Lėlių namelį Kristina pagamino prieš penkis metus savo pirmagimei Nellai, kuriai šiuo metu aštuoneri. Tačiau šio žaislo mergaitė napamiršo iki šiol, o kartu su ja žaisti prisijungia jau ir antroji Kristinos atžala, dviejų su puse metukų Milla.
Moteris pasakoja, kad net ir po kelerių metų lėlių namelio tobulinimo darbai vis tęsiasi, o paskutinis dukrų prašymas buvo, kad prie namelio atsirastų baseinas ir garažas, kuriame jos galėtų laikyti žaislines mašinėles.
Su šeima – aplink pasaulį
Kristina su šeima jau dešimtmetį keliauja po įvairias pasaulio šalis paskui savo vyrą, kuris dirba kruizinių laivų versle. Pora susipažino Lietuvoje. Iš Šakių rajono kilusi moteris jau gyveno Pietų Korėjoje, Suomijoje, Vokietijoje bei JAV, Majamyje. Šią vasarą iš JAV šeima sugrįžo gyventi į Suomiją, iš kur ir yra kilęs Kristinos vyras. Moteris šiuo metu rūpinasi mergaitėmis, tačiau viliasi, kad šeimai įsitvirtinus, galės susirasti pastovų darbą.
„Gal dabar jau apsistosime kuriam laikui, užtenka keliauti, – juokiasi moteris. – Nelabai įmanoma susirasti darbą, kai vienoje šalyje praleidžiame tik metus. Dabar jau gal kai apsistosime, mažoji pradės eiti į darželį, pradėsiu galvoti apie rimtesnę veiklą“, – pasakoja moteris.
Lėlių namelį moteris sumeistravo, kai su vyru ir pirmąją dukrele Nella gyveno Vokietijoje. Moteris pasakoja, kad dukra taip norėjo lėlių namelio, kad apie jį pradėjo kalbėti net per miegus.
„Kai Nella ūgtelėjo, pradėjo prašyti to lėlių namelio kiekvieną dieną, net po kelis kartus. Ir net per miegus, – juokiasi Kristina. – Tada su vyru galvojome, kad dažnai vaikams keičiasi norai, tai gal praeis. Ir tų žaislų buvo pilni kambariai, bet ji labai atkakliai norėjo to namelio, todėl nusprendėme nupirkti“, – pasakoja ji.
Nusprendė lėlių namelį pagaminti pati
Tačiau pradėjusi ieškoti lėlių namelių, moteris nusprendė, kad pati gali pigiau pagaminti ne ką prastesnį namelį, o, be to, rankų darbo žaislas bus mielesnis širdžiai.
„Iš pradžių žiūrėjau parduotuvėse, neradau nieko įdomaus. Internete radau plastikinius, nelabai man jie patinka, tai atmečiau. Žiūrėjau tik į medinius, bet, kiek radau, tokie įdomesni kainavo 200 eurų ir daugiau. Kažkaip pasirodė labai brangu. Ir taip bežiūrinėjant sakau vyrui: „Žinai, galėčiau ir aš kažką panašaus padaryti.“ Ir jis iškart sutiko, nė kiek nesuabejojo.
Kitą dieną nuvažiavome į statybinių prekių parduotuvę, nusipirkome visas reikalingas medžiagas, įrankius, nes visiškai nieko namie neturėjau. Prireikė faneros lapų, medinių pagaliukų, įrankių, tokių kaip pjūklai, grąžtai, vinys, varžteliai. Interjerui naudojome tai, ką turėjome namuose. Mėgstu užsiimti rankdarbiais, tai turėjau pilnus stalčius visokių likučių, tai viską panaudojome, ką turėjome.
Vyras buvo dviem savaitėms išvažiavęs į komandiruotę, tad mes su mergaite likome dviese namuose ir ėmėmės darbo“, – pasakoja auksarankė mama.
