Nacionalinio vėžio instituto atstovai patikina, kad krūties vėžio diagnozė nėra priežastis nutraukti nėštumą.
Dviejų vaikų mama Ana – vienas sėkmingų pavyzdžių, kuris gali suteikti vilties kitoms moterims, kad krūties vėžio diagnozė ir nėštumas yra suderinama. Anai krūties vėžio diagnozė buvo nustatyta 22-ąją nėštumo savaitę. Jai nėštumo metu buvo atlikta operacija, o gimus sveikam kūdikiui, dabar jai yra tęsiamas gydymas.
Ana pasakoja, kad ji pati 22-ąją nėštumo savaitę aptiko nedidelį darinį savo krūtyje. Medikams atlikus krūtų echoskopiją, ši parodė, kad darinys nėra fibroma ar lipoma (gerybiniai navikai). Gydytoja Anai patarė darinį stebėti ir sugrįžti pas medikus, jeigu darinys didės.
Tačiau moteris nieko nelaukė ir pati kreipėsi į Nacionalinį vėžio institutą, kuriame jai dar kartą buvo atlikta echoskopija bei paimta biopsija. Anai buvo diagnozuota labai agresyvi pirma krūties vėžio stadija.
„Galvojau, kad tai pabaiga“
„Patekusi į komisiją, aš išgirdau gydytojų žodžius, kad greičiausiai teks nutraukti nėštumą. Tačiau taip pat buvo aptartas gydymas ir kiti galimi variantai.
Kol laukiau antro konsiliumo, jausmai buvo patys blogiausi. Atvirai kalbant, galvojau, kad tai pabaiga man ir mano vaikui. Galvoje piešėsi juodžiausias scenarijus“, – prisimena moteris ir sako, kad tuo laukimo laikotarpiu ji netgi negalėjo ramiai miegoti.
„Tas laikas buvo bemiegės naktys su telefonu rankoje, skaičiau internete gydymo variantus ir labai domėjausi tokiais atvejais kaip mano, kai nėštumo metu būna diagnozuojamas krūties vėžys.“
Po antrojo gydytojų konsiliumo buvo aišku, kad Anai nutraukti nėštumo nereikės ir ji susilauks vaikelio. Medikai nusprendė, kad moteris gali gimdyti pati, todėl nedelsiant ėmė dėlioti medikamentinio gydymo planą.
Gimdymą prisimena kaip sapną
Anai nėštumo metu buvo atlikta chirurginė operacija bei trys chemoterapijos kursai. Po mėnesio ji pagimdė, o dar po dviejų savaičių pacientei buvo pratęstas medikamentinis vėžio gydymas, kurį patys pacientai vadina „raudona chemija“.
„Viso gimdymo metu ir po jo jaučiausi tarsi sapnuočiau. Į gimdyklą atvažiavau be plaukų, po chemijos buvau jų netekusi. Galite įsivaizduoti tą vaizdą, man jis buvo mažai realus. Iš tikrųjų visiškai netikėjau, kad gimdymas bus sėkmingas, galvojau, kad vėl kažkas atsitiks. Aš pagimdžiau pati, greitai ir ji gimė sveika. Dabar jai devyni mėnesiai, ji auga puikiai ir yra sveikas, ramus vaikas“, – džiaugsmo neslepia Ana.
Anos gydymas vis dar tęsiasi, o ji aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose vykstančiose diskusijose. Noriai dalijasi savo istorija ir su kitomis moterimis, kurios atsidūrė panašioje situacijose.
„Nėštumas ir krūties vėžys, šie du dalykai yra suderinami, svarbu nepanikuoti ir laiku kreiptis į gydytojus. Krūtis reikia prižiūrėti, tikrintis ir tikrai nelaukti to amžiaus, kuris skirtas profilaktinėms programoms. Mano supratimu, tikrintis reikia vos sulaukus aštuoniolikos metų“, – savo žinią kitoms moterims siunčia Ana.
Nėščiosios krūties vėžiu serga rečiau nei vyrai
Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko būtent Anai atliko operaciją. Profesorius patikina, kad krūties vėžys nėštumo metu nėra toks dažnas, tačiau apie jį kalbama rečiau, taip pat kaip ir apie šiuo vėžiu sergančius vyrus. Mat krūties vėžiu gali sirgti ir vyriškoji lytis.
„Vilniaus regione kasmet registruojama 10 tūkst. gimdymų, krūties vėžys, pasitaikantis nėščiosioms, svyruoja nuo 1 iki 3 atvejų per metus. Trijų metų bėgyje turėjome šešias tokias pacientes“, – vardija jis.
