Šiuos nuogąstavimus tik patvirtina Valstybės kontrolės atliktas ruošiamos pertvarkos rizikų vertinimo apžvalga. Auditorių nuomone, sveikatos priežiūros specialistų trūkumas gali tapti rimtu iššūkiu sklandžiai pertvarkos eigai.
„Iki balandžio 30 d. parengus ir nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojus teisės aktams, reglamentuojantiems stacionarinių gydymo įstaigų tinklą, sveikatos centrų, garantuojančių bazines sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybių teritorijose, veiklą, gali nepakakti laiko visose jose užtikrinti reikiamą sveikatos priežiūros specialistų skaičių“, – nurodoma tyrimo išvadose.
Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad 2030 m. šalyje gali trūkti apie 3 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų. Daugiausia truks bendrosios praktikos slaugytojų (3 163), šeimos (428) ir vidaus ligų (420) gydytojų. Tačiau pažymima, kad šios prognozės atliktos neįvertinus planuojamų sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos pokyčių.
Medikų trūksta jau dabar
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkės Auristida Gerliakienė nevynioja žodžio į vatą ir sako tiesiai šviesiai: su dabartiniais resursais reforma pasmerkta žlugimui.
Pasak jos, viena iš priežasčių, kodėl jau dabar pacientai negali pakliūti pas gydytoją tada, kada turėtų, yra medikų – tiek gydytojų, tiek slaugytojų – trūkumas.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad žvelgiant į perspektyvą reikia įvertinti ir medikų amžių bei tai, kiek laiko užtrunka paruošti specialistą: gydytoją – 10 ir daugiau metų, išplėstinių paslaugų slaugytoją – 6 metus.
„Tai labai laikui imlus procesus ir reikia planuoti, kiek specialistų reikės po 10–20 metų. Tai, kad šiandien turime stygių, jis yra akivaizdus. Jei ligoninėje yra tik trys kardiologai, pas kuriuos eilė kelis mėnesius į priekį ar jie konsultuoja tik tris dienas per mėnesį ir labai didelius skaičius pacientų, akivaizdu, kad specialistų trūksta.
Jei pas šeimos gydytoją šiandien ateina apie 60 pacientų, tai yra visiškai nenormalus skaičius. Vadinai, gydytojų trūksta. Apie poreikį susiskaičiuoti resursus kalbame jau antrus metus, o ministerijos vertinimas ir tai, koks jis realybėje, yra labai skirtingas“, – „Žinių radijo“ eteryje neseniai kalbėjo medikė.
„Reikia grandiozinių pokyčių, o ne pudros“
Pati opiausia situacija yra dėl slaugytojų stygiaus. Nors jų trūkumas fiksuojamas jau kurį laiką, situaciją ypač pablogino pandemija, kai dalis specialistų paskubėjo išeiti į pensiją. Dėl to krūviai ir nepasitenkinimas gaunamu atlygiu tik dar labiau išaugo.
„Skaitant reformos teisės aktų projektus, kyla pagrindinis klausimas – iš kur mes imsime resursus, iš kur bus imamos slaugytojos, kurių reikės ne tiek, kiek dabar ir ne tiek, kiek prognozuojama 2030 metais, o 8 kartus daugiau. Iš kur juos imsime, kai realiai per metus paruošiama 200.
„Iš kur mes imsime resursus, iš kur bus imamos slaugytojos, kurių reikės ne tiek, kiek dabar ir ne tiek, kiek prognozuojama 2030 metais, o 8 kartus daugiau“, – sakė A. Gerliakienė.
600 išleidžia universitetai ir kolegijos. 200 išvažiuoja į užsienį, 200 išeina dirbti į grožio industriją, tad lieka tik 200, kurie nusėda sveikatos sistemoje. Nors mums reikia tūkstančiais specialistų, kokiu būdu bus jie paruošti, neįsivaizduoju“, – portalui tv3.lt sakė A. Gerliakienė.
EBPO duomenys patvirtina, kad gydytojų skaičiui šalyje toliau didėjant, slaugytojų skaičius taip sparčiai neaugo. 2019 m. Lietuvoje bendras gydytojų skaičius (4,6 gydytojo 1 000 gyventojų) buvo penktas pagal dydį ES (ES vidurkis – 3,9 gydytojo), tuo metu vienam gydytojui teko 1,7 slaugytojo, o tai yra mažiausias santykis nuo 2000 m.