Pagamino ne tik namelį, bet ir baldus
Nusprendusi statyti namelį, moteris pasidomėjo, kiek ir kokių priemonių reikės, pasidarė brėžinį, o vėliau, kaip pati sako, viskas ėjosi savaime:
„Važiuojant į parduotuvę pasibraižiau ant popieriaus mini brėžinuką, kokio maždaug dydžio, aukščio, pločio turėtų būti kambariai, nes dukrytė turėjo labai daug mažų lėlyčių, tai dariau pagal tas lėlytes, kad jos tilptų į namelį. Dar pasižiūrėjau internete, kokie būna tie pagaminti nameliai, kad maždaug matmenis atitaikyčiau, kad nebūtų nei per didelis, nei per mažas.
Pasibraižiau, pasiskaičiavau, kiek reiks faneros, ir tada viskas buvo kuriama proceso metu: pastačiau sienas, tada žiūriu, kad reikia turėklų laiptams ir aplink balkoną. Tada prasidėjo ir baldų gamyba, sienų klijavimas.“
Auksarankė mama pati pagamino ne tik namelį, bet ir visus reikalingus baldus. O visai neseniai patobulino ir namelio vonią, kuriai, kaip sako pašnekovė, jau reikėjo remonto.
„Tik keli baldai pirkti, kėdutės balkone iš tikrųjų buvo toks įrankis, skirtas pasidėti mobiliam telefonui, nupirkome jį vokiškoje parduotuvėje, kurioje viskas po eurą, ir pritaikėme. Kadangi viską dariau iš to, ką turėjau namuose, tai vonią gaminau iš kepimo folijos, apklijavau mažais popieriukais ir nudažiau.
Rankenėles ir čiaupą padariau iš karoliukų. Bet mūsų vonia truputį nukentėjo, plytelės atšoko, nes mažoji dukrelė nulaužė rankenėles. Kaip tik neseniai padarėme vonios remontą: pagaminau naujus vonios baldus, šįkart gaminome iš modelino, lipdėme, džiovinome, dažėme, dabar jau yra ir dušas prie vonios primontuotas ir rankenėlės sukiojasi. Dabar jau Milla nenulauš, net jei pabandys pasukioti“, – sako Kristina.
Iš kalėdinių lempučių įrengė apšvietimą
Įrengusi namelį, Kristina pastebėjo, kad dukrai atsistojus prie namelio, užsidengdavo dienos šviesa, todėl nusprendė įrengti apšvietimą ir namelis sužibo naujomis spalvomis:
„Iš pradžių net neturėjau tokios minties daryti kažkokį apšvietimą, bet kai viskas buvo įrengta, dukra pradėjo žaisti, atsistojo prie namelio ir pamačiau, kad to namelio viduje taip tamsu, nepatogu, reikia šviesos kambariuose.
Prisiminiau, kad turiu nuo kalėdinės eglutės likusių lempučių su baterijomis, nes labai nenorėjau su kištukais į rozetę, kad būdama dar maža, dukra nesugalvotų, ką nors kitą įkišti. Vėl visus baldus teko išimti, išgręžiau skyles sienoje ir iš kitos namelio pusės sukaišiojau tas lemputes.
O visą tą jungiklį paslėpiau po stogu, nes namelio stogas atsidaro, ten tokia kaip palėpė, skirta sandėliuoti visiems daiktams, kurių dukra nenaudoja.“
Darbus užbaigė per dvi savaites
Kristina pasakoja, kad kantrybės ir laiko šiam darbui prireikė tikrai nemažai. Tačiau ši veikla taip įtraukė, kad prie namelio statybų moteris praleisdavo visą dieną ir po dviejų savaičių projektas jau buvo baigtas.
„Kadangi vyro nebuvo namuose, tai mes taip nuo ryto iki vakaro su dukra ir sėdėdavome, o kai ji nueidavo miegoti, aš ir naktimis dirbau. Pasižiūriu, kad jau 3 valanda ryto, reikia eiti pamiegoti. Labai įtraukė“, – juokiasi moteris.
Ji pasakoja, kad dukrelė Nella ne tik pasakydavo, kokia turėtų būti sienų ar baldų spalva, bet ir padėdavo mamai statybose. Moteris džiaugiasi, kad dukrai taip patiko namelis, kad ji nepamiršta jo iki šiol, o į žaidimą įtraukia ir mažąją sesutę Millą.
