Mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų 2021 m. sudarė 48 proc. visų mirčių Lietuvoje. Nors miokardo infarktas neretai įsivaizduojamas kaip ne kartą filme regėta akimirka, kai dažniausiai vyras griebiasi už staiga skausmu pulsuoti ėmusios krūtinės, ši liga gali pasireikšti ir kitaip. Be to, neretai atipinės infarkto formos pasireiškia būtent moterims.
VUL Santaros klinikų gydytojo kardiologo prof. Prano Šerpyčio aiškinimu, jokio ūmaus, plintančio į kairę ranką skausmo ypač moterims ištikus infarktui gali ir nebūti.
„Dažniausiai vyresniame amžiuje infarktas ir pasireiškia tik dusuliu, galvos svaigimu, o jokio skausmo gali ir nebūti. Būna atipinės formos, kada skauda, maudžia epigastriumio srityje – tai yra aplink duobutę tarp pilvo ir krūtinės. Neatsitiktinai kiti pagalvoja, kad tai gali būti susiję su virškinimo bėdomis“, – atkreipė dėmesį kardiologas.
Šaltas prakaitas ir mirties baimė
Pasak gydytojo, infarkto požymiai iš esmės priklauso nuo jo lokalizacijos. „Standartinio“ infarkto atveju jaučiamas aštresnis skausmas, ypač stiprėjantis fizinio krūvio metu, būna lydimas kitų požymių – mirties baimės, išpila šaltas prakaitas.
„Didžioji dalis atvejų būna lydimi skausmo, bet apie 20 proc. būna atipinės formos, kada yra svaigimas ir dusulys. Vyrams atipinės formos būna tada, kai sunkumas daugiau jaučiamas skrandžio srityje, lyg nevirškina, bet taip paprastai nutinka vyrams rizikos grupėje. Aišku, visada pavojingiausia, kai dalis nežino, kad serga ir tiesiog numiršta. Tada ir girdime apie staigias žmonių mirtis“, – konstatavo P. Šerpytis.
Netipiški infarkto simptomai gali pasireikšti ir cukriniu diabetu sergančiam žmogui. Pasak profesoriaus, kaip ir vyresnio amžiaus žmogus, sergantysis diabetu daugiau gali jausti maudimą, svaigimą, dusulį.
„Dabar turime labai daug sergančių vyresnio amžiaus žmonių. O jei kuo skundžiasi moteris, ir savo praktikoje turiu atvejų, kai buvo miokardo infarktas, o pagal nusiskundimus galvojama, kad moteris vos ne kažkokia neurotikė. Nes, suvok, moteris neturi teisės skųstis ir privalo būti tvirta kaip plienas. Tad kitą kartą pasitaiko ne iki galo įvertinamų atvejų, kai žmogaus būklė yra daug rimtesnė nei vien koks įtariamas pervargimas“, – kalbėjo gydytojas.
Dalis nespėja atvažiuoti į ligoninę
Nors medikai turi jau specialius įrankius ir įrangą žmogaus būklei ištirti (vienas pirmiausių – elektrokardiograma, kurią gali „užrašyti“ ir greitoji), visų pirma pats žmogus turi įsiklausyti į savo organizmą.
Pasak gydytojo, žmogui, ypač jau esančiam rizikos grupėje, svarbu neignoruoti įtartinų simptomų ir kviestis pagalbą arba pačiam vykti į priėmimo skyrių:
„Jei žmogus pats ar jo artimieji jau kviečia medikus, jie iškart kontaktuoja, vadovaudamiesi algoritmais kryptingai užduoda klausimus ir pagal atsakymus gali padėti identifikuoti būklės sunkumą, nukreipti skubiai medicinos pagalbai.“
Nors įprastai dažniau infarktas kaip žaibas iš giedro dangaus smogia vyrams, sergamumu širdies ligomis moterys nenusileidžia.
Dažniausiai vyresniame amžiuje infarktas ir pasireiškia tik dusuliu, galvos svaigimu, o jokio skausmo gali ir nebūti. Būna atipinės formos, kada skauda, maudžia epigastriumio srityje – tai yra aplink duobutę tarp pilvo ir krūtinės.
„Taip, staigios mirties dažniau yra pakertami jauni vyrai, bet statistika vėliau „išsilygina“ ir vyresniame amžiuje turime daugiau sergančių moterų“, – pastebėjo gydytojas.
Taip yra neatsitiktinai, mat rizika susirgti širdiniais sutrikimais moterims išauga po menopauzės: „Tačiau dalis jaunų vyrų numiršta neįvertinę savo simptomų ir nesikreipė pagalbos. Tokių yra 1000 asmenų, jie miršta nuo ritmo sutrikimų neatvažiavę iki ligoninės.“
Apgailestauja žmonių nenoru pasitikėti medicina
Paklaustas, ar vis dar jaučiamas popandeminis laikotarpis, kai plūsta gerokai daugiau pacientų, gydytojas patvirtino, kad didesnė dalis ligonių yra užleisti:
„Taigi tas pasekmes jaučiame, pacientai mažiau kreipėsi, turime daugiau širdies nepakankamumo atvejų ir kitų lėtinių komplikacijų. Greičiausiai užleistas ligas mato ir kitų sričių specialistai, ne tik kardiologai.“
Jis prognozavo, kad tokios pandemijos pasekmės bus jaučiamos dar kurį laiką. Tą yra konstatavęs ir LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.
