Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Kuo daugiau kalcio gaunama iš pieno produktų, tuo didesnė osteoporozės ir kitų ligų rizika, sako JAV mokslininkas Colinas Campbellas. „Daugėja ir prostatos vėžio atvejų, didėja cholesterolio kiekis. Tai susiję ir su paauglių odos problema akne bei ausų uždegimais ankstyvame amžiuje“, – vardija jis.
C. Campbello teigimu, daugybę sveikatos problemų išspręstume valgydami natūralų, termiškai neapdorotą maistą, kurio pagrindas – augalai. Tačiau ši pozicija nepriimtina tradicinei medicinai, paremtai farmacija, technologijomis ir chirurgija, maisto pramonei bei jų remiamai valstybių ekonomikai ir už ją atsakingoms vyriausybėms.
Mitybos pagrindas – augalai
Mitybos ekspertas C. Campbellas sako, kad dėl blogos mitybos JAV ir kitose šalyse miršta daugiau žmonių nei nuo rūkymo ar kokių kitų aplinkos ar gyvenimo būdo veiksnių, taip pat daugiau, nei žūva per nelaimingus atsitikimus.
Apibendrindamas penkis dešimtmečius trukusių tyrinėjimų rezultatus, C. Campbellas pateikia ilgą sąrašą ligų, kurių, sveikai maitinantis, būtų galima išvengti, sustabdyti ar nuo jų pasveikti. Tai vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, nutukimas, autoimuninės ligos, kaip išsėtinė sklerozė, kaulų ligos, kaip osteoporozė, inkstų akmenys, Alzheimeris, migrena ar net aklumą sukeliantys susirgimai.
C. Campbellas sako, kad rinktųsi mitybą natūraliu, neapdorotu maistu, kurios pagrindas augalai, nes ji pagrįsta mokslu. Jo teigimu, reikėtų naudoti rupius, o ne sijotus miltus, nevartoti rafinuoto cukraus. Antra, reikėtų valgyti ankštinius žirnius ir pupas, nes tai geras augalinių baltymų šaltinis. Taip pat reikėtų valgyti daržoves, ypač žalialapes ir tokias, kaip žiediniai kopūstai ar brokoliai.
„Geras krakmolo šaltinis – šakniagumbinės daržovės, pvz., bulvės. Taip pat reikėtų valgyti vaisius. Mityboje turėtų būti kiek įmanoma daugiau šviežio, termiškai neapdoroto maisto. [...] Didžiausias poveikis pasiekiamas paprastai. Valgykite augalus“, – tvirtina C. Campbellas.
Pienas didiną osteoporozės riziką
Mitybos specialistas ir jo tyrėjų komanda daugiausia tyrinėjo mėsos ir pieno produktų sąsajas su negalavimais. Anot C. Campbello, svarbiausia tai, kad gyvūniniai baltymai skatina ląstelių dalijimąsi ir augimą. „Gyvūniniai baltymai ir papildomai vartojami baltymai skatina žmogaus augimą. Taip, dėl to greičiau gali augti ir ankštinės daržovės, ir gyvuliai, bet kartu jie skatina ir greitesnį vėžio vystymąsi. Tokio augimo mes nenorime“, – pabrėžia mokslininkas.
Jis tikina, kad tik maždaug penktadalis visų pasaulio žmonių vartoja pieną. Žmonės, vartojantys pieno produktus, patiria daug problemų. „Kuo daugiau kalcio gaunama iš pieno produktų, tuo didesnė osteoporozės rizika. Visiškai priešingai, nei tvirtina pieno produktų pramonė. Yra tai įrodančių tyrimų, aš kalbu remdamasis mokslu. Jei didėja pieno produktų suvartojimas, daugėja ir prostatos vėžio atvejų, didėja cholesterolio kiekis. Tai susiję ir su paauglių odos problema akne bei ausų uždegimais ankstyvajame amžiuje“, – pabrėžia C. Campbellas.
Mitybos ekspertas sako, kad svarbus gyvūninio ir neapdoroto augalinio maisto santykis. Anot jo, augaliniame maiste daug antioksidantų (vitaminų C ir E). „Per dideli oksidacijos procesai skatina senėjimą, vėžio vystymąsi. Tokia oksidacija daugiausia vyksta dėl gyvūninio maisto, o augalinė mityba šiuos procesus slopina“, – aiškina C. Campbellas.
Rauginto pieno produktai – išimtis?
Tokie tyrimų rezultatai pateikia rimtą kontrargumentą Vakarų šalių mitybos teorijai, kurioje vadovaujamasi idėja, kad saikingai valgoma mėsa ir pieno produktai naudingi ir būtini. Prieštaringai mokslo pasaulyje vertinamus C. Campbello rezultatus patvirtina ir kitų mokslininkų tyrimai. Tai jam padeda atsakyti į ne vieno keliamą klausimą, kiek gyvūninio maisto žmogus galėtų suvalgyti, kad būtų sveikas.
C. Campbello tyrinėjimai rodo, kad gyvūninio maisto suvartoti žmogui geriausia ne daugiau nei 5–10 proc. Jis sako, kad nėra daug mokslinių tyrimų, galinčių patvirtinti, jog 100 proc. mityba augaliniu maistu yra geresnė nei ta, kurioje tokio maisto yra 95 proc. „Tačiau verta rinktis 100 proc. augalinę mitybą, nes tada organizmas gali lengviau prisitaikyti. Panaši situacija su rūkymu. Jei kažkas daug rūko ir nori mesti, nebūtų geras sumanymas rūkyti vieną ar dvi cigaretes per dieną, nes tuomet galima lengvai grįžti prie ankstesnių įpročių. Taip pat yra su maistu“, – įsitikinęs C. Campbellas.
