Visai netikėtai užgimusi veikla T. Lagunovičiui jau tapo tokia įprasta, jog atlikti darbus pakanka vos valandos, o sukaupta patirtimi jis dalijasi ir su klientais, kad kaminas išliktų kuo švaresnis ir kaminkrėčio paslaugų prireiktų rečiau.
Darbų trūkumu nesiskundžia
Įprastai Tadas dieną pradeda darbe gamykloje, o po jo keliauja namo pas mylinčią šeimą. Tačiau viskas pasikeitė prieš penkerius metus, kai pirmąjį kartą valė kaminą mamos namuose – kainos kandžiojosi, tad darbų ėmėsi pats.
„Kaina pasirodė didelė pasiskambinus į kitus miestus, kur normaliai valo kaminus. Tada man kilo idėja užsiimti tuo pačiam – nuvažiavau į prekybos centrą, nusipirkau pigiausius įrankius. Kaip gavosi, taip ir išvaliau, bet visai neblogai išėjo“, – su šypsena pirmąjį išvalytą kaminą prisimena T. Lagunovičius.
Gerai atliktas darbas neliko nepastebėtas – dėl kamino valymo kreipėsi kaimynai, o už atliktą darbą vyras gavo ir užmokestį, kuris paskatino susimąstyti, jog iš tokios veiklos gali dar ir užsidirbti. Čia prasidėjo kaminkrėčio Tado veikla: reklaminės skrajutės kiekvienoje pašto dėžutėje Kėdainiuose ir aplink, skelbimai ant kiekvienos skelbimų lentos, reklamos vietiniuose laikraščiuose.
Šiandien darbų, rodos, yra daugiau, nei fiziškai pats pajėgia suspėti – gero kaminkrėčio vardą užsitarnavęs Tadas darbų gausa tikrai nesiskundžia, o dėl to teko sumažinti ir plotą, kuriame dirba.
„Pirmais metais būdavo vienas kitas užsakymas, tekdavo pavažiuoti ir iki Kauno, ir link Panevėžio, bet paskui apsiribojau tik Kėdainiais, nes pradėjo daugėti darbų ir žiūriu, kad čia jau vos spėju – nepersiplėši, kadangi dirbu tik per išeigines, ribotas laisvas laikas, reikia derinti su darbu ir šeima, per daug neprisiimsi“, – atvirauja jis.
Tenka ropštis ant stogo
Nors ir nėra vienintelis kaminkrėtys Kėdainiuose, T. Lagunovičius juokiasi, kad kiti šios profesijos atstovai kartais žvelgia į jį išpūstomis akimis, kai išgirsta, kiek žmonių dar laukia Tado apsilankymo:
„Kartais stebisi, iš kur turiu tiek darbo, aš sakau: „Gerai dirbk ir turėsi darbo“, pašmaikštauju. Bent porą kaminkrėčių Kėdainiuose žinau, bet dabar esu nusipirkęs gerus įrankius, patobulėjęs ir vienu žingsniu juos lenkiu, galbūt todėl ir daugiau darbų turiu.“
Įrankiai patobulėjo ženkliai – pradėjęs su ne itin brangiais, šiandien vyras keliauja pas žmones su naujausia technika, kuri leidžia valyti kaminą iš apačios, nebereikia ropštis ant stogo, kad galėtų atlikti darbus. Tik ne visada to išvengti pavyksta – kiekvieną kaminą galima išvalyti nelipant ant stogo, tačiau klientui panorėjus Tadas daro ir tai.
„Čia susiduriu su vyresnio amžiaus žmonėmis, nes yra įsitikinimas, kad kaip išvalysi kaminą ant jo neužlipęs. Tada tiesiog žiūri, kad ir slidu, kad ir truputėlį pavojinga, nors gali visa tai padaryti iš apačios, perlipi per save ir lipi, nes norisi, kad žmogus būtų patenkintas“, – šypsosi pašnekovas.
Išvalyti kaminą užtrunka labai skirtingai – gali prireikti vos 20 minučių, o kartais ir 2 valandų, priklausomai nuo to, koks kamino stovis, tačiau vyras neslepia, jog kiekvieną kartą važiuodamas pas žmogų žino, kad per trumpesnį ar ilgesnį laiką darbą tikrai atliks.
Rekordas – 10 kaminų per dieną
Tiesa, darbai galbūt užtruktų trumpiau, tačiau T. Lagunovičius mėgsta pažinti savo klientus ir su jais pabendrauti, kartu apsižiūrėti aplinką ir tik tuomet kimba į darbus. O kartais darbus prilėtina ir patys žmonės perfekcionistai, kuriems kiekvienas lopinėlis turi blizgėti švara.