Auditoriai pažymi, kad nepaisant didelio slaugytojų poreikio, nuo 20 a. pirmojo dešimtmečio slaugos studijų programas baigusių absolventų skaičius mažėjo, taip pat mažėjo ir valstybės finansuojamų vietų skaičius.
Reikia išplėstinės praktikos slaugytojų
Vienas SAM reformos tikslų – kad gydymo įstaigos teiktų kuo daugiau ambulatorinių paslaugų, o tai, LMS pirmininkės teigimu, reikalauja ne tik daugiau paprastų, o išplėstinės praktikos slaugytojų.
„Turės normaliai pradėti veikti dienos chirurgija, dienos stacionarai. Ir slaugytojai turės būti ne šiaip sau. Jei šiandien slaugytoja žino, kaip konkrečioje situacijoje perrišti žaizdą, dreną pakeisti ir t.t., ar tai žinos kolegiją baigusi jauna slaugytoja.
Klausiau savo skyriaus slaugytojų – ar jūs per savo praktiką kada nors turėjote specializuotus savo srities kursus, o žmonės dirba po 30 metų, sakė, kad ne. Ir dabar ruošiasi užtvindyti tomis slaugytojomis Lietuvą. Ant popieriaus galime prirašyti, ką norime, bet bėda, kad resursų nėra ir jų artimiausių metu neatsiras“, – konstatavo LMS atstovė.
Ji pridūrė, kad reikia grandiozinių pokyčių, o ne pudros: „Ant popieriaus galima gražiai parašyti, kad pagerinsime, pagreitinsime, bet iš kokių resursų, šansų nėra.“
Savo ruožtu Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė atkreipė dėmesį, kad atsirandant tokiai naujai reikalingai specialybei kaip išplėstinės praktikos slaugytojai, trūksta aiškaus jų veiklos reglamentavimo.
„Nėra specialistų pritraukimo – yra specialistų nutraukimas nuo kitos įstaigos. Visur yra susisiekiantys indai, niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepradingsta“, – sakė V. Sudaris.
„Išplėstinės praktikos slaugytojai – tai yra slaugytojai su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu. Čia daugiau vis tiek yra orientacija į didžiąsias ir universitetines įstaigas, nes nėra konkrečiai apibrėžta jų kompetencija, kur jie galėtų dirbti. Taigi periferijoje daug palankiau turėti slaugytoją su žemesne kvalifikacija, nes jai reikės mažiau mokėti, o darbą gali beveik daryti tą patį. Taigi situacija tarsi gerinama, bet atsiranda nauji iššūkiai“, – viešos socialdemokratų organizuotos diskusijos metu pastebėjo ji.
Daugiau specialistų iš niekur nepaimsi
Apie jau dabar rajonuose esantį specialistų stygių portalui tv3.lt pasakojęs Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris teigė, kad realiai kito kelio, nei kad juos paimti iš kitų įstaigų, nėra.
„Jei dabar neturiu, iš kur gauti specialistų, jų negausiu ir po reformos, nes nėra jų dabar kažkur užšaldytų, kuriuos būtų galima aktyvuoti. Jei jie atvyks iš didžiojo miesto, tai ten tada neliks to specialisto. Vos dabar gauname vidaus ligų gydytoją, kad galėtume skyrių išlaikyti, didžiulė problema su viduriniu personalu. Tai ar po reformos jų daugiau atsiras? Neatsiras. Netikiu, nebus jų, nereikėtų apgaudinėti nei savęs, nei kitų“, – dėstė jis.
Tuo metu Valstybės kontrolės išvadose pažymima, kad sveikatos priežiūros specialistai, kurie teikia antrines ambulatorines paslaugas, dažnai nenori vykti į mažas rajonines ligonines, nes dėl mažo teikiamų paslaugų spektro ir neturėjimo galimybės teikti sudėtingas paslaugas jiems bus per mažai veiklos, praras kvalifikaciją, įgytą studijų metu, rezidentūroje.
Tiesa, tokia situacija yra ne visur. Portalas tv3.lt primena, kad, pavyzdžiui, Joniškio ligoninė, pradėjusi teikti daugiau ambulatorinių paslaugų, džiaugiasi pritraukiant ir būrį jaunų specialistų.
