Antradienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pasidalijo informacija, kad vilniečiui studentui diagnozuota meningokokinė infekcija.
Apie tai, kokia šiuo metu yra vaikino būklė ir kokių priemonių reikia imtis, siekiant išvengti neretai mirtimi pasibaigiančios ligos, papasakojo gydytoja epidemiologė Biruta Zdanevičienė.
„Vakar gavome pranešimą iš gydymo įstaigų, kad yra sergantis studentas. Jam įtariama meningokokinė infekcija. Tai parodė klinikiniai požymiai, o laboratorinius atsakymus gausime po kelių dienų. Jaunuolis buvo nepasiskiepijęs.
Iki šiol nėra aišku, kur jis galėjo užsikrėsti, Tarp sveikų žmonių yra daug nešiotojų: jie patys gali nesirgti, tačiau gali šią ligą platinti. Tokių nešiotojų tarp mūsų yra nuo 5 iki 10 procentų“, - kalba B. Zdanevičienė.
Į medikus vaikinas kreipėsi pirmadienį. Tą pačią dieną jam buvo nustatyta diagnozė, o jau netrukus buvo konktaktuojama su devyniais žmonėmis, kurie artimiau bendravo su sergančiuoju.
„Jų buvo 9. Jiems visiems skirti antibiotikai. Mes visiems perskambinome: tiksliai žinome, kad jie visi išgėrė vaistus. Visi jie informuoti, kad atsiradus tam tikriems simptomams, jie turėtų kreiptis į gydymo įstaigą“, - komentuoja specialistė.
Meningokokinę infekciją sukelia bakteriją. Tiesa, pasak epidemiologės, ši liga nėra plintanti taip, kaip tymai ir gripas.
„Meningokokas yra perduodamas per labai ilgą ir artimą kontaktą.
Viskas priklauso nuo įvairių būsenų ir ar pats organizmas yra imlus. Daugiausiai šia liga serga vaikai iki penkerių metų, paaugliai ir jauni suaugę žmonės“, - sako gydytoja.
Jos teigimu, riziką susirgti šia liga padidina pasyvus rūkymas, taip pat rizika didėja tada, kai prasideda gripo sezonas.
„Mes visi turime gleivinę ir jeigu ji yra sveika, tinkamai atlieka savo funkciją. Vis dėlto, jeigu ji yra pažeista dėl uždegimo, gripo ar kitų susirgimų, atsiranda didesnė rizika užsikrėsti“, - teigia pašnekovė.
Ji pastebi, kad sergamumas, lyginant su praeitais metais, gana mažas. Pernai Vilniuje sirgo 24 žmonės, o šiemet yra tik 5 atvejai. „Deja, 3 iš jų yra mirties“, - išskiria medikė ir priduria, kad šios bakterijos gana greitai gali sukelti mirtį.
Primename, kad nuo šios infekcijos apsaugo skiepai. Šiuo metu yra pasiskiepiję daugiau nei 36 tūkst. žmonių. Daugiausiai – vilniečių.
Būdingas karščiavimas
Pasak Užkrečiamų ligų ir AIDS centro, meningokokinei infekcijai būdingas karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtempimas, sąnarių/raumenų skausmai, vaikams dar būdingas nuolatinis verkimas, atsisakymas valgyti/gerti, hemoraginis bėrimas.
Siekiant sumažinti užsikrėtimo meningokokine infekcija riziką, rekomenduojama:
reguliariai plauti rankas;
laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudojus – išmesti į šiukšliadėžę);
reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.
Artimą sąlytį su ligoniu turėjusių asmenų grupei priklauso: šeimos nariai; asmenys, gyvenantys ir miegantys toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose ir kt.); kiti asmenys, turėję artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t.y. gaivinimas „burna į burną“ ir kt.).
Efektyviausia apsisaugojimo nuo meningokokinės infekcijos priemonė – skiepai. ULAC medikai primena, kad Lietuvoje 2014 m. pradėti skiepijimai nuo meningokokinės B infekcijos. Paskiepytų asmenų skaičius kasmet auga: 2014 m. – 338 asmenys, 2016 m. – 13 604.
Primename, kad Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal sergamumą gyvybei pavojinga B tipo meningokokine infekcija – didžiausia rizika ja susirgti yra vaikams iki penkerių 5 metų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje kasmet šia liga užsikrečia apie 80 žmonių, o kas 10 užsikrėtęs miršta. Šiemet Meningokokinė B tipo infekcija jau pasiglemžė 3 gyvybes. Jeigu vaikas nepaskiepytas, labai svarbu mokėti atpažinti ankstyvuosius ligos simptomus, kad ligą būtų galima laiku diagnozuoti.
