Tačiau yra ir keistų išimčių – viename uostamiesčio kvartale tokių dėžučių valdininkai pastatė tiek daug, kad čia gyvenantys klaipėdiečiai juokiasi, jog kiekvienas kvartalo šuo dabar turi asmeniškai po vieną.
Klaipėdietė Simona su trimis šunimis nusprendė pakvėpuoti grynu oru ir pasivaikščioti po uostamiesčio pajūryje esantį gyvūnų paplūdimį. Vieną iš šunų, Donną, prispiria rimtas reikalas. Simona visad nešiojasi maišelius, tad ekskremetnus surenka, tačiau dairosi kur visą tai išmesti. Gyvūnų paplūdimyje šunų išmatoms skirtų dėžučių – nė kvapo.
„Šuo padaro kažką, tu surenki ir turi rinktis – arba nešiotis su savimi ir džiaugtis, arba tiesiog pasidėti ir paskui grįžtant turi eiti tuo pačiu taku ir pasiimti“, – sako klaipėdietė Simona.
Visiškai priešinga situacija Rumpiškių kvartale Klaipėdoje. Renovuoti namai, praplėstos automobilių stovėjimo aikštelės, naujai nutiesti takeliai, suoliukai ir šunų išmatoms skirtos dėžutės. Tiesa, klaipėdiečius nustebino jų gausa. 4 hektarų plote darbininkai įrengė 43 tokias. Klaipėdiečiai juokiasi, kad dabar kiekvienas kvartalo šuo turi po asmeninę ekskrementų dėžutę.
„Nu, kad čia rajonas skirtas šunims. Tik jei pratęsiant tą humorą, labai keista, kad čia tokia diskriminacija, nes šunims yra, o smėliadėžių katinams dar neįrengė. Ar čia katinų nemyli, ar čia žmonių nemyli, kas čia su mūsų valdžia?“ – pasakoja klaipėdietis Edmundas.
Maža to, paprastų šiukšlinių nėra nė vienos. Valdininkai aiškina, jog projektas dar nebaigtas, šiukšliadėžės atsiras įgyvendinant kitą etapą, tačiau pripažįsta, kad dėžučių ekskrementams gal tikrai per daug.
„Galimai šiai dienai dėžučių yra ir per daug. Jei ateityje taip ir atrodys, tai, manau, kad Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje tikrai turime daug vietų, kur galėtume dalį perkelti“, – teigia Inga Kubilienė.
Klaipėdiečius taip pat stebina, kad šunų ekskrementams skirtos dėžutės prie pat ar tarp suoliukų, maža to, sėdinčio žmogaus galvos aukštyje.
„Tai akivaizdu, kad vasarą tai tikrai smirdės ir kam bus malonu sėdėti ir kvėpuoti visai tais dalykais, aš nesuvokiu“, – kalbėjo Edmundas.
Tačiau yra ekskrementams skirtos dėžutės, ar jų nėra, vis tiek dauguma keturkojų išmatų taip ir lieka drybsoti ant žemės. Ir tai ne tik šlykštus vaizdas – ekskrementuose veisiasi įvairias ligas galinčios sukelti bakterijos. Tai ypač išryškėjo tirpstant sniegui. Ir ne tik Klaipėdoje. Žmonės savo augintinių išmatų tiesiog nerenka.
Dvi panevėžietės net ironišką parodą surengė – tirpstančiame sniege išryškėjusias išmatas pavertė meno kūriniais – drugeliais, gėlėmis ar portretais.
Ar žmonės renka gyventojų išmatas, uostamiestyje kontroliuoja Viešosios tvarkos skyrius. Ignoruojančius keturkojų paliktas krūveles laukia ir baudos iki 120-ies eurų. Tokio pat dydžio bauda numatoma ir Kaune. O štai sostinėje ekskrementų nesurinkęs žmogus gali atsisveikinti ir 230 eurų. O pasiteisinimų iš tokių nusižengėlių tikrintojai išgirsta visokių.
„Ir, kad polietileniniu maišeliu surinkus ir išmetus į atliekų konteinerį, kad tai dar didesnis teršimas nei palikti tuos ekskerementus gamtoj“, – sako Viešosios tvarkos skyriaus atstovas Linas Lapinkas.
Tiesa, tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje bei Kaune galiojančios taisyklės leidžia į maišelius sutrinktas gyvūnų išmatas mesti į bendrų atliekų konteinerius, jei specialių, keturkojų ekskrementams skirtų dėžučių šalia nėra. Esą taip dar labiau palengvinta galimybė išmatomis atsikratyti. Betrūksta tik žmonių sąmoningumo.