Vis tik P. Šerpytis neslėpė apskritai esantis nusivylęs tautiečių nenoru pasitikėti įrodymais grįsta medicina.
„Mes esame skersvėjų šalis – gyvename tarp Rytų ir Vakarų, patiriame daug streso. Bet man keista, kaip štai estai pagal sergamumą išemine širdies liga jau pateko į kitą, europinę zoną, kai Lietuva vis dar lieka raudonoje zonoje. Bet lietuviai gi cepelinų tauta – mėgstame vienas kitą „valgyti“...
Taip pat kai reikia kuo daugiau remtis mokslo gairėmis, įrodymais grįsta medicina, mes tikime visokiais papildais, burtininkais ir kitais pranašais. Nežinau, kodėl susiklostė tokios tradicijos – netikime tais dalykais, kurie yra labai svarbūs ir gali pakeisti situaciją. Nes turime gydyti lėtinę ligą, aterosklerozę, vainikinių arterijų sienų pažeidimą, koreguoti pagrindinius rizikos veiksnius. Jei to nedarysime, turime ir toliau turėsime nemažai sergančiųjų“, – liūdną prognozę piešė P. Šerpytis.
Siūlo į prevencinę programą kvieti daugiau žmonių
Nors Lietuvoje egzistuoja profilaktinė širdies ir kraujagyslių ligų ištyrimo programa, gydytojas apgailestavo, kad ja pasinaudoja toli gražu ne visi. Nepaisant to, profesorius pažymėjo, jog programa turėtų būti koreguojama – praplėsta tikrintis kviečiamų asmenų grupė, ypač tų, kurie jau yra rizikos grupėje.
Žmonės finansinę gerovę nori pasiekti, tapti turtingais labai per trumpą laiką – neatostogaujant, be poilsio dienų, tačiau vėliau tuos pinigus išnaudoja ligų gydymui.
„Vyrai tikrinami nuo 40 iki 55 m., bet dabar populiacija sensta, tad patikrą turėtume vėlinti. Taip pat vertėtų ją ir ankstinti – turėtų būti galimybė išsitirti jau nuo 35 metų, esant rizikos veiksniams – nutukimui, mažam judrumui, padidėjus gliukozės, cholesterolio kiekiui. Toks žmogus turėtų būti nukreiptas detaliam ištyrimui. Taip galėtume sumažinti sergančiųjų skaičių“, – konstatavo jis.
P. Šerpytis priminė, kad šalia nejudros, nutukimo, netinkamos mitybos yra 4 pagrindiniai „stulpai“ – labiausiai žalojantys rizikos veiksniai: arterinė hipertenzija, kurią reikėtų visada sekti ir gydyti, lipidų sutrikimas, rūkymas ir padidintas gliukozės kiekis.
„Aišku, reikia įvertinti ir genetiką, jei šeimoje buvo ankstyvos mirtys iki 50 metų, tada tikrai yra padidinta rizika. Tad tokiam žmogui reikėtų skirti padidintą dėmesį“, – pastebėjo kardiologas.
Greitas gyvenimas turi savo kainą
Paklaustas, ar noro kreiptis ir reguliariai lankytis pas gydytojus, taip pat – ir gydytoją kardiologą „neatmuša“ milžiniškos eilės, pašnekovas sutiko, kad prieinamumo problema egzistuoja.
„Išties nėra sklandaus bendradarbiavimo tarp sektorių – šeimos gydytojų ir specialistų, nematau, kad kas eitų gerėjimo prasme. Gaila tų žmonių, kurie yra žymiai vyresni, nesinaudoja internetu, naujomis technologijomis – jis telefonu skambina, o ten operatorės prašo palaukti.... Ir taip ne tik yra ne tik medicinoje yra, bet ir visur kitur – su bankais ir t.t.
Deklaruojame, kad turime pasirūpinti pagyvenusiai visuomene, bet mes ne duodame, o užkertame kelią. Tad prieinamumas yra apsunkinamas. Gerai, jei šalia yra vaikai, kurie gali padėti, bet taip juk būna ne visada“, – svarstė gydytojas.
Profesorius kartu atkreipė dėmesį ir į per didelį žmonių norą gyvenimo gerovę susikurti „čia ir dabar“.
„Žmonės finansinę gerovę nori pasiekti, tapti turtingais labai per trumpą laiką – neatostogaujant, be poilsio dienų, tačiau vėliau tuos pinigus išnaudoja ligų gydymui. Taigi reikia sveiko požiūrio, įgūdžių mokyti vaikus nuo mažens.
Edukacija prasideda nuo šeimos, ugdymo įstaigų – turi būti skatinama darželiuose, mokyklose, aukštosiose mokyklose. Galiausiai kolektyvuose turi būti kuriamos sveikatai palankios sąlygos. Juk matome, kaip užsienio kompanijos darbuotojams suteikia ir sveikatos draudimą, tad protingi darbdaviai turėtų suvokti, kad sveikas darbuotojas sukurs daugiau vertės nei nesveikas“, – į problemą žiūrėti plačiau siūlė P. Šerpytis.
