujų tikslų.“
Panevėžietė ateityje tikisi automobilių sporte pasiekti dar geresnių rezultatų, o galbūt kada nors ateityje užsiimti ir šonaslydžiu, geriau žinomu kaip „driftas“. Taip pat moteris pagalvoja ir apie naujų vairavimo kategorijų teisių laikymąsi.
„Labai norėčiau pamėginti vairuoti sunkvežimį, bet tai bus ateityje, dar nežinau tolimoje ar artimoje. Šiuo metu artimiausias noras yra išsilaikyti motociklo teises.
O daugiau visi mano tikslai yra susiję su autosportu – dabar noriu išmokti vairuoti galu varomais ratais, man tai yra iššūkis, pamokos prasideda nuo nulio“, – šypsosi Modesta.
