Kovo 4-oji pagal bažnytinį kalendorių yra Šv. Kazimiero diena, dar žinoma kaip Varnėnų diena.
„Kaip bebūtų keista, bet ir šiandien kaime į mūsų kiemą atskrido 4 varnėnai“, – šypsosi jis. „Kaime ji dar vadinama Špokų diena. Anksčiau šią dieną parskrisdavo ir kovarniai, tačiau dabar daugiausiai šie paukščiai lieka žiemoti Lietuvoje“.
Anksčiau kaimo žmonės šią dieną ir tvartuose gyvenantiems gyvuliams parodydavo, kad jau atėjo pavasaris:
„Sakydavo, kad šią dieną reikia atverti tvarto duris, kad į vidų įeitų pirmas saulės spinduliukas ir gyvuliukus pradžiugintų, kad jie išgirstų jau paukščių balsus ir žinotų, kad žiema baigėsi ir greitai grįš į lankas“.
Jeigu šią dieną būdavo ir sniego, žmonės sakydavo, kad kelyje atsiranda kreiva vėžė. Vieną pusę kelio saulė labiau pašildo ir sniegas labiau ištirpsta, todėl nuo rogių viena juoda vėžė gaunasi. Šiemet sniego nedaug beliko, tai tas pavadinimas „kreivavėžis Kazimieras“ nelabai tinka“, – sako etnologas.
Koks pavasaris laukia?
Anksčiau senoliai apie kitų metų orus spręsdavo ir iš to, kokie orai yra tarp Šv. Liucijos, tai yra, gruodžio 13 dienos ir Kalėdų – pagal gruodžio 13 dienos orą spėdavo, koks bus sausis, pagal 14 dieną – vasaris, pagal 15 dieną – kovas ir taip toliau iki pat Šv. Kalėdų.
Libertas Klimka sutiko pasidalinti, kokias įžvalgas buvo galima padaryti stebint praėjusio gruodžio dienas. Etnologas sako, kad panašu, kad kovo mėnuo bus permainingas – bus ir saulėtų, ir gražių dienų, bet bus ir sniego.
„Šalčio didelio nebus, bet bus sniego, šlapdribų“, – sako jis.
O štai balandis ir gegužė, gali būti šykštūs saulės.
„Balandis ir gal net gegužės pirmoji pusė – bus mažai saulėtų dienų. Šiemet bus ūkanotas pavasaris ir jis tikriausiai užsitęs. Jis nebus toks staigus, kaip dabar buvo, kad net pasiekė temperatūros rekordus. Tokių dienų vargu ar dar greit sulauksime. Bus toks nuobodus, pilkas ir niūrus pavasaris“, – įžvalgomis dalijasi jis.
Tačiau etnologas ragina nenusiminti ir pasidžiaugti kovu:
„Kovą sulauksime tikrai malonesnių dienų. Žibutės tikriausiai pražys“, – šypsosi jis.
L. Klimka priduria, kad šios įžvalgos nėra vien tik jo matymai, tačiau tai yra kaimo senolių, mūsų etnokultūros dalykai.
„Kiek jie veikia šiandien, labai neaiškus klausimas, nes kiek žmogaus veikla pakeitė visas sąlygas ir aplinką. Juk kalbame apie klimato šiltėjimą ir kitus negatyvius rezultatus“, – priduria jis.