Profesoriaus V. Ostapenko teigimu, svarbu suvokti, kad tai nėra dramatiška situacija, o Lietuvos medikai siekia profesionaliai atlikti savo darbą. Viskas priklauso nuo ligos stadijos ir jos agresyvumo. Taip pat jis priduria, kad Lietuvoje krūties vėžys nėščiosioms rečiau diagnozuojamas nei vyrams. Tuo metu Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje pastebima, kad gimdančių moterų amžius sparčiai didėja:
„Kalbant apie nėščiųjų amžių, aiškiai matome, kad jis didėja. Jeigu prieš dvidešimt metų Lietuvoje galėjome sakyti, kad vidurkis yra 21–22 metai, tai dabar jis siekia 30 metų. Amerikoje pirmą kartą gimdančių moterų tarpą 25 proc. sudaro moterys, sulaukusios 30–40 metų.“
Vaisiaus užkrėsti vėžiu negali
Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus gydytojas, akušeris-ginekologas Kastytis Žilinskas pasakoja, kad jam pradėjus dirbti prieš 35-erius metus, vyravo nuomonė, kad nėštumas ir vėžys yra nesuderinami.
„Buvo keliamas klausimas. Jeigu nėštumas ganėtinai didelis, o navikas didelis ir pažengęs, tuomet pirmiausia buvo gelbėjama moteris. Jeigu nėštumas būdavo nedidelis, pacientėms buvo rekomenduojamas nėštumo nutraukimas. Tarpinių variantų nebuvo“, – sako jis.
K. Žilinskas akcentuoja, kad tikslas buvo išsaugoti vaisiaus ir mamos gyvybes, tačiau kildavo didžiulė dilema, kurį gelbėti reikėdavo pirmiau. Anot gydytojo, šiais laikais viskas yra pasikeitę.
Vienas dažniausių klausimų, kuris kyla onkologinėmis ligomis sergančioms nėščiosioms, ar jos krūties vėžiu gali užkrėsti savo vaisių pilve. Gydytojas K. Žilinskas sako, kad to jos padaryti tikrai negali.
„Tikrai negali, nereikia to bijoti būsimoms mamoms, kadangi placentos barjeras pilnai apsaugo vaisių, būsimą naujagimį, nuo piktybinio naviko. Tačiau gali būti kai kurių navikų metastazės placentoje, todėl rekomenduojama tą placentą onkologine liga sergančiai pacientei papildomai ištirti“, – pabrėžia vyras.
Susiduria su nevaisingumo problema
Nacionalinio vėžio instituto Biobanko vedėjos dr. Živilės Gudlevičienės teigimu, Ana šiuo metu vis dar tęsia gydymą, ji yra vadinamojoje menopauzėje, tai reiškia, kad jos kiaušidžių veikla yra užslopinta.
„Jeigu ji būtų neturėjusi vaikų ir ateityje planuotų pastoti, jai būtų kilę nemažai problemų. Reiktų skirti papildomą gydymą, papildomą hormonų terapiją, o tai būtų pavojinga jos būklei, atsižvelgiant į tai, kad ji jau sirgo onkologine liga“, – sako ji.
Statistiniai duomenys rodo, kad onkologinės ligos vis jaunėja, o sergančių jaunų asmenų – daugėja. Tačiau šiuo metu taikomos gydymo technologijos gali padėti daugiau nei, pavyzdžiui, prieš 20–30 metų.
Ž. Gudlevičienė išskiria, kad laikui bėgant pradėjo ryškėti viena problema – jauno amžiaus pacientai, persirgę onkologine liga, vėliau susiduria su sumažėjusiu arba visai prarastu vaisingumu. Tai tampa didele psichologine problema pacientams ir jų šeimoms.
„Pasirinkimas šiandien yra iš tiesų nemenkas. Galima skirti medikamentus, kad kiaušidės nenukentėtų chemoterapijos metu, taikyti kiaušidžių transpoziciją ir perkelti jas į kitą vietą. Taip pat yra įvairiausių kitų biotechnologijų: kiaušialąsčių šaldymas, embrionų sukūrimas ar kiaušidės audinio šaldymas“, – vardija Biobanko vedėja.
Užšaldo dalelę kiaušidės audinio
Prieš šešerius metus Nacionaliniame vėžio institute buvo pradėtas tyrimas „Onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo programa“, kurio tikslas buvo praplėsti reprodukcinių audinių užšaldymo ir atšildymo galimybes.
„Operacinėje prieš vėžio gydymą ar taikomą chemoterapiją, radioterapiją, yra paimamas nedidelis kiaušidės audinio gabalėlis, kuris iš karto yra transportuojamas į Biobanką. Jis yra apdorojamas įvairiais protektoriais, medžiagomis, kurios padeda išsaugoti audinį nepažeistą ilgą laiką.
Šiandien jau turime dvi pacientes, kurioms buvo baigtas sėkmingo gydymo kursas prieš penkerius metus. Joms būtų galima šiuos kiaušidės audinio gabalėlius transplantuoti atgal. Turėjome tokių planų, dėl Covid-19 to padaryti nepavyko, bet dabar tai planuojame atlikti greitu metu“, – sako ji.
