21-erių Karolinos Stakevičiūtės iš Kauno aistra – automobiliai. Naujienų portalui tv3.lt ji sutiko papasakoti apie tai, kaip sekasi dirbti autoservise ir su kokiomis situacijomis teko susidurti.
Jos susidomėjimas automobiliais pasireiškė jau vaikystėje. Kai kitos mergaitės rinkosi lėles, ji verčiau rinkdavosi elektrines mašinėles arba jų modeliukus.
„Dažnai taupydavau pinigus ir prašydavau tėvų, kad nuvežtų nusipirkti norimo naujo modeliuko.
Visada išprašydavau tėvų, kad leistų pasėdėti ant kelių prie vairo, nes pedalų su kojomis dar nepasiekdavau. Tai, manau, galiu sakyti, kad vairuoti panorau gana anksti“, – šypteli ji.
Svajojo apie mediciną
Nors automobiliai jai ir patiko, Karolina iš pradžių savo gyvenimo su jais sieti negalvojo. Ilgą laiką moteris svajojo studijuoti mediciną, tačiau sėdėdama mokyklos suole suprato, kad vis dėlto to nenori visai.
„Beveik paskutinę minutę apsisprendžiau, kad noriu dirbti su technika. Taip į savo pasirinkimus studijuoti įtraukiau automechaniką“, – apie savo pasirinkimą pasakoja ji.
Iš pradžių jos tėvai nebuvo labai džiaugsmingai dėl to nusiteikę, nes jiems atrodė, kad ši profesija merginai netinka ir net bandė dukrą atkalbėti. Tačiau vėliau pamatę, kad Karolinai darbe sekasi, tėvai labai džiaugėsi dukros pasirinkimu, nes juk vaikų laimė yra svarbiausia.
„Mokiausi Kauno Technikos Kolegijoje, ten gavau bakalauro laipsnį, baigiau automobilių techninio eksploatavimo studijas. Studijuojant nebuvau vienintelė mergina, be manęs buvo dar kelios.
Bendrakursiai reagavo labai draugiškai, jei ko nors nesuprasdavau arba būdavo sunku mielai padėdavo. Dėstytojai taip pat buvo puikūs, jiems buvo džiugu, kad tokią specialybę renkasi ne tik vyrai, bet ir moterys“, – sako ji.
Klientai ne visada reaguoja teigiamai
Studijų metu ieškant praktikos vietos autoservisuose Karolina susidūrė su nemenku iššūkiu, nes niekas nenorėjo priimti. Sunku buvo ir su darbo paieškomis, tačiau čia priežastis visiškai kita.
„Darbo patirties, kurią įgavome kolegijoje, tikrai yra per mažai. Todėl ieškantis darbo, tai buvo didelis minusas, nes darbdaviai nori gauti darbuotoją su nemažos patirties bagažu. Taip pat, manau, darbdaviai šiek tiek bijo samdyti moterį, nes žino, kad mūsų fizinės galimybės yra silpnesnės, nei vyrų“, – mąsto Karolina.
Moteris pasakoja, kad kol kas yra susidūrusi tik su viena situacija, kai savo darbą teko perleisti kolegai vyrui, nes jai buvo per sunku.
Tą kartą ji montavo mikroautobuso padangas ir jos Karolinai buvo tiesiog per sunkios.
„Nukritau bandant jas pakelti ir užsidėti ant montavimo staklių, tačiau, kaip keista, niekas nesijuokė, mielai perėmė mano darbą, o aš ėmiausi kito. Apskritai, tai yra daug fizinės jėgos reikalaujantis darbas, kartais net vyrams tenka pavargti norint atsukti varžtus ar nuimti tam tikras detales“, – sako ji.
Į autoservisą atvykę klientai ir pamatę ten dirbančią Karoliną, pasak jos, reaguoja labai įvairiai.
„Pirmiausiai, ne visi yra teigiamai nusiteikę. Tokios reakcijos dažniausiai sulaukiu iš vyresnio amžiaus žmonių, manau, kad jie vis dar galvoja, kad moters vieta tik virtuvėje ir su vaikais.
Kitiems tiesiog įdomu stebėti, nes retai sutiksi moterį dirbančią su automobilių remontu. O tretiems visai nėra svarbu nei, kad aš moteris, nei, kad remontuoju automobilius, svarbiausia rezultatas“, – šypsosi ji.
Didžiausia svajonė
Šiuo metu variklių remonto specializaciją pasirinkusi Karolina yra motinystės atostogose ir augina sūnelį.
„Šiuo metu mano didžiausias pomėgis yra būti mama, tačiau labai laukiu, kada vėl galėsiu grįžti į darbus“, – juokiasi moteris.
Kol kas Karolina sako, kad turi tik vieną didelę ir sunkiai įgyvendinamą svajonę. Ir ji – sudalyvauti automobilių lenktynėse „NASCAR“.
Tačiau šalia jos yra ir kitos, realesnės svajonės, kaip sako pati moteris – sudalyvauti viename iš Lietuvoje vykstančių ralių ir kada nors atidaryti nuosavą automobilių servisą.
