Daugelis lietuvių vis dar gėdijasi šios ligos, tačiau medikų teigimu, negalima ignoruoti jos požymių. O gėdytis - nėra ko.
Askaridozė paplitusi visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje askaridoze serga 1,4 mlrd. žmonių (ketvirtadalis visų žemės gyventojų). Labiausiai šis susirgimas paplitęs tropiniuose kraštuose, kur šiltas ir drėgnas klimatas sudaro idealias sąlygas kiaušinėliams vystytis.
Kur daugiausia paplitę
Žmonių užsikrėtimas tokiose vietovėse vyksta visus metus. Daugiausiai žmonių, sergančių askaridoze, yra Azijoje (73 proc.), Afrikoje (12 proc.) ir Pietų Amerikoje (8 proc.).
Šalyse su karštu ir sausu klimatu susirgimai registruojami retai, perdavimas vyksta tik tam tikru metų laiku.
Didelį šios kirmėlinės ligos paplitimą lemia nepaprastai didelis parazito produktyvumas, kiaušinėlių atsparumas aplinkoje, paprastas ligos perdavimo kelias, blogos žmonių gyvenimo sanitarinės - ekonominės sąlygos, didelis skaičius besimptomių ligonių, platinančių parazito kiaušinėlius bei dirvožemio, vandens teršimas žmonių išmatomis. Askaridoze serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai užsikrečia ir serga 2–10 metų amžiaus vaikai.
Lietuvoje kasmet užsikrečia ir serga apie 200-300 asmenų. Paskutiniais metais stebima sergamumo askaridoze mažėjimo tendencija. Mažesnis sergamumo askaridoze rodiklis stebimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, tačiau vis dar didelis sergamumas išlieka Švenčionių, Kupiškio, Vilniaus rajonuose. Dažniausiai serga ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai.
Ligos požymiai
Dažnai liga praeina nepastebėta ir nustatoma atsitiktinai, atlikus išmatų tyrimus ar suaugusiai kirmėlei pasišalus su išmatomis. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia ligoniams, kurių organizme parazituoja didelis askaridžių kiekis. Ligos pradžioje, vykstant lervų migracijai, vystosi alerginės žmogaus organizmo reakcijos: uždegiminiai plaučių pakitimai, astmos priepuoliai, atsiranda lūpų pabrinkimai, gali pakilti temperatūra.
Šioje ligos stadijoje tiriant išmatas askaridžių kiaušinių nerandama. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, ligonis skundžiasi pablogėjusiu apetitu, galvos svaigimu, pykinimu, pilvo skausmu. Vaikams gali būti seilėtekis, griežimas dantimis (naktį), naktinės haliucinacijos, pilvo pūtimas bei skausmai.
Užsikrėtę askaridėmis vaikai mažiau valgo, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas. Vitaminų ir maisto medžiagų, kurias suvartoja parazitas, stygius sukelia avitaminozes ir bendrą organizmo išsekimą. Sumažėja vaikų mokymosi produktyvumas, gebėjimas sukoncentruoti dėmesį, kartu blogėja bendra psichosocialinė būsena. Sergančių mažų vaikų augimas bei vystymasis sulėtėja. Askaridės slopina organizmo imunitetą, todėl vaikai tampa neatsparūs ir kitiems infekciniams susirgimams. Taip pat sulėtėja imuniteto susidarymas skiepijimų metu.