Mokslininkas sako, kad retkarčiais išimtį būtų galima padaryti nebent žuviai ir jogurtui. „Kai pienas surauginamas, ten esantys mikroorganizmai, kaip ir augalai, gamina medžiagų apykaitai reikalingus produktus. Taigi yra mokslinių įrodymų, teigiančių, kad rauginto pieno produktai nėra tokie žalingi, kaip nenugriebtas ar liesas pienas“, – mano jis.
Genetika įtakos turi mažai
C. Campbellas neneigia, kad kai kurie žmonės gali valgyti daug gyvūninio maisto, gerti, rūkyti ir būti sveiki, nes kiekvieno reakcija labai skirtinga. Tačiau kai kurie yra pažeidžiami ir, net vartodami labai nedaug gyvūninio maisto, gali susirgti. Gal tai susiję su genetika, o kai kurie gal labai atsparūs dėl konkrečios savo gyvenimo patirties, bet tokių žmonių 2–5 proc., svarsto jis.
„Aš galvoju apie kitus 95 proc. žmonių. Kai tyrėme žmonių grupes, duodavome jiems vien augalinį maistą ir paskui matuodavome, pvz., cholesterolio kiekį, naudos sveikatai gavo absoliučiai visi. Net ir tie, kurie dalyvavo tyrime manydami, kad yra visiškai sveiki“,– pasakoja C. Campbellas.
Dar vieną tradicinėje medicinoje nusistovėjusi nuostata, kurios pamatus C. Campbellas pajudina, ta, kad įvairioms ligoms, kaip vėžys, daug įtakos turi genetika. Anot amerikiečių mokslininko, tai sudaro tik labai nedidelį procentą priežasčių, kodėl žmogus suserga, o polinkį susirgti galima visiškai kontroliuoti per maistą.
„Jei maitiniesi daugiau ar mažiau sveikai (daržovėmis, vaisiais, ankštiniais augalais, grūdais), galima juos derinti įvairiai. Skiriasi, kiek maisto suvirškinama ir kiek įsisavinama. Taip pat skiriasi, kiek jo patenka į kraują ar į ląsteles. Kūnas be galo išmintinga, labai dinamiška sistema, kuri pati atsirenka, kiek ko paimti“, – neabejoja C. Campbellas.
Be to, jis pastebi, kad gerą sveikatą užtikrina ne atskiros medžiagos, pvz., konkretus vitaminas ar mineralas, bet visas augalas, kurį žmogus suvalgo. Visos augale esančios medžiagos darniai sąveikauja tarpusavyje ir su žmogaus organizmu, tvirtina mitybos ekspertas. Anot jo, viena atskira medžiaga natūralaus produkto pakeisti negali.
Tinkama mityba saugo nuo vėžio
Mitybos sąsają su sveikata mokslininkas iš JAV tyrinėja visą savo karjerą. Žinomiausias jo tyrimas, prasidėjęs prieš tris dešimtmečius, – Kinijos studija. Būtent Kinijoje C. Campbellas savo tyrinėjimus laboratorijoje turėjo galimybę patikrinti su gyventojais. Daugiau nei 6 tūkst. kinų iš skirtingų šalies vietovių mitybos, gyvenimo būdo ir sergamumo ryšiai buvo stebimi per bendrą kelių mokslo institucijų projektą.
Svarstyta, kad tai sukrės viso pasaulio medikus ir mitybos specialistus. Šį tyrimą vykdė daugiau nei 0,5 mln. darbuotojų. Jo išvada, kad daugelį sudėtingų ligų galima išgydyti pigia ir paprasta priemone, kaip mityba, anot C. Campbello, daugeliui nepriimtina. T. y. tradicinei medicinai, paremtai farmacija, technologijomis ir chirurgija, maisto pramonei bei jų remiamai valstybių ekonomikai ir už ją atsakingoms vyriausybėms, sako vienas Kinijos studijos autorių.
C. Campbellas pasakoja, kad 8-ajame dešimtmetyje Kinijos premjeras, sirgęs vėžiu, nurodė atlikti nacionalinį tyrimą ir išsiaiškinti, kiek vėžys paplitęs skirtingose šalies vietose. Užsibrėžta per trejus metus ištirti 250 apygardų ir išsiaiškinti, nuo ko visi mirdavo. Kinai surinko neįtikėtiną kiekį informacijos apie kelias dešimtis įvairių ligų ir pastebėjo, kad vėžio atvejų kai kuriose apygardose buvo labai daug ir gerokai mažiau kitose.
Taigi, pasak C. Campbello, vėžys buvo susijęs su geografine vietove, o tuo metu mokslininkai jau žinojo, kad žmonės, iš vienos pasaulio vietos persikėlę į kitą, kur sergamumas vėžiu didelis, ir pakeitę mitybą, gali susirgti. Vadinasi, tam įtakos turi ne genetika, ne tautybė, nes tai, kad jie suserga, priklauso nuo to, ką jie valgo, apibendrina mitybos ekspertas.
Anot Kornelio universiteto profesoriaus C. Campbello, jo tyrimų rezultatai nėra pripažįstami oficialias mitybos rekomendacijos rengiančios Pasaulio sveikatos organizacijos ar Europos maisto saugos tarnybos. Vis dėlto biochemikas pasakoja, kad jo išvados paskatino atlikti daugiau mokslo tyrimų. Taip pat jis pabrėžia, kad remiasi reikšmingais įrodymais. „Atlikome ne vieną tyrimą, kad parodytume pasekmes. Be to, kiti mokslininkai atliko įvairių ligų tyrimus, kuriais mes rėmėmės. Kai visa tai sudedi į viena, abejonių nelieka“, – įsitikinęs C. Campbellas.
