Todėl kai jai vieną dieną prasidėjo stiprūs skausmai, kuriuos ji palaikė sunkiomis mėnesinėmis, greitąja pagalba ji buvo išvežta į ligoninę. 23–ejų metų amžiaus moteris iš Jungtinės Karalystės tuomet išsiaiškino, kad yra 41 savaitę nėščia ir kad netrukus pagimdys kūdikį. Sūnų Theo ji pagimdė po skubiai atliktos Cezario pjūvio operacijos, pranešama dailystar.co.uk.
Kavinėje dirbančios mamos vaikas yra sveikas, sveria 3,57 kg, o praėjus septyniems mėnesiams nuo netikėto gimdymo ji be jo nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Jauna mama pasakojo:
„Mėnesinės man nedingo, viskas buvo normalu, nepastebėjau nieko neįprasto. Buvau priaugusi truputį svorio, bet maniau, kad tai po Kalėdų, ir tikrai nė nebuvo atėjusi mintis, kad gal esu nėščia. Keletą kilogramų buvau priaugusi ant sėdmenų ir šlaunų, todėl tikrai galvojau, kad tai nuo šokoladų per šventinį laikotarpį. Man nebuvo jokių įprastų nėštumo simptomų, jokių keistų užgaidų, pykinimo ar vėmimo.“
Taigi, jokių nėštumo ženklų Holly nepastebėjo tol, kol nepradėjo gimdyti. Ji prisimena:
„Man pradėjo skaudėti, bet kaip tik turėjo prasidėti mėnesinės, todėl galvojau, kad tai – įprasti skausmai ir tiesiog išgėriau paracetamolio. Bet jis nepadėjo ir skausmas tik stiprėjo. Pabudau 5 valandą ryto su nežmoniškais skausmais, nuėjau į tualetą ir nebegalėjau atsistoti, skausmas buvo siaubingas.
Kai atvažiavau į ligoninę, manęs gydytojai klausė apie mėnesines, bet sakė, kad man greičiausiai susikaupė per daug skysčių. Jie mane apžiūrėjo ir tada pasakė, kad pajuto kažką keisto, o tada padarė ultragarso tyrimą ir pastebėjo kūdikį. Kai atėjo ginekologas ir pasakė, kad laukiuosi, buvau apstulbusi, iš pradžių negalėjau jo žodžiais patikėti.
Nuo to momento man viskas susiliejo – negalėjau patikėti tuo, kas vyksta, visi aplink lakstė, o aš tiesiog drebėjau ir buvau labai išsigandusi, atrodė, kad tuoj nualpsiu. Kai gimė kūdikis ir gydytojai perdavė jį laikyti mano mamai, tada viską iki galo suvokiau.
Apsiašarojau ir sakiau, kad nesu tam pasiruošusi, kad būsiu vieniša mama, kad nežinau, ar sugebėsiu. Nebuvo to akimirksniu atsirandančio ryšio su kūdikiu, koks būna tada, kai vaiką planuoji ir jo lauki, bet sau pasakiau, kad man reikia priimti situaciją ir rūpintis šiuo kūdikiu.“
Laimei, kūdikis gimė sveikas ir Holly greitai rado su juo ryšį, kelias dienas kartu praleidusi ligoninėje. Ji tęsia pasakojimą: „Žinojau, kad vieną dieną norėsiu turėti vaikų, bet vėliau, kai būsiu vyresnė ir turėsiu laimingus ir sveikus santykius. Man tada buvo 22–eji ir aš nežinojau, kad laukiuosi, todėl rūkiau ir kas savaitgalį su draugais vartodavau alkoholį. „Costa“ kavinėje, kurioje dirbu, turėjau rytines pamainas nuo 5 valandos ryto – prieš atidarydama kavinę jau būdavau išgėrusi keturis puodelius kavos, o tada per dieną jų išgerdavau dar dvi ar tris.
Viso to nebūčiau dariusi, jei būčiau žinojusi, bet, laimei, Theo gimė visiškai sveikas. Buvo daug emocijų ir streso, bet taip pat nuostabu žiūrėti, kaip jis auga ir kaip mūsų ryšys su kiekviena diena darosi vis gilesnis – dabar už jokius pinigus nieko nekeisčiau.“
Vieniša mama susisiekė su savo buvusiu vaikinu ir jam pranešė naujienas – pora sutarė likti draugais ir kartu auginti netikėtai gimusį sūnų.
Holly sako: „Pirmas kelias savaites niekam nieko nepasakojau, kol pati nesuvirškinau situacijos, bet kai nusprendžiau žmonėms apie tai pasakyti, visi mane labai palaikė, draugai ateina pas mane su sauskelnėmis Theo, su drabužėliais ir visokiais kitokiais daiktais.
Mano mama man labai padeda, ji labai greitai paruošė viską mūsų atvykimui namo ir mane mokė ir rodė, kaip viską daryti. Labai greitai pajutau, kaip jį įsimyliu, nes jis visada toks laimingas ir patenkintas. Paimu jį ant rankų ir jis iškart pradeda šypsotis, tada supratau, kad gal šitas vaikas yra būtent tai, ko man reikėjo. Dabar esu tokia laiminga, kad jokio kitokio gyvenimo net neįsivaizduoju.“