Paklaustas, ar šis darbas turi sezoniškumą, Tadas tik papurto galvą – kaminus galima valyti ištisus metus, nors žmonės ir įsivaizduoja, kad, pavyzdžiui, žiemą to padaryti neįmanoma. Tiesa, daugiausiai darbo rudenį, žmonėms ruošiantis šildymo sezonui. Kai darbų netrūksta, T. Lagunovičius muša savo paties rekordus:
„Turėjau rekordą 10 kaminų per dieną, bet tas dienas, kai būdavo 10 kaminų, apie pietus jau pamiršta, ką turi įsidėjęs važiuodamas užvalgai ir dirbi be sustojimo. Man labai padeda, kad maždaug 80 procentų mano klientų yra vyresnio amžiaus žmonės, jie mėgsta anksti keltis, o man patinka pradėti darbą nuo ankstyvo ryto.“
Pasakodamas apie klientus, vyras pastebi, jog vyresni žmonės atidžiau prižiūri kaminus ir juos valo dažniau, profilaktiškai, o štai jaunesni žmonės dažniausiai kreipiasi tada, kai jau striuka. Tokiais atvejais tenka nemažai padirbėti – praėjusiais metais teko išvežti net 3 karučius suodžių, kai įprastai pakanka pasinaudoti siurbliu ir juos susiurbti.
„Kai išvaliau, žmonės sakė, kad jau galvojo užmūryti skylę ir statyti kitą kaminą, atsisakyti šio, bet mano darbu žmonės buvo patenkinti ir tame kaimuke pasipylė labai daug darbų, nes žmonės pamatė, kad pakankamai gerai dirbu“, – džiaugiasi pašnekovas.
Dažniausiai daromos klaidos
Pasiteiravus, kaip dažnai reikėtų valyti kaminą, paaiškėja, kad šį darbą atlikti reikėtų du kartus per metus – pavasarį, pasibaigus kūrenimo sezonui, ir rudenį, kai šildymo sezonas vėl artėja. Taip prižiūrimas kaminas visada bus tvarkingas ir švarus, o kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai atvažiavus pas žmogų ir pamačius, kaip atrodo kaminas, tenka įkalbinėti, jog valymo nereikia.
„Visą laiką yra žmogiškasis faktorius – būna, kad atvažiavęs apsižiūri, prasišvieti, pasifotografuoji, žmogui parodai ir nutariam, kad perkeliam valymą kitiems metams, nes nesu tas žmogus, kad nereikia valyti, bet valau, neapgaudinėju žmonių.
Būna, kad parodai, jog viskas gerai, žmogus gali būti ramus, bet vis tiek nori, kad pravalyčiau, tada žmogus ramiau miega“, – pasakojo kaminkrėtys.
Pastovi kamino priežiūra ir valymas išeina į naudą – tai padeda apsisaugoti nuo gaisro rizikos, nes užsidegus kaminui pasekmės būna skaudžios. Svarbu nepamiršti, kad praverčia ne tik kaminkrėčio apsilankymas, bet ir teisinga kamino priežiūra, mat, kaip pabrėžia T. Lagunovičius, yra keletas dalykų, kurie lemia, jog kaminas greičiau apsineša suodžiais ir derva.
„Sakoma, kad pečių reikia rinktis pagal kvadratūrą, dažnai tenka pakalbėti su žmonėm, jie nusiperka galingesnį, kad būtų šilčiau, bet kaip tik daro klaidą, nes tada negali užkelti aukštesnės temperatūros, kūrena žema temperatūra, o nuo jos tiek pačiam pečiuj, tiek kamine atsiranda vadinama derva – nuo to ir prasideda problemos“, – paaiškino Tadas.
Pravartu atsižvelgti ir į tai, ką dedate į pečių – kūrenant malkomis, svarbu įsitikinti, kad jos būtų sausos, nes nuo šlapių kamine kaupiasi derva, kuri yra itin degi. Taip pat svarbu kūrenti aukšta, maždaug 65-70 laipsnių temperatūra ir nepatingėti pravalyti pasiekiamas angas:
„Dar patys žmonės sako, kad karts nuo karto prasibraukia – labai gerai patiems prasivalyti angas, kurios yra arčiau pečiaus, nes, pavyzdžiui, degimo atveju, jeigu prie pečiaus viskas bus švaru, ugnis nepateks į kaminą, mažesnė tikimybė, kad jis užsidegs.“