„Ji visą laiką dalyvavo gaminimo procese, matė kaip aš dirbu ir man padėjo: padavinėjo vinis, jei varžtukai išsilakstydavo ant grindų, tai surinkdavo ir paduodavo man. Kai jau tik pamatė, kad sienos sustatytos, atsinešė lėlytes ir jau žaidžia, dar niekas neįrengta, tik sienos, bet jai jau gerai, – dukros reakciją prisimena Kristina. – O kai viskas buvo baigta, nereikėjo jokių žodžių, ji žaisdavo valandų valandas. Ir žaidžia iki dabar. Prisijungia ir mažoji, jos ten čiauška, šneka, sėdi ir sėdi prie to namelio“, – šypsosi auksarankė mama.
Namelis atsiėjo nepigiai
Anot moters, sunkiausia buvo pagaminti laiptus ir turėklus, kuriuos ji išpjaustė su šveicarišku peiliuku iš smulkių pagaliukų. Paklausta, ar dažnai naudoja tokius įrankius kaip plaktukas ir pjūklas, moteris tikina, kad jai remonto darbai nesvetimi, todėl sunku nebuvo.
„Užaugau kaime, todėl automatiškai išmokau tokius dalykus, nes vis reikdavo kažką paremontuoti namuose. Žinau, kaip naudotis tokiais įrankiais, bet jokių staliaus darbų nesimokiau“, – šypsosi auksarankė mama.
Moteris paskaičiavo, kad namelis atsiėjo nepigiai, tačiau, pasak jos, namuose turint reikalingų medžiagų galima prasisukti pigiau ir pradžiuginti vaikus savo rankų darbo žaislais.
„Galbūt nupirkti būtų buvę pigiau. Jeigu taip atmetus įrankius, gal ir pigiau išėjo, nes man reikėjo pirkti ir įrankius, net plaktuko namie neturėjau. O jeigu žmonės po remontų turi visokių detalių, likusių lentų ir panašiai, tai visai pigiai pasidarytų.“
Sulaukė pagyrų ir palaikymo
Visai neseniai moteris įkėlė lėlių namelio nuotrauką į socialinių tinklų grupę, kurioje žmonės dalijasi savo rankdarbiais, išradingai pakeistais baldais, daiktais ar namų interjeru. Po savo įrašu Kristina sulaukė tūkstančio reakcijų ir komentarų, žmonės gyrė moterį už jos kruopštumą ir skatino pradėti prekiauti tokiais nameliais.
Moteris neslepia, kad sulaukusi tiek daug palaikymo ir matydama, kad net ir po kelerių metų namelis vis dar išlieka dukros mėgstamiausias žaislas, ji rimtai pradeda svarstyti apie šį pasiūlymą.
„Iš pradžių nepatikėjau, nuoširdžiai sakau, visiškai nesitikėjau sulaukti tiek dėmesio. Po visų šių komentarų ir įvertinimų, paskatinimo žodžių „daryk“, „nesustok“, galvoje sukasi mintis gaminti ir pardavinėti.
Pastebėjau, kad parduotuvėse trūksta įvairių baldų lėlytėms. Kai pastačiau namelį, gaminau laikinus baldus iš kartono, bet kažkaip jie vis dar gyvena. Tačiau visada parduotuvėse ieškojau kokių nors gražių baldų į namelį, bet sunku rasti kažką tokio gražesnio arba reikia ieškoti specialiose parduotuvėse, kuriose už žaislinę kėdutę sumokėsi 100 eurų.
Kol kas vis dar gyvename laikinoje vietoje, ieškomės savų namų, todėl būtų sunku užsiimti kažkokia gamyba, kai nėra kur tą daryti. Ant virtuvės stalo nelabai ką prigaminsi. Reikia vietos, vis tiek medis, medžio drožlės, dulkės.
Kai gaminome namelį, dienos metu fanerą pjaustydavau balkone, o vakarais persikeldavau į svetainę. Kilimai buvo suvynioti, viskas laikraščiais apdangstyta, tas dvi savaites buvo tikras bardakas. Visur išmėtyti daiktai, lentos, dulkės, įrankiai. Pabaigus statyti namelį, beveik reikėjo atstatyti namus“, – juokiasi Kristina.