Savo ruožtu V. Sudaris priminė, kad dar prieš daugiau nei 10 metų Vyriausybės nutarimu 10 rajono ligoninių atimta teisė teikti chirurgijos stacionaro ir reanimacijos paslaugas ir dar sumažintos dienos chirurgijos apimtys. Todėl „iš oro“ staiga paimti daugiau specialistų – užduotis neįmanoma.
„Negalėjome nieko daryti, o dabar leista ženkliai daugiau. Kas dar turėjo specialistus, galėjo persiorientuoti, mes ir kitos ligoninės techniškai neturime nei slaugytojų, nei infrastruktūros, 10 metų juk nesėdėsime ir nelauksime nieko nedarydami.
Sveikinu Joniškį, kitas ligonines, kurie tą dabar daro ir galės daryti, bet iš kur tie specialistai atvažiuoja, ligonių srautai? Nėra specialistų pritraukimo – yra specialistų nutraukimas nuo kitos įstaigos. Visur yra susisiekiantys indai, niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepradingsta“, – konstatavo Pakruojo ligoninės vadovas.
SAM: problema ne trūkumas, o netolygus pasiskirstymas
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vertinimu, Lietuvoje esminė problema – ne medikų trūkumas, o netolygus jų pasiskirstymas tarp didmiesčių ir rajonų gydymo įstaigų.
„Lietuva yra viena iš daugiausiai medikų paruošiančių Europos Sąjungos (ES) šalių, pirmaujame ir pagal vienam gyventojui tenkančių medikų skaičių, tačiau neužpildytos medikų darbo vietos – vienas labiausiai sveikatos paslaugų teikimo greitį ir paslaugų kokybę bloginančių veiksnių“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Keliaudamas po regionines gydymo įstaigas Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo akimis pamatė realybę, kuri kelia nerimą – apie trečdalis regionuose dirbančių gydytojų yra vyresnio nei 60-ies metų amžiaus, kita dalis jau yra „signalinio amžiaus“.
Be to, vien apie tūkstantis medicinos darbuotojų dėl išaugusio krūvio ir įtampos sistemą paliko per pandemiją.
Ministerija kartu aiškino, kad teigiami pokyčiai jau prasideda, mat vis daugiau darbdavių supranta, kad į darbuotojus būtina investuoti, visiems veikiant išvien – universitetams, SAM, gydymo įstaigoms ir medikų bendruomenei.
„Pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys rinktis darbą regionuose, dažniausiai yra siūlomos palankios socialinės garantijos, darbo vietos pasiūla rezidento kilmės krašte arba kai grįžtama dirbti į gydymo įstaigą, kurioje sėkmingai buvo atlikta rezidentūros praktika ir svarbiausia – tinkama įstaigos valdysena bei organizacinė kultūra“, – dėstė SAM.
Jau numatė prioritetines specialybes
SAM taip pat nurodė, kad tiek šeimos gydytojai, tiek slaugytojai yra prioritetinės specialybės formuojant sveikatos priežiūros specialistų valstybinį užsakymą ir skirstant valstybės finansuojamas studijų vietas.
„2022–2023 mokslo metais į valstybės finansuojamas slaugos ir akušerijos krypties studijas buvo priimtas 371 studentas, 2023–2024 m. m. priėmimo skaičių siūlome padidinti iki 422. Siūlymai pateikti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Siekdama kelti slaugytojo profesijos prestižą ir gerinti slaugos paslaugų kokybę, SAM patvirtino Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 metų gaires“, – dėstė ministerija.
Pažymima, kad slaugos politika yra formuojama bendradarbiaujant su gydymo įstaigomis, slaugytojus vienijančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir slaugytojus rengiančiomis aukštojo mokslo institucijomis.
Be kita ko, priduriama, kad siekiant geriau atliepti visuomenės ir gydymo įstaigų poreikius, pernai buvo atnaujinta Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komiteto (VUK) darbo tvarka:
„Išplėtus patariamąjį socialinių partnerių ratą, užsakymo formavimo procesas tapo skaidresnis ir paremtas gilesne analize. Tai padės mažinti sveikatos priežiūros specialistų paklausos netolygumus ir užsakinėti tiek specialistų, kiek reikia šalies sveikatos sistemai.“